Skip to content

Miego eliksyras ar budrumo spąstai? Arbata miegui, kuri „išjungia“ smegenis, ir ta, kuri paverčia naktį košmaru

Miego eliksyras ar budrumo spąstai? Arbata miegui, kuri „išjungia“ smegenis, ir ta, kuri paverčia naktį košmaru
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Vienas puodelis tinkamos arbatos vakare gali padaryti daugiau nei valanda vartymosi lovoje. Kitas – suteikti tokio budrumo, kad prabudęs stebėsiesi, kodėl lubos atrodo tokios įdomios antrą nakties. Skirtumas slypi tame, kas tiksliai yra tame puodelyje. Šiame straipsnyje – arbata miegui: kurios žolelės tikrai veikia, kaip jos paveikia smegenis, ir kurių arbatų prieš miegą geriau nė neliesti.

Kodėl vakaro arbata gali paveikti miegą

Daugelis žmonių mano, kad arbata – tai tiesiog karštas, raminantis gėrimas. Tačiau arbatų pasaulis yra labai platus ir jų poveikis nervų sistemai iš tiesų gali skirtis kaip diena ir naktis. Vieni junginiai – apigeninas, valerijono rūgštis, linalolis – tiesiogiai sąveikauja su smegenų receptoriais, skatinančiais mieguistumą. Kiti, kaip kofeinas ar teofilinas, daro priešingai: blokuoja adenozino receptorius, kurie signalizuoja smegenims, jog laikas miegoti.

Todėl arbatos pasirinkimas vakare nėra smulkmena. Žmogus, išgėręs stiprios žaliosios arbatos prieš miegą, gali ilgai neužmigti – net jei puodelis buvo karštas ir ritualas atrodė raminantis. Tuo tarpu tas pats žmogus su valerijonų ir melisų mišiniu gali pradėti snūduriuoti dar tik įpusėjęs puodelį.

Kodėl vakaro arbata gali paveikti miegą

Kaip arbata veikia miego mechanizmus

Miegas reguliuojamas dviem pagrindiniais mechanizmais: melatonino gamyba (signalas, kuris praneša smegenims, kad tamsu ir laikas ilsėtis) ir adenozino kaupimusi (nuovargio signalas, kaupiamas per dieną). Gerosios miego arbatos veikia palaikydamos arba sustiprindamos abu šiuos procesus – pavyzdžiui, mažindamos kortizolio kiekį, kuris trikdo melatonino gamybą, arba tiesiogiai aktyvindamos GABA receptorius, kurie slopina nervinį sužadinimą.

Netinkamos – daro priešingai. Kofeinas blokuoja adenozino receptorius, todėl nuovargio signalas nepasiekia smegenų. Net ir nedidelis kofeino kiekis, išgertas 6 valandas prieš miegą, gali sumažinti miego trukmę beveik valanda, rodo tyrimų duomenys. O kadangi kofeino pusėjimo trukmė organizme siekia 5–7 valandas, vakare išgerta žalioji arbata gali aktyviai veikti dar ir gilią naktį.

Arbata miegui: kurios tikrai nenuvils?

Vakaro ramybė prasideda nuo tinkamai pasirinkto ritualo. Kai dienos rūpesčiai neleidžia nurimti, o žvilgsnis vis dažniau krypsta į laikrodį, puodelis šiltos žolelių arbatos gali tapti natūraliu raktu į gilų poilsį. Tačiau ne visos žolės veikia vienodai – vienos švelniai ramina mintis, kitos fiziologiškai ruošia kūną miegui. Štai šešios laiko patikrintos arbatos, kurios padės susigrąžinti naktinę ramybę.

Ramunėlių arbata miegui – klasika su moksliniu pagrindu

Ramunėlių arbata – bene labiausiai ištirta ir plačiausiai rekomenduojama žolelių arbata miegui. Jos veiklioji medžiaga – apigeninas – prisijungia prie tų pačių GABA(A) receptorių, prie kurių jungiasi ir migdomieji vaistai (benzodiazepinai), tačiau daug švelniau ir be priklausomybės rizikos.

Tyrime, kuriame dalyvavo pagyvenę žmonės, 28 dienas du kartus per dieną vartojusių ramunėlių arbatą grupė prabusdavo naktį vidutiniškai trečdaliu rečiau ir užmigdavo greičiau nei kontrolinė grupė. Kitame tyrime pogimdyminės depresijos simptomai ir miego kokybė reikšmingai pagerėjo moterims, dvi savaites vartojusioms ramunėlių arbatą. Tai reiškia, kad ramunėlių poveikis miegui susijęs ne tik su fiziniu atpalaidavimu – jos taip pat mažina nerimą ir emocines įtampas, kurios dažnai neleidžia užmigti.

Gerti rekomenduojama 30–45 minutės prieš miegą, 250 ml vidutinio stiprumo arbatos (1 arbatinis šaukštelis žiedų). Galima saldinti medumi.

