Siauralapis gaurometis liaudyje labiau žinomas ožkarožės pavadinimu. O iš jo paruošta arbata dažniausiai vadinama Ivano arbata. Ir nors šį augalą daugelis esame matę, tačiau nedaugelis yra ragavę gauromečio arbatos. Kažkada buvusi brangesnė net už auksą ar kailį, Ivano arbata pamažu prarado savo populiarumą ir buvo išstumta žaliosios bei juodosios arbatų. Tad kuo gaurometis toks ypatingas, kad su juo kovojo net pats Hitleris?
Siauralapis gaurometis: trumpa pavadinimo istorija
Iki pat XIX a. siauralapis gaurometis Lietuvoje buvo vadinamas ožkarože arba kazoku. Tačiau Laurynas Ivinskis, kūręs pavadinimus daugeliui augalų, pasiūlė šį augalą vadinti garomečiu. Toks pavadinimas greičiausiai kilo dėl sėklų: iš subrendusio vaisiaus išsiverčia smulkios, baltais plaukeliais apaugusios sėklos, kurios pakyla net nuo menkiausio vėjelio. Todėl tose vietose, kur itin gausu gauromečių, atrodo, jog virš sąžalyno kyla garai. Vėliau pavadinimas buvo pakoreguotas ir iki šiandien išliko siauralapis gaurometis.
Tačiau daugumoje kitų šalių gauromečius gyventojai vadina ugnies žole / gėle. Toks pavadinimas taip pat labai taiklus, nes tai pirmasis augalas, imantis želti gaisraviečių vietose. Taip pat tai buvo pirmieji augalai ėmę augti karo nuniokotose, subombarduotose vietovėse. Gaurometis atneša žemei gijimą ir atsinaujinimą. Ir ne tik žemei, tačiau ir žmogaus sveikatai.
Gaurometis, Ivanas ir arbata: legenda apie Ivano arbatą
Yra daugybė mitų ir legendų apie gauromečio arbatos atsiradimą ir apie jos pavadinimą Ivano arbata. Viena jų pasakoja apie berniuką Ivaną, gyvenusį kaime netoli Sankt Peterburgo. Jis buvo atsidavęs žolininkas ir vilkėdavo ryškiai raudonus marškinius.
Ivanas per dienas vaikščiodavo miškuose bei pievose, ieškodamas gydomųjų žolelių. Vietiniai gyventojai jį gerai pažinojo ir matydami raudonuojat pamiškėje jo marškinius sakydavo: „Ivan čai brodit“. Tuometinėje rusų kalboje žodis čai reiškė ne arbatą, o nurodė tariamąją nuosaką, kažką kas galbūt vyksta. Taigi verstume: „Ivanas turėtų ten klajoti / Ivanas turbūt klajoja“.
Vieną dieną Ivanas ėmė ir pradingo. Niekas jo niekur neberado ir nebematė. Tačiau nuo tos dienos kaimo pamiškėse, kur berniukas mėgdavo vaikščioti, ėmė augti niekada nematytos gėlės. Kadangi savo spalva jos priminė raudonus Ivano marškinius, gyventojai sakydavo: „Da eto čai Ivan!“ („Juk tai turbūt Ivanas!”).
Taip ir kilo gauromečio pavadinimas Ivan čai. O vėliau pastebėta, kad iš šio augalo galima paruošti labai skanų ir gaivinantį gėrimą.
Kiek tiesos šioje legendoje nežinia, tačiau iš tiesų tame kaime (Koporskij), Jekaterinos Didžiosios dvariškis Savelovas buvo atidaręs gauromečio arbatos gamybos įmonę.
Ivano arbatos populiarumas
Legendos lieka legendomis, o faktai patvirtina, kad gauromečio arbata žinoma jau nuo XII a. Pradžioje ji buvo vadinama tiesiog rusiška arbata ir eksportuojama į Angliją, Daniją, Vokietiją ir Prancūziją. Ypač populiari ši arbata buvo Anglijoje. Apskritai gauromečio arbata buvo labai populiarus ir paklausus gėrimas to meto Europoje. Be to, tai buvo ne pigus malonumas, kol pamažu ją išstūmė kiniška juodoji arbata.
