Ievos arbata ne tik svaigina aromatu, tačiau ir itin naudinga. Kodėl ją vartoti reikia itin atsargiai?

Pavasarį pražydusios ievos ne tik svaigina savo kvapu bei žiedų grožiu, tačiau ir slepia vertingų savybių lobį sveikatai. Ievos arbata – tai natūralus gėrimas, kuris jau šimtmečius žinomas liaudies medicinoje dėl savo teigiamo poveikio organizmui. Ši arbata, ruošiama iš ievos žiedų ar žievės, pasižymi unikalia sudėtimi ir plačiu naudingų savybių spektru. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl ievos arbata nusipelno vietos jūsų virtuvės lentynoje ir kaip ji gali prisidėti prie jūsų sveikatos gerinimo.

Kas yra ieva ir kaip ją atpažinti?

Ieva (Prunus padus) – pakelėse ir miškų pakraščiuose dažnai sutinkamas medis, priklausantis erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Šis augalas išsiskiria savo baltais, kvapniais žiedais, kurie pavasarį žydi sukrauti į nukarusias kekes, primenančias mažus varpelių debesėlius. Žiedai skleidžia intensyvų, specifinį aromatą, kuris kai kuriems žmonėms gali pasirodyti per stiprus, o kitiems – malonus ir jaukus. Lietuvos liaudies tradicijose ieva dažnai minima kaip pavasario simbolis, ženklinantis gamtos atgimimą ir naują ciklą.

Ievos lapai yra pailgi, elipsiški, dantyti, tamsiai žalios spalvos, rudenį įgaunantys geltoną ar raudoną atspalvį. Medis gali užaugti iki 10 metrų aukščio, jo kamienas padengtas tamsiai pilka, kartais beveik juoda, žieve, kuri yra šiurkšti ir turi būdingus horizontalius plyšelius, vadinamus lenticelėmis.

Vasaros pabaigoje sunoksta juodos, blizgančios ievos uogos, turinčios kartų skonį. Jos subręsta kekėmis ir iš tolo primena juoduosius serbentus, tačiau skiriasi savo vidine struktūra – ievos uogos turi po vieną kietą kauliuką.

Ieva augina šaknis netoli žemės paviršiaus, todėl dažnai ją galima aptikti drėgnesnėse vietose – prie upelių, šlapynėse, drėgnuose miškų pakraščiuose. Ji puikiai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų ir yra gana atspari šalčiui, todėl yra plačiai paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje.

Ievos gydomosios savybės

Liaudies medicinoje ieva nuo seno vertinama dėl savo gydomųjų savybių. Beveik visos augalo dalys – žiedai, lapai, žievė ir netgi uogos (tinkamai paruoštos) – turi gydomųjų savybių dėl jose esančių įvairių biologiškai aktyvių junginių:

• Flavonoidai (kvercetinas, rutinas) turi antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, stiprina kraujagyslių sieneles, mažina jų pralaidumą.
• Taninai (polifenoliniai junginiai) pasižymi sutraukiančiomis, antivirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, padeda kovoti su viduriavimais ir uždegiminiais procesais.
• Eteriniai aliejai suteikia specifinį aromatą ir turi antimikrobinį poveikį, natūraliai atbaido vabzdžius, tokius kaip uodai ir musės.
• Vitaminas C stiprina imunitetą, padeda organizmui kovoti su infekcijomis, dalyvauja kolageno sintezėje.
• Organinės rūgštys (obuolių, citrinos, salicilo) gerina virškinimą, turi priešuždegiminių savybių.
• Pektinai – natūralūs polisacharidai, padedantys pašalinti iš organizmo sunkiuosius metalus ir toksinus, reguliuoja cholesterolio lygį.
• Glikozidai (amigdalinas, prunazinas) turi antimikrobinį ir raminamąjį poveikį, tačiau didesnėmis dozėmis gali būti toksiški.

Dėl šių medžiagų ievos arbata tampa ne tik maloniu, aromatiniu gėrimu, bet ir efektyviu liaudies medicinos įrankiu, padedančiu palaikyti organizmo pusiausvyrą ir kovoti su įvairiomis ligomis.

Ievos arbata: kaip paruošti žaliavą?

Tinkamas ievos žaliavos rinkimas ir džiovinimas yra esminiai veiksniai, norint išsaugoti jos gydomąsias savybes. Augalo dalys renkamos skirtingu metu, atsižvelgiant į jų brendimo ciklą:

• Ievos žiedai renkami gegužės mėnesį, žydėjimo metu. Žiedus geriausia rinkti saulėtą, sausą dieną, kai jie visiškai išsiskleidę, bet dar nepradėję vysti. Svarbu surinkti žiedus be kotelio, kuris gali suteikti kartumą. Surinktus žiedus reikia džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, kur nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai. Žiedai išklojami plonu sluoksniu ant švaraus popieriaus ar audinio ir reguliariai pavartomi, kad džiūtų tolygiai. Tinkamai išdžiovinti žiedai tampa trapūs, išlaiko šviesiai gelsvą spalvą ir būdingą, nors ir silpnesnį, aromatą. Jie laikomi sandariai uždarytame stikliniame ar keraminiame inde ne ilgiau kaip vienerius metus.
• Ievos lapai renkami vasaros mėnesiais, kai jie pilnai išsivystę, tačiau dar jauni ir be mechaninių pažeidimų ar ligų požymių. Geriausia juos skinti liepos pradžioje, nudžiūvus rytinei rasai. Lapai džiovinami tokiu pačiu principu kaip ir žiedai. Tinkamai išdžiovintuose lapuose išlieka natūrali žalia spalva. Jie laikomi uždarame inde, apsaugoti nuo drėgmės ir šviesos, iki vienerių metų.
• Ievos žievė lupama ankstyvo pavasario metu, prieš ievos žydėjimą, kai medyje aktyviai juda sultys – paprastai kovo pabaigoje – balandžio mėnesį. Žievė lupama nuo jaunų šakų (2–3 metų), naudojant aštrius įrankius ir stengiantis nepažeisti medienos. Nulupti žievės gabalai pradžioje apdžiovinami saulėje, vėliau džiovinami orkaitėje arba specialioje džiovyklėje 50 °C temperatūroje. Tinkamai išdžiovinta žievė yra sausa, lengvai lūžtanti, su specifiniais skersiniais įtrūkimais. Ji gali būti laikoma uždarame inde, apsaugota nuo drėgmės, iki 5 metų.
• Ievos uogos renkamos tik visiškai prinokusios, rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, kai jos tampa blizgančios ir juodos, o jų kartumas sumažėja. Uogos renkamos kekėmis ir džiovinamos pradžioje žemesnėje temperatūroje (iki 45 °C), vėliau temperatūrą galima padidinti iki 60 °C. Išdžiovintos uogos atsargiai nuskabinėjamos nuo kekių ir laikomos audinio maišelyje sausoje vietoje, apsaugant nuo tiesioginės saulės šviesos, iki 1–2 metų.

Ievos arbatos nauda sveikatai

Ievos arbata turi platų gydomųjų savybių spektrą ir gali padėti įvairių sveikatos sutrikimų atvejais:

