Verbenos – labai dekoratyvios mūsų gėlynų gėlės. Jos džiugina savo įvairiaspalviais žiedais bei švelniu, neįkyriu aromatu ištisą vasarą iki pat vėlyvo rudens. Verbenų veislių ir rūšių yra daugybė, tačiau tik viena rūšis tinkama verbenos arbatai ruošti – vaistinė verbena. Kodėl jos nereikėtų painioti su citrinine verbena ir kuo ypatinga verbenos arbata?
Verbenos arbata: iš kokio augalo ji iš tikrųjų ruošiama?
Labai dažnai kalbant apie verbenos arbatą, yra minima citrininės verbenos arbata. Taip, ji labai aromatinga, švelnaus, lengvo citrinų skonio. Išsiskiria savo kvapu, spalva bei raminančiu, gaivinančiu poveikiu. Vis dėlto citrininė verbena (Aloysia citrodora) nepriklauso verbenoms botanine prasme. Tai tėra tos pačios šeimos (verbeninių), tačiau skirtingų genčių augalas. Netgi buvo siūlyta citrininę verbeną vadinti luiza kaip yra vadinama daugelyje kitų šalių. Tačiau toks pavadinimas kol kas neprigijo ir painiavos nesumažėjo.
Apskritai citrininė verbena labiau naudojama kosmetikoje, parfumerijoje, gaminant dušo želes, kremus ir panašiai. Nors ji taip pat pasižymi nerimą slopinančiu bei skausmą mažinančiu poveikiu, tačiau liaudies medicinoje naudojama vaistinė verbena. Be to, neteisingai džiovinant bei naudojant citrininę verbeną, ji netgi gali sukelti paralyžių.
Taigi vaistinė verbena yra tas augalas, iš kurio ruošiama vaistinių savybių turinti verbenos arbata. Be abejo, pabaigoje pasidalinsime ir gana intriguojančiu citrininės verbenos arbatos receptu. Teigiama, jog tai geismą sužadinančios arbatos receptas.
Vaistinė verbena
Vaistinė verbena (Verbena officinalis) yra viena iš keturių verbenų rūšių, auginamų Lietuvoje. Be šios dar auginamos darželinė verbena (Verbena hybrida), šiurkščioji verbena (Verbena rugida) ir patagoninė verbena (Verbena bonariensis). Kaip minėta, kitos trys rūšys auginamos tik kaip dekoratyvinės gėlės. Vienintelė vaistinė verbena pasižymi vaistinėmis savybėmis ir yra naudojama liaudies medicinoje.
Verbenos Lietuvoje auga tik kaip vienmetės gėlės, nes nepakelia lietuviškos žiemos. Natūraliai augančios jos yra daugiamečiai žoliniai augalai.
Vaistinė verbena nėra tokia dekoratyvi kaip kitos jos „sesės“, tačiau, matyt, ne veltui kai kuriose šalyse vadinama „geležine žole“. Dėl savo ypatingų gydomųjų savybių Skandinavijoje ji buvo vadinama Toro, senovės Graikijoje Afroditės, o senovės Romoje Jupiterio gėle. Krikščioniškajame pasaulyje teigiama, jog vaistinė verbena sustabdė Kristaus žaizdų kraujavimą. O kai kurios kitos Europos tautos ją naudojo vampyrams atbaidyti.
Taigi vaistinė verbena Lietuvoje auginama tik vaistinių augalų lysvėse, natūraliai neauga. Be to, esant žemesnei nei -12–15 °C temperatūrai iššąla. Todėl žiemoti gali nebent pridengta, tačiau tikrai šaltų žiemų neišgyvena. Kasmet tenka atsėti iš naujo. Užauga vaistinė verbena iki 30–70 cm aukščio. Jos lapai pailgi, kiaušiniški, 4–9 cm ilgio ir 1–5 cm pločio. Žydi birželio–liepos mėnesiais smulkiais, šviesiai violetiniais žiedais.
Liaudies medicinoje gydomaisiais tikslais naudojama šviežia arba džiovinta antžeminė augalo dalis. Vakarų Europos šalyse bei JAV vaistinės verbenos lapai, žiedai bei jauni ūgliai naudojami kulinarijoje, jais skaninami saldieji patiekalai, ruošiami džemai.
Verbenos arbatos nauda
Vaistinėje verbenoje yra daugiau nei 20 naudingų augalinių junginių, tame tarpe gliukozido verbenalino, alkaloidų, eterinio bei kamparo aliejaus, karčiųjų medžiagų, flavanoidų ir kt.
Liaudies medicinoje verbenos arbata:
- Palengvina virškinimo sutrikimus, gelbsti esant pilvo ir vidurių pūtimui.
- Gydo nervų sistemos sutrikimus. Verbenos arbata gydoma nemiga, stresas, nerimas. Taip pat yra tyrimų, pagrindžiančių jos naudą smegenims, ypač po insulto sukeltų pažeidimų.
- Arbatoje esantis verbenalinas užtikrina pakankamą smegenų aprūpinimą krauju ir deguonimi. Be to, apsaugo nuo smegenų ląstelių bei neuronų praradimo, sergant Alzheimerio liga.
