Šeivamedžio arbata – kovai su uždegimais

Šeivamedis (Sambucus) priklauso šeivamedinių (Sambucaceae) šeimos augalų genčiai. Tai lapus metantis, dažnai nemaloniai kvepiantis krūmas arba žemas medis, iš kurio žiedų ir uogų gaminama šeivamedžio arbata. Šis augalas paplitęs Europoje, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Lapai sudėtiniai, neporiniai, plunksniški. Žiedai susitelkę į šluoteles arba skėčio pavidalo žiedynus. Žydi baltai arba gelsvai. Šeivamedžio vaisiai – juodos arba raudonos uogos.

Šeivamedis priskiriamas vaistiniams augalams. Dažniausios šeivamedžio rūšys yra: juoduogis (juodasis) šeivamedis (Sambucus nigra), kanadinis šeivamedis (Sambucus canadensis), mandžiūrinis šeivamedis (Sambucus williamsii), peruvinis šeivamedis (Sambucus peruvianus), pietinis šeivamedis (Sambucus australis).

Istorija byloja, kad nuo senovės Egipto laikų juoduogis (juodasis) šeivamedis buvo naudojamas daugeliui ligų gydyti įvairiose vaistinėse formulėse, taip pat maisto ruošime. Įvairias šio augalo dalis daugelį metų vartojo ne tik Viduržemio jūros pakrančių, bet ir aplinkinių regionų gyventojai. Netgi Amerikos indėnai. Yra duomenų, kad jau V a. pr. Kr. Hipokrato, Dioskoridžio ir Plinijaus buvo aprašytas vaistų, paruoštų iš juodojo šeivamedžio, vartojimas.

Mūsų laikais daugiausia šeivamedžio uogų pasaulyje išauginama Vokietijoje ir Austrijoje. Lietuvoje auga 3 šeivamedžio rūšys: labai retas žolinis šeivamedis (Sambucus ebulus) bei savaime plintantys – juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) ir raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa).

Šeivamedžio nauda, grindžiama tyrimais

Moksliniai tyrimais įrodė, kad juodasis šeivamedis, o ypač šio šeivamedžio uogos, turi antivirusiniu poveikiu pasižyminčių biologiškai aktyvių junginių.

Nuo 2020 m. kovo mėn. iki dabar, siekiant kontroliuoti COVID-19, Kinijoje atlikta apie 300 klinikinių tyrimų. Iš jų apie 50 – su tradicinėmis kinų priemonėmis, o 14 – derinant tradicines Rytų medicinos  priemones su tradicine Vakarų medicina. Atliktų klinikinių tyrimų analizės parodė, kad tam tikri augaliniai juoduogio šeivamedžio, afrikinės palergonijos ar švitrūno ekstraktai yra veiksmingi gydant infekcines kvėpavimo takų ligas. Šeivamedžio ir afrikinės palergonijos polifenolių antivirusinis aktyvumas prieš žmogaus koronavirusus įrodytas laboratoriniais tyrimais.

Anksčiau vaistams gaminti buvo naudojama šeivamedžio žievė, lapai, žiedai, vaisiai ir jo šaknys. Nors juodasis šeivamedis nelaikomas nuodingu, tačiau buvo užfiksuoti pavieniai gyvūnų ir žmonių apsinuodijimo atvejai suvalgius žievės, lapų, uogų, šaknų ir stiebų. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad išskyrus žiedus ir prinokusius vaisius, visose šio augalo dalyse yra sambunigrino ir nuodingo cianogeninio glikozido. Todėl vaistinių preparatų gamybai ir arbatoms naudojami žiedai ir prinokusios juoduogio šeivamedžio uogos.

Šeivamedis ligų gydymui bei profilaktikai

Atlikus daugiau išsamių mokslinių tyrimų, buvo patvirtinta, kad juoduogio šeivamedžio žiedai ir vaisiai yra natūralus, biologiškai aktyvių junginių, pasižyminčių stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, šaltinis. Jie gali būti naudojami gydymo tikslais taip pat profilaktikai dėl daugelio ligų:

• kvėpavimo takų infekcijos;
• galvos skausmas;
• aterosklerozė;
• diabetas;
• artritas;
• vėžys.

Be flavonoidų, fenolinių rūgščių juoduogio šeivamedžio vaisiuose yra peptinių polisacharidų, kurie taip pat vaidina svarbų vaidmenį žmogaus imuninės sistemos veikloje.

Liaudies medicinoje seniai žinoma, kad juoduogio šeivamedžio žiedai dažnai pasitarnauja kaip pirmas vaistas peršalus ar susirgus gripu. Tokia arbata taip pat tinka esant įvairiems uždegimams, nes varo šlapimą ir dezinfekuoja.

Šeivamedžio derliaus rinkimas

Šeivamedžio žiedai renkami gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį. Nereikia rinkti  dar neprasiskleidusių žiedų ir tokių, kurie yra apdeginti saulės ir parudavę. Taip pat svarbu nenuskinti visų žiedynų nuo vieno krūmo, nes rudenį  šeivamedis subrandina savo puikias uogas. Surinktus šeivamedžių žiedus reikėtų paskleisti ant staltiesės, kad išsibėgiotų vabalėliai. Rekomenduojama žiedų neplauti. Džiovinti reikėtų kaip ir visas vaistažoles – pavėsyje ar vėdinamoje patalpoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Sudžiovintus šeivamedžio žiedus rekomenduojama laikyti medžiaginiuose maišeliuose iki 1 metų.