1. Kvėpavimo takų ligoms gydyti. Ievos žiedų, lapų ir ypač žievės arbata turi ryškų teigiamą poveikį sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis. Ji veikia kaip natūralus atsikosėjimą skatinantis vaistas, turi antimikrobinių savybių, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais, ir mažina gleivinės uždegimą. Ievos preparatai ypač efektyvūs gydant bronchitą, laringitą, tracheitą ir lengvesnes plaučių infekcijas.
2. Medžiagų apykaitai normalizuoti. Reguliarus ievos žiedų arbatos vartojimas padeda normalizuoti medžiagų apykaitą organizme, gerina virškinimo procesus ir padeda efektyviau pašalinti toksinus.
3. Imuninei sistemai stiprinti. Ievos arbata skatina natūralių organizmo apsauginių funkcijų veiklą, padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir sulėtina senėjimo procesus. Reguliarus ievos arbatos vartojimas gali sumažinti peršalimo ligų riziką ir trumpinti jų trukmę.
4. Virškinamojo trakto sutrikimams gydyti. Ievos žievės nuoviras tradiciškai naudojamas viduriavimui gydyti. Ievos žiedų arbata, priešingai, turi švelnų spazmolitinį poveikį ir gali padėti esant vidurių užkietėjimui ar pilvo spazmams.
5. Burnos ir gerklės ligoms gydyti. Ievos lapų ir žiedų arbata rekomenduojama skalauti burną sergant stomatitu, gingvitu, nosiaryklės gleivinės uždegimu. Reguliarus burnos skalavimas ievos arbata padeda išvengti dantenų ligų, parodontozės ir karieso.
6. Akių ligoms gydyti. Ievos žiedų užpilas naudojamas akių gleivinės uždegimui (konjunktyvitui, blefaritui) gydyti. Ievos arbatos kompresai padeda sumažinti akių nuovargį, paraudimą ir sudirgimą, ypač dirbant prie kompiuterio ar esant sausesniam orui.
7. Reumatui ir sąnarių skausmams malšinti. Ievos žiedų spiritinis užpilas (tinktūra) tradiciškai naudojamas skausmingų sąnarių įtrynimams. Šis metodas ypač efektyvus gydant reumatą, podagrą, artritą ir kitus sąnarių uždegimus.
8. Odos problemoms spręsti. Ievos žievės ir lapų nuovirų kompresai padeda gydyti odos uždegimus, egzemą, furunkuliozę ir net rožę. Šių augalo dalių antimikrobinis ir priešuždegiminis poveikis padeda sumažinti patinimą, paraudimą ir skausmą, paspartina gijimo procesus. Reguliarus ievos arbatos vartojimas gali pagerinti odos būklę iš vidaus, mažinti spuogų atsiradimą ir skatinti natūralų odos spindesį.

Ievos arbata: receptai ir vartojimas

Ievos arbata gali būti ruošiama įvairiais būdais, priklausomai nuo to, kokią augalo dalį naudojame ir kokio gydomojo poveikio siekiame. Štai keli populiariausi receptai:

Klasikinė ievos žiedų arbata

Ingredientai:

• 1–2 a. š. džiovintų ievos žiedų
• 250 ml verdančio vandens
• medus ar citrina pagal skonį (nebūtina)

Paruošimas. Žiedus užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite pritraukti 15–20 minučių uždengtame inde, kad neprarastų aromatinių savybių. Nukoškite per smulkų sietelį arba marlę. Jei norite, pasaldinkite medumi ar įlašinkite citrinos sulčių, kurios padeda išryškinti natūralų žiedų aromatą.

Ievos žievės nuoviras kosuliui ir bronchitui

Šis nuoviras ypač efektyvus kovojant su užsitęsusiu kosuliu ir bronchitu.

Ingredientai:

• 10 g džiovintos ievos žievės
• 250 ml šalto vandens

Paruošimas. Smulkiai supjaustytą žievę užpilkite šaltu vandeniu ir palikite mirkti 2–3 valandas. Po to kaitinkite ant silpnos ugnies, kol užvirs, ir virinkite dar 30 minučių. Nukelkite nuo ugnies, palikite atvėsti, nukoškite ir papildykite virintu vandeniu iki pradinės apimties (250 ml).

Vartojimas. Vartoti po trečdalį stiklinės (apie 80–100 ml) tris kartus per dieną po valgio.

Ievos lapų ir žiedų arbata peršalimui

Ši arbata padeda mažinti karščiavimą, malšina gerklės skausmą ir stiprina organizmą kovojant su peršalimu.

Ingredientai:

• 1 v. š. džiovintų ievos lapų
• 1 v. š. džiovintų ievos žiedų
• 500 ml verdančio vandens

Paruošimas. Sumaišykite lapus ir žiedus, sudėkite į termosą, užpilkite verdančiu vandeniu ir leiskite pritraukti 30–40 minučių. Nukoškite.

Vartojimas. Vartokite po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną, geriausia likus 20 minučių prieš valgį.

Ievos žievės ir medaus sirupas nuo kosulio

Šis sirupas efektyviai kovoja su sausu, dirginančiu kosuliu ir padeda palengvinti kvėpavimą.