- Verbenos arbata gali turėti teigiamos įtakos suvaldant epilepsijos priepuolius.
- Pasižymi antimikrobiniu poveikiu. Slopina netgi tokių bakterijų kaip Stafilokoko, Salmonelės, Ešerija vystymąsi ir dauginimąsi.
- Normalizuoja menstruacijų ciklą ir lengvina PMS simptomus.
- Verbenos arbata vartojama sergant kvėpavimo takų ligomis: peršalimu, gripu, bronchitu.
- Malšina galvos skausmus.
- Arbatos kompresai naudojami ilgai negyjančioms žaizdoms gydyti. Taip pat ji naudojama psoriazei ir egzemai gydyti.
Šalutinis verbenos arbatos poveikis
Saikingai vartojant verbenos arbata saugi daugumai žmonių ir šalutinio poveikio nesukelia. Tačiau jos negalima vartoti besilaukiančioms bei krūtimi maitinančioms moterims, verbeninių šeimos augalams alergiškiems žmonėms. Taip pat verbena gali turėti įtakos ir kai kuriems vartojamiems vaistams, todėl prieš vartojant verbenos arbatą gydomaisiais tikslais, būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju ar vaistininku.
Verbenos arbata nuo kosulio
Kadangi pasižymi priešuždegiminėmis ir antimikrobinėmis savybėmis, verbenos arbata ypač veiksminga gydant peršalimo, kvėpavimo takų ligas.
Ingredientai:
- 1,5 a. š. džiovintos verbenos žolės;
- 1 stiklinė vandens.
Paruošimas: verbenos žolė užplikoma verdančiu vandeniu, pridengiama ir paliekama 5–10 min pritraukti. Nukošiama.
Vartojimas: gerti po 2–3 puodelius per dieną.
Verbenos arbata nuo nerimo
Kamuojant nerimui, nemigai, patiriant stresą, rekomenduojama vartoti verbenos ir ramunėlių arbatą.
Ingredientai:
- 1 a.š. džiovintos verbenos žolės;
- 1 a. š. džiovintų ramunėlių;
- 1 puodelis vandens.
Paruošimas: vaistažoles užplikyti verdančiu vandeniu, uždengti ir palikti 10–15 min pritraukti. Nukošti.
Vartojimas: gerti 1–2 puodelius per dieną. Geriausiai bent vieną išgerti prieš miegą.
Verbenos arbata virškinimo problemoms
Sutrikus virškinimui, ypač kamuojant pilvo pūtimui, žarnyno spazmams, liaudies medicina rekomenduoja verbenos bei kitų vaistažolių mišinio arbatą.
Ingredientai:
- po ½ a. š. verbenos žolės, ramunėlių, pankolio sėklų, melisos žolės, smulkintos saldymedžio šaknies;
- 300 ml vandens.
Paruošimas: visas vaistažoles suberti į puodą, užpilti vandeniu ir pavirti, kol užvirs. Uždengti. Palaikyti 10–15 min ir nukošti.
Vartojimas: gerti po ½ puodelio 2–3 kartus per dieną.
Verbenos arbata sinusitui gydyti
Tai arbata, paruošta iš kelių vaistažolių mišinio. Ji ypač populiari Vokietijoje, kur liaudies medicinoje naudojama veiksmingam sinusito gydymui. Arbatoje esančios kelių rūšių vaistažolės sustiprina viena kitos poveikį. Ši arbata skystina ir lengvina gleivių nutekėjimą iš sinusų. Be to, verbena veikia antimikrobiškai, todėl ne tik pašalinami simptomai, bet ir neleidžiama daugintis sinusitą sukeliančioms bakterijoms.
Ingredientai:
- 1 a. š. šeivamedžio žiedų;
- ½ a. š. geltonųjų gencijonų šaknų miltelių;
- ½ a. š. raktažolės žiedų;
- 1½ a. š. rūgštynių žolės;
- 250 ml vandens.
Paruošimas: visi vaistiniai ingredientai užplikomi verdančiu vandeniu. Uždengiama ir paliekama 15–20 min pritraukti. Nukošiama.
Vartojimas: gerti po ½ puodelio iki 3 kartų per dieną.
Geismą žadinanti citrininių verbenų arbata
Kaip ir žadėta, dalinamės geismą skatinančios arbatos receptu, kuri ruošiama ne iš vaistinės, tačiau iš citrininės verbenos.
Ingredientai:
Paruošimas: žoleles užplikyti verdančiu vandeniu, uždengti ir palikti pritraukti 30–40 min. Nukošti.
Vartojimas: gerti po stiklinę 1–3 kartus per dieną.
Šaltiniai:
- https://www.thes-traditions.com/en/content/verbena-tea
- https://www.tea-and-coffee.com/blog/what-is-vervain-tea-good-for
- https://www.healthline.com/nutrition/vervain-verbena
- https://www.drugs.com/npp/vervain.html
- https://www.peacehealth.org/medical-topics/id/hn-2180001
- https://verbena.lt/rusys/vaistine-verbena/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.