Ramunėlių arbata miegui – klasika su moksliniu pagrindu

Valerijonų arbata miegui – stipriausias natūralus raminamasis

Jei ramunėlės – tai švelni melodija prieš miegą, tai valerijonai – jau pilnas orkestras. Valerijonų šaknyse esanti valerijono rūgštis slopina fermentą, kuris skaldo GABA smegenyse – todėl šio raminančio neuromediatoriaus kiekis auga, o nervinis sužadinimas mažėja. Efektas panašus į migdomuosius vaistus, tačiau be jų šalutinių poveikių.

Keliolika klinikinių tyrimų rodo, kad reguliarus valerijonų vartojimas trumpina užmigimo laiką, mažina naktinius prabudimus ir pagerina subjektyvų miego kokybės vertinimą. Rezultatai dažniausiai pasireiškia ne iš karto – reguliariai vartojant 2–4 savaites, poveikis stiprėja.

Vienintelis trūkumas – specifinis, žemiškas valerijonų kvapas, kuris ne visiems patinka. Gerti rekomenduojama likus 1 valandai iki miego, stipresnę arbatą (1,5–2 arbatiniai šaukšteliai džiovintos šaknies).

Negalima būti derinama su alkoholiu ar migdomaisiais vaistais.

Valerijonų arbata miegui – stipriausias natūralus raminamasis

Levandų arbata miegui – aromatas, kuris nuramina ir kūną, ir mintis

Levandos garsėja kaip aromaterapijos karalienės, tačiau paruoštos kaip arbata jos taip pat veikia – ne tik kvapas, bet ir į kraują patenkantis linalolis atpalaiduoja nervų sistemą, lėtina širdies ritmą ir mažina kraujospūdį. Tyrimai rodo, kad levandų aromatas iki 20 % pagerina miego efektyvumą – tai reiškia, kad daugiau laiko lovoje praleidžiama tikrai miegant, o ne vartantis.

Levandų arbata ypač tinka tiems, kurių miegą trikdo nerimas ar mintys, kurios nenutyla. Ji nėra tokia stipri kaip valerijonai, tačiau malonesnio skonio ir puikiai tinka kaip vakaro ritualas. Galima derinti su melisomis ar pasifloromis.

Levandų arbata miegui – aromatas, kuris nuramina ir kūną, ir mintis

Pasiflorų arbata miegui – nerimo malšintoja

Pasiflora (Passiflora incarnata) – egzotiškai skambantis augalas, tačiau jo poveikis miegui gerai dokumentuotas. Joje esantys flavonoidai (ypač krizinas) didina GABA kiekį smegenyse – panašiai kaip valerijonai, tik kiek kitu mechanizmu. Tyrimuose pasiflorų arbata pagerino miego kokybę ir sumažino nerimo lygį, ypač tiems, kuriuos kamuoja minčių srautas prieš miegą.

Pasiflorų arbata – geras pasirinkimas žmonėms, kurių nemiga susijusi su stresu ar rūpesčiais – ne su fiziniu nerimu ar skausmu. Skonis malonus, šiek tiek žoliškas. Gerti reikia likus 30–60 minučių iki miego.

Pasiflorų arbata miegui – nerimo malšintoja

Melisų arbata miegui – švelniausias pasirinkimas

Vaistinė melisa (Melissa officinalis) – tai arbata, kurią galima rekomenduoti beveik kiekvienam: ji švelni, malonaus skonio ir saugi net jautriems asmenims. Jos veiklioji medžiaga – rozmarino rūgštis – slopina fermentą, kuris skaldo GABA, o tai reiškia švelnų, natūralų raminamąjį poveikį be sedacijos.

Melisų arbata ypač tinkama, kai miegą trikdo nedidelis nerimas, pervargimas ar dieninis stresas. Ji taip pat gerina virškinimą, todėl puikiai tinka po vakarienės. Mažiausia šalutinio poveikio rizika iš visų miego žolelių – tinkama ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir vaikams (mažesnėmis dozėmis).

Melisų arbata miegui – švelniausias pasirinkimas

Liepų žiedų arbata miegui – lietuviška tradicija prieš miegą

Liepa – tradicinis lietuviškas augalas, kurio žiedų arbata nuo seno geriama karščiuojant ir nervinantis. Liepų žieduose esantys farnezolis ir flavonoidai veikia kaip švelnūs nervų sistemos raminamieji – mažina nervinį sužadinimą ir palengvina užmigimą. Liepų žiedų arbata taip pat skatina prakaitavimą, todėl ji ypač tinka susirgus, kai karščiavimas ir bendras negalavimas neleidžia normaliai miegoti.

Skonis malonus, šiek tiek medaus aromato. Liepų žiedų arbata puikiai dera su medumi ir lašeliu citrinos. Tai vienas saugiausių pasirinkimų – tinkamas ir vaikams nuo 3 metų.

Liepų žiedų arbata miegui – lietuviška tradicija prieš miegą

Arbatos, kurių prieš miegą geriau negerti

Tačiau taip pat ne mažiau svarbu žinoti, ko vakare į puodelį nedėti. Šios arbatos dažnai atrodo nekaltos – ar netgi raminančios – tačiau jų sudėtis gali rimtai sutrikdyti miegą:

  • Žalioji arbata – nors L-teaninas, esantis joje, atpalaiduoja, kofeino kiekis pakankamas, kad aktyvintų smegenis. Ypatinga klaida – stipri šaltai brandinta (cold brew) žalioji arbata vakare.
  • Juodoji arbata – aukštas kofeino kiekis (40–70 mg puodelyje) tiesiogiai slopina melatonino gamybą. Net „silpnesnė“ juodoji arbata po 18 val. gali ilginti užmigimo laiką.
  • Matė arbata – kofeino ir teofilino derinys veikia ilgai ir intensyviai. Matė prieš miegą – beveik garantuotas nemigos receptas.
  • Imbiero arbata (didelis kiekis) – šildo, stimuliuoja kraujotaką ir gali sukelti budrumą. Mažas kiekis (kaip prieskoninis papildas) nekelia didelės rizikos, tačiau stiklinė stiprios imbiero arbatos vakare – tikrai ne pati geriausia idėja.
  • Pelynų arbata – gali sukelti ryškius, neramius sapnus dėl tujono kiekio, veikiančio nervų sistemą. Naktį tai anaiptol ne privalumas.
  • „Pu-erh“ ir „Oolong“ arbatos – kofeino kiekis kintamas, tačiau dažnai pakankamas, kad trikdytų miegą.
Arbatos, kurių prieš miegą geriau negerti

Kada ir kaip gerti arbatą prieš miegą

Laikas ir ruošimo būdas taip pat turi reikšmės:

  • Optimalus laikas – 30–60 minučių prieš miegą. Per anksti išgerta arbata gali „išgaruoti“ dar nepasireiškus poveikiui, per vėlai – papildomas skystis naktį gali varyti į tualetą.
  • Temperatūra – šilta, bet ne verdanti. Karšti gėrimai laikinai pakelia kūno temperatūrą; vėstant organizmui lengviau užmigti. Geriausia gerti 50–60 °C temperatūros arbatą.
  • Kiekis – 200–250 ml. Didesnis kiekis skysčio prieš miegą gali sutrikdyti poilsį dėl naktinių apsilankymų tualete.
  • Be cukraus arba su nedideliu kiekiu medauscukrus gali sukelti gliukozės šuolį, kuris trikdo miegą. Medus, priešingai, gali šiek tiek didinti melatonino gamybą.
  • Ritualas – svarbu ne tik tai, ką geriate, bet ir kaip. Arbatos ruošimas ir gėrimas tyloje, be ekranų, pats savaime siunčia smegenims signalą, kad diena baigiasi.

Miego arbatų deriniai – kas su kuo dera

Daugelis žolelių veikia sinergiškai – kartu jų poveikis stipresnis nei atskirai. Štai keli patikrinti deriniai:

  • Ramunėlės + melisa – klasika, švelnus ir universalus derinys. Tinka kaip kasdienis vakaro ritualas bet kuriam amžiui.
  • Valerijonai + apyniai – stiprus derinys tiems, kuriuos kamuoja lėtinė nemiga ar stiprus nerimas prieš miegą. Apynių spurgai taip pat veikia per GABA receptorius.
  • Pasiflora + levandos – idealus derinys tiems, kuriuos prieš miegą kamuoja mintys ir nerimas. Levandos gerina aromatą, pasiflora veikia neurochemiškai.
  • Liepos žiedai + melisa – lietuviška kombinacija, ypač tinkama peršalus ar patyrus stresą. Švelni, skani ir saugi.

Svarbu: jei vartojate migdomuosius ar nerimą slopinančius vaistus, prieš pradėdami reguliariai vartoti stipresnes miego žoleles (ypač valerijonus ar pasifloras), pasitarkite su gydytoju – gali sustiprėti vaistų poveikis.

Tinkama arbata vakare – tai ne tik gėrimas, bet ir signalas organizmui: diena baigėsi, laikas ilsėtis. Pasirinkus tinkamą žolelę ir sukūrus ritualą, puodelis arbatos prieš miegą gali tapti vienu paprasčiausių ir maloniausių būdų pagerinti miego kokybę – visiškai natūraliai ir be jokio šalutinio poveikio.

Šaltiniai:

  1. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9738644/
  2. https://www.artoftea.com/blogs/health-lifestyle/the-benefits-of-drinking-tea-before-bed
  3. https://www.healthline.com/nutrition/teas-that-help-you-sleep
  4. https://www.eatingwell.com/best-tea-for-better-sleep-11865576
  5. https://www.glasshouseretreat.co.uk/blog/post/trouble-sleeping-drinking-the-right-tea-can-help

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Šalavijo arbata – ligoms gydyti ir grožiui puoselėti Ramunėlių arbata pagelbės ne tik sutrikus virškinimui Bananų arbata: kuo ji naudinga ir kaip ją paruošti Pelyno arbatos nauda ir poveikis organizmui