Ingredientai:

• 3 v. š. susmulkintos ievos žievės
• 500 ml vandens
• 200 g natūralaus medaus
• 2 citrinos griežinėliai

Paruošimas. Susmulkintą žievę užpilkite vandeniu ir virkite ant silpnos ugnies 30 minučių. Nukelkite nuo ugnies, pridėkite citrinos griežinėlius ir leiskite atvėsti iki 40 °C. Nukoškite, išspauskite citrinos griežinėlius ir įmaišykite medų. Pilkite į sterilizuotą stiklinį indą ir laikykite šaldytuve iki 1 mėnesio.

Vartojimas. Vartokite po 1 arbatinį šaukštelį 3–4 kartus per dieną, ypač prieš miegą.

Ievos ir liepžiedžių stiprinamoji arbata

Ši arbata yra puiki imuninės sistemos stiprinimo priemonė peršalimų sezonu, taip pat padeda palengvinti pradinių peršalimo simptomų eigą.

Ingredientai:

• 1 a. š. džiovintų ievos žiedų
• 1 a. š. džiovintų liepžiedžių
• 1 a. š. džiovintų aviečių lapų
• 350 ml verdančio vandens
• medus pagal skonį

Paruošimas. Visus džiovintus augalus sumaišykite, užpilkite verdančiu vandeniu ir leiskite pritraukti 15–20 minučių. Nukoškite. Jei pageidaujate, pasaldinkite medumi.

Vartojimas. Gerkite po vieną puodelį 2–3 kartus per dieną tarp valgių.

Kaip dozuojama ievos arbata (lentelė)

Amžiaus grupė	Rekomenduojama dozė	Vartojimo ypatumai	Papildomos rekomendacijos
Suaugusieji	1 puodelis (250 ml) 1–3 kartus per dieną	2–3 savaites, po to 1–2 savaičių pertrauka	Maksimali saugi dozė: 3 puodeliai per dieną
Vyresnio amžiaus žmonės	Pradėti nuo pusės puodelio 1–2 kartus per dieną	Stebėti organizmo reakciją	Ypač atsargiai turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų
Paaugliai (12–18 m.)	1 puodelis 1–2 kartus per dieną	Ne ilgiau kaip 2 savaites be pertraukos	Vartoti tarp valgių
Vaikai (7–12 m.)	Pusė puodelio 1–2 kartus per dieną	Ne ilgiau kaip 10 dienų be pertraukos	Galima skiesti su medumi ar uogiene dėl skonio
Vaikai (3–7 m.)	Tik pasikonsultavus su gydytoju	Mažos dozės, trumpi kursai	Stebėti galimas alergines reakcijas
Vaikai (iki 3 m.)	Nerekomenduojama vidaus vartojimui	–	Dėl galimo jautrumo aktyviosioms medžiagoms

Kaip dozuojama ievos arbata ligoms gydyti (lentelė)

Liga/būklė	Dozavimas	Vartojimo trukmė	Papildomos rekomendacijos
Peršalimas ir gripas	Po 1 puodelį (250 ml) 3–4 kartus per dieną	Kol simptomai sumažėja, bet ne ilgiau kaip 2 savaites	Galima vartoti karštą su medumi ir citrina
Bronchitas ir kosulys	Po 100 ml žievės nuoviro 3 kartus per dieną	7–10 dienų	Gerti šiltą, mažais gurkšniais
Karščiavimas	1 puodelis kas 3–4 valandas	Kol normalizuosis temperatūra	Vartoti karštą, kad skatintų prakaitavimą
Virškinimo sutrikimai	Po 50–100 ml prieš valgį	5–7 dienas	Gerti 20–30 min. prieš valgį
Vidurių užkietėjimas	1 puodelis vakare prieš miegą	3–5 dienas	Gerti šiltą, galima pridėti šaukštelį medaus
Sąnarių skausmai (išorinis naudojimas)	Trinti skaudamas vietas 1–2 kartus per dieną	7–14 dienų	Galima naudoti kompresams
Odos uždegimas (išorinis naudojimas)	Kompresai 1–2 kartus per dieną	5–7 dienas	Nenaudoti ant atviros žaizdos
Profilaktika	1 puodelis per dieną	2–3 savaites, po to 102 savaičių pertrauka	Geriausia ryte po pusryčių

Ievos arbata: kombinacijos su kitais vaistiniais augalais

Ievos arbata gali būti derinama su kitais vaistiniais augalais, siekiant sustiprinti tam tikrą gydomąjį poveikį ar pagerinti skonines savybes:

• Ievos ir čiobrelių derinys stiprina priešuždegiminį ir antimikrobinį poveikį, ypač efektyvus gydant kvėpavimo takų infekcijas.
• Ievos ir liepžiedžių derinys puikiai tinka peršalus, turi prakaitavimą skatinantį poveikį, padeda mažinti karščiavimą.
• Ievos ir erškėtuogių derinys praturtina arbatą vitaminu C, stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su nuovargiu.
• Ievos ir medetkų derinys sustiprina priešuždegiminį poveikį, ypač naudingas gydant virškinimo trakto ir burnos ertmės uždegimus.
• Ievos ir juodųjų serbentų lapų derinys padeda šalinti šlakus ir toksinus iš organizmo, turi diuretinį poveikį, padeda kovoti su pabrinkimais.

Kontraindikacijos ir šalutinis poveikis

Nors ievos arbata turi daug naudingų savybių, egzistuoja ir tam tikros kontraindikacijos, į kurias būtina atsižvelgti:

• Nėščioms ir žindančioms moterims nerekomenduojama vartoti ievos preparatų, ypač žievės ir uogų nuovirų, dėl galimo poveikio gimdai ir vaisiui.
• Nerekomenduojama žmonėms, sergantiems chronišku vidurių užkietėjimu, nes ievos žievėje esantys taninai gali dar labiau sustiprinti šią būklę.
• Nevartotina sergant hemorojumi, nes gali sustiprinti kraujavimą.
• Hipertenzija sergantiems žmonėms patariama ilgai nebūti šalia žydinčių ievų, nes intensyvus kvapas gali išprovokuoti kraujagyslių spazmus ir kraujospūdžio padidėjimą.
• Žmonėms, turintiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą ar sergantiems gastritu, ievos arbatą reikėtų vartoti atsargiai ir tik pasikonsultavus su gydytoju.
• Alergijos atvejais ievos preparatus reikėtų vartoti itin atsargiai, pradedant nuo labai mažų dozių ir stebint organizmo reakciją.

Ilgalaikis ievos preparatų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį:

• galvos skausmas;
• pykinimas;
• virškinimo sutrikimai;
• burnos džiūvimas;
• odos bėrimai ar niežėjimas;
• mieguistumas ar, priešingai, nemiga.

Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, rekomenduojama sumažinti vartojamą dozę arba laikinai nutraukti ievos arbatos vartojimą.

Atsargumo priemonės

Vartojant ievos arbatą ir kitus jos preparatus, svarbu laikytis šių atsargumo priemonių:

1. Griežtai laikykitės rekomenduojamų dozių.
2. Ruošiant užpilus iš ievos uogų, stenkitės nesutraiškyti kauliukų, nes juose yra nuodingų medžiagų.
3. Nevartokite didelio kiekio šviežių ievos uogų, nes galite apsinuodyti siniline rūgštimi.
4. Jei pastebėjote alerginę reakciją ar kitą šalutinį poveikį, nedelsiant nutraukite vartojimą.
5. Esant rimtesnėms sveikatos problemoms, prieš pradedant vartoti ievos preparatus, pasikonsultuokite su gydytoju.

Ievos arbata – vertingas liaudies medicinos lobis, kurį protingai naudojant, galima pasiekti puikių rezultatų sveikatos stiprinimo srityje. Tačiau visada prisiminkite, kad net ir natūralūs preparatai turi būti vartojami saikingai ir atsakingai bei tik pasitarus su savo gydytoju ar vaistininku.

Šaltiniai:

1. https://www.naturalmedicinalherbs.net/herbs/p/prunus-padus=bird-cherry.php
2. https://www.vle.lt/straipsnis/ieva/
3. https://greg.app/bird-cherry-benefits/
4. https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-888/wild-cherry
5. https://pfaf.org/User/Plant.aspx?LatinName=Prunus+padus
6. https://www.gardenersworld.com/plants/prunus-padus/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.