Šalavijas – gilias tradicijas žmonijos kultūroje turintis augalas

Kas pirmiausia ateina į galvą, pagalvojus apie šalaviją? Kvapnūs patiekalai? Gydančios arbatos puodelis? O galbūt dar kažkas, neseniai atrasto ar išbandyto? Iš tiesų, šalavijas – tai labai universalus augalas, žmonių poreikiams naudojamas nuo seniausių laikų. Dažniausiai šalavijas naudojamas kaip prieskonis arba iš jo gaminama sveikatai naudinga šalavijų arbata. Tačiau ne tik tiek. Šalavijo naudingąsias savybes galima pritaikyti ir daugeliui kitų gyvenimo atvejų. Ir tai nėra mūsų laikų atradimas – apie šalavijo naudą ir jo panaudojimo galimybes žinota nuo seniausių laikų.

Šalavijas europiečių kultūroje –  tradicijomis grįstas naudojimas

Šalavijo, kaip maistinio ir vaistinio augalo istorija yra gili ir turininga. Šio augalo vertė pirmiausia pastebėta jo gimtinėje – Europoje. Atradus, išsiaiškinus ir praktiškai išbandžius šalavijo teikiamas naudas, jis jau pirmaisiais mūsų eros amžiais tapo viena svarbiausių žolelių, auginamų ir vartojamų visuose visuomenės sluoksniuose – nuo didikų iki eilinių.

• Senovės graikai ir romėnai šalaviją pirmą kartą panaudojo kaip mėsos konservantą. O štai Romos imperatoriaus Nerono (37–68 m.) dvare dirbęs fitoterapijos pradininkas Dioskoridas (apie 50–70 m.), tyrinėjęs ir kaupęs žinias apie augalų gydomąsias savybes, šalaviją vertