Arbatos įvairovė yra didžiulė. Net mažiausiame prekybos centre mus pasitinka platus arbatų asortimentas, o ką jau kalbėti apie specializuotas krautuves, kur akys tiesiog raibsta nuo egzotiškų arbatos rūšių. Šis gėrimas daugeliui yra kasdienis, tačiau gerai pažįstamas tikrai ne kiekvienam.
Nedaugelis žino, kas sieja ir skiria arbatos rūšis, ar kiekvienas gėrimas arbatos skyriuje iš tiesų gali būti vadinamas arbata. Esate arbatos gerbėjas? Užsiplikykite savo mėgstamiausią puodelį ir patyrinėkime jo kilmę kartu.
Kas yra arbata?
Esame įpratę arbata vadinti visus gėrimus, kuriuos ruošiame plikydami įvairius augalus: nuo vaistažolių ir prieskonių iki vaisių bei daržovių gabalėlių. Tai nėra klaidinga, tačiau taip sakydami dažniausiai turime omenyje ne patį augalą, o gėrimo gaminimo metodą.
Formaliai arbata galime laikyti tik kininio arbatmedžio (camelia chinensis) žaliavą. Jo žiedai ir lapeliai įvairiai apdorojami norint išgauti skirtingo skonio ir išvaizdos arbatžoles. Supratote teisingai – žalioji, juodoji, baltoji ir ulongo arbata yra tas pats augalas. Arbatų rūšis skiria tik arbatmedžių auginimo ypatumai ir fermentacijos būdai, kurie lemia skirtingas jų savybes. Nereikėtų pamiršti, kad kininis arbatmedis turi kofeino, tad tikra arbata visuomet turės mažesnį ar didesnį tonizuojantį efektą.
Kaip gaminama žalioji arbata?
Žalioji arbata yra pati seniausia ir mažiausiai apdorojama arbatos rūšis. Gerdami žalią arbatą patiriate pirmykštį jos skonį, nes beveik tokį patį gėrimą gurkšnojo Kinijos ir Japonijos imperatoriai prieš daugiau nei tūkstantį metų. Ši arbata ypatinga itin greitu apdorojimu, kuris įprastai neužtrunka ilgiau 24 valandų. Skirtingai nei juodosios ar ulongo atvejais, čia oksidacijos procesas praleidžiamas, kad arbata išsaugotų žalią spalvą ir švelnų skonį.
Ryte nuskinti lapeliai toliau apdorojama termiškai vienu iš dviejų metodų. Arbata arba lengvai kepinama keptuvėje kinišku būdu, arba apdorojama garais, kaip tai įprasta daryti Japonijoje. Paskui lapeliai susukami arba paliekami džiūti nesuvynioti.
Kaip gaminama ulongo arbata?
Ulongas (oolong) yra tarpinė arbatos rūšis su ypač plačia skonių palete. Tai yra dalinės fermentacijos arbata, kilusi iš Kinijos, tačiau šiandien jos gamyba puikiai išvystyta ir Taivane. Surinkti lapeliai yra vytinami saulėje, o paskui nestipriai kratomi bambuko krepšiuose. Tuomet jie iškrečiami ir tolygiai paskirstomi ant padėklų, kad apdžiūtų ir pagelstų. Parudavę lapų kraštai liudija apie vykstančią fermentaciją, kuri sustabdoma praėjus nuo 20 % iki 80 % viso proceso. Todėl dalis ulongų bus šviesesni bei švelnesni ir labiau primins žalią arbatą. Savo ruožtu, stipriau oksiduotos versijos tiek spalva, tiek skonio intensyvumu priartės prie juodosios savybių.
Kaip gaminama juodoji arbata?
Populiariausia arbatos rūšis – juodoji arbata – pasaulyje pradėta gaminti sąlyginai neseniai – bent jau lyginant su žaliąja arbata, kuri skaičiuoja istorijos tūkstantmečius. Manoma, kad juodoji arbata atsirado maždaug XVII a., o legenda byloja, kad ji buvo atrasta per atsitiktinumą.
Kariuomenės apsuptas kaimas paslėpė šviežiai nurinktą arbatos derlių ir pasitraukė į slėptuves. Kai kariuomenė atsitraukė, arbata jau buvo parudavusi ir prisigėrusi kvapo nuo kūrenamų laužų. Tai gimė rūkytas Lapsang Souchong porūšis, kurį vietiniai gyventojai bijojo pateikti prie žaliosios arbatos įpratusiai vietinei rinkai. Todėl Souchongas per pirklius nukeliavo iki Europos ir galbūt nulėmė tą faktą, kad tiek Didžioji Britanija, tiek likusi Europa tapo juodosios arbatos gerbėjais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.