Ivano arbata gauromečio arbata imta vadinti greičiausiai dėl to, jog rusai už savo valstybės ribų daugumai buvo tiesiog ivanai. Tad ir rusiška arbata tapo Ivano arbata (Ivan čai). Tačiau net ir Rusijoje XIX a. gauromečio arbatos populiarumas išblėso, ją išstūmė juodoji kininio arbatmedžio arbata.
Kodėl Hitleriui taip kliudė gaurometis?
Po 1917 m. Rusijos perversmo, Ivano arbatos gamyba bei eksportas visiškai sustojo. Prisiminti Ivano arbatą rusams teko Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) blokados metu, kai II-ojo Pasaulinio karo metu vokiečiai visiškai užblokavo ir atkirto miestą nuo likusio pasaulio.
Norėdami nors kiek papildyti jėgas, kariai ėmė virti gauromečio arbatą. Greičiausiai būtent dėl to, bijodamas, kad Sovietų Sąjungos kariai neatsigautų ir negalėtų priešintis, Hitleris tiesiogine žodžio prasme nekentė ir bandė sunaikinti gauromečius. Jo įsakymu buvo sunaikintos laboratorijos, fabrikai, išvaikyti rinkėjai ir augintojai, bandyta išnaikinti augalo augimvietes. Tačiau šios pastangos buvo bevaisės.
Gauromečio arbata šiais laikais
Ivano arbatos gamyba buvo atnaujinta tik po 90-ųjų. Ir netrukus vėl tapo labai populiaria arbata ne tik Rusijoje, tačiau ir už jos ribų. Ir nors dabar ji kur kas pigesnė nei kadaise, tačiau iki XIX a. gyvavusio savo populiarumo kol kas neatgavo. Vis dėlto daugėjant mokslinių tyrimų apie gauromečio arbatos naudą, tikėtina, kad jos populiarumas tik augs.
Ar gauromatis tikrai toks ypatingas?
Esame įpratę girdėti, kad citrina yra vitamino C karalienė. Tačiau atėjo laikas ją nukarūnuoti ir šią karūną perleisti siauralapiui gauromečiui. Gaurometis vitamino C turi net 6–7 kartus daugiau nei citrina. Netgi juodieji serbentai turi šiek tiek mažiau vitamino C nei gaurometis. Tad sergant geriau rinktis gauromečio arbatą, o esant galimybei valgyti šviežius jo lapelius, nei suvalgyti 6–7 citrinas.
Be vitamino C siauralapis gaurometis turi labai daug flavanoidų. Jie ne tik suteikia arbatai skonį, aromatą ir šildančiai geltoną spalvą, tačiau tai ir stiprūs antioksidantai bei baktericidai. Jie suriša laisvuosius radikalus, kurie gali sukelti ląstelių pažeidimus bei vėžį. Taip pat naikina ir slopina bakterijų dauginimąsi organizme, todėl gelbsti nuo bakterijų sukeliamų ligų.
Gauromečiuose gausu taninų. Tai rauginės medžiagos, kurių lapuose gali būti net 10–20 proc. Jos veikai surišančiai, sutraukiančiai, tad gali jaustis sausumas burnoje, ant liežuvio. Panašiai kaip geriant juodą arbatą. Tačiau tuo pačiu taninai gelbsti viduriuojant, vemiant, kraujuojant, gydant įvairios kilmės uždegimus. Beje, sutraukiantį taninų poveikį lengva sušvelninti šlakeliu pieno.
Be to, gaurometis turi daug vitamino A, kalio, kalcio, geležies bei vario. Jis labai svarbus gerai imuninei sistemai palaikyti, jai stiprinti. Padeda greičiau pasveikti, atstato organizmo gydomąsias funkcijas, šalina iš organizmo toksinus ir veikia tonizuojančiai visus vidaus organus.
Taigi legendose slypi bent dalis tiesos. Gaurometis bei iš jo paruošta arbata tikrai turi gydomųjų bei organizmą atstatančių savybių. Jo naudą sveikatai patvirtina net moksliniai tyrimai.
Šaltiniai:
- https://gobanya.co.uk/ivan-chai/
- https://grandfathergeorge.shop/blogs/blog/the-history-of-ivan-tea
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7452402/
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5045895/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.