Šeivamedžio uogos subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Rekomenduojama uogas pirmiausiai apvytinti ir tik po to džiovinti 60-65 °C temperatūroje.

Šeivamedžių gana lengvai galima rasti senose sodybose, taip pat drėgnuose mišriuose ir lapuočių miškuose. Jų taip pat galima aptikti ir upių pakrantėse. Svarbu nerinkti šeivamedžių arti kelių, judrių gatvių ir miestų teritorijose.

Jau paruoštų naudojimui šeivamedžio žiedų ir preparatų galima įsigyti vaistinėse.

Šeivamedžio uogų arbata su rozmarinais ir obuoliais

Ši arbata ne tik labai skani, bet ir sveika. Ji gali padėti nuo nugaros skausmo ir neuralgijos. Ją galima gerti ir šiltą, ir atvėsintą.

Jums reikės:

• 100 g šeivamedžio uogų;
• 100 g obuolių;
• 2 šakelių rozmarino;
• 1 valgomojo šaukšto čiobrelių.

Supjaustykite obuolį plonais griežinėliais ir sudėkite kartu su kitais ingredientais į karščiui atsparų indą. Jei norite, obuolio luobelę galite nulupti. Užpilkite viską verdančiu vandeniu, uždenkite dangčiu ir užklokite rankšluosčiu. Palikite brinkti 15-30 minučių ir galite mėgautis kvapniu bei skaniu gėrimu.

Šeivamedžio uogų arbata

1 litrui arbatos Jums reikės:

• arbatinuko ar kito, karščiui atsparaus indo;
• 4 arbatinių šaukštelių džiovintų šeivamedžio uogų;
• 1 litro vandens;
• pagal poreikį cukraus ar kito pasirinkto saldiklio;
• 1/2 apelsino arba citrinos (nebūtina).

Užvirinkite vandenį, tada leiskite jam truputį atvėsti. Tuo tarpu šeivamedžio žiedus supilkite į arbatinuką. Užpilkite juos karštu virintu vandeniu. Apelsiną arba citriną gerai nuplaukite ir supjaustykite griežinėliais. Sudėkite griežinėlius į arbatinuką ir palikite 10 minučių. Po to galite nukošti (nors nebūtina) ir gerti.

Šeivamedžio žiedų sirupas

Šis šeivamedžių žiedų sirupas puikiai tiks imuninės sistemos stiprinimui.

Jums reikės:

• sterilizuotų butelių ar kitos stiklinės taros sirupo laikymui;
• 3 valgomųjų šaukštų šeivamedžio žiedų;
• 3 l vandens;
• 3 kg cukraus;
• 2 valgomųjų šaukštų citrinos sulčių.

Surinktus šeivamedžio žiedus užpilkite vandeniu ir palikite per naktį. Kitą dieną gerai nukoškite ir į skystį suberkite cukrų. Gautą sirupą užvirinkite ir nukelkite nuo ugnies. Sirupui šiek tiek atvėsus, įpilkite citrinos sultis. Dar karštą sirupą supilstykite į sterilizuotą tarą.

Šeivamedžio žiedų arbata

Šeivamedžio žiedai naudojami priešuždegiminei arbatai ruošti sergant inkstų ligomis, žarnyno uždegimu, kasos ir tulžies ligomis, taip pat kvėpavimo takų ligomis.

Jums reikės:

• puodelio arbatos paruošimui;
• 1 valgomojo šaukšto juoduogio šeivamedžio žiedų;
• 500 ml verdančio vandens.

Šeivamedžio žiedus užplikykite verdančiu vandeniu ir palikite pastovėti 5-10 min. Prieš geriant arbatą galite nukošti. Ši arbata geriama 20 minučių prieš valgį.

Norint pastiprinti šeivamedžio veikimą, galima šeivamedžio žiedus lygiomis dalimis maišyti su liepų žiedais. Taip pat galima pridėti šiek vaistinio čiobrelio ir šalavijo.

Galimas šalutinis šeivamedžio poveikis

Moksliniais tyrimais yra įrodytas imunologinis juoduogių šeivamedžių nepageidaujamas poveikis. Šeivamedžių žiedadulkės gali sukelti alerginę reakciją, pasižyminčią rinitu ir dusuliu žmonėms, kurie alergiški žolės žiedadulkėms.

Įrodyta, kas švieži juoduogių šeivamedžių vaisiai gali sukelti nepageidaujamą neurologinį poveikį, silpnumą, galvos svaigimą ir galūnių tirpimą.

Juoduogių šeivamedžių nepatariama vartoti:

• nėščiosioms ir maitinančioms;
• vaikams iki 2 metų;

Svarbu! Reikia nepamiršti, kad visose šeivamedžių dalyse kaupiasi cianidino glikozidai, kurie yra nuodingi. Be to, šeivamedžio žiedų perteklinis vartojimas gali sukelti pykinimą ir viduriavimą.

Prieš pradedant vartoti šeivamedžio preparatus pasitarkite su savo gydytoju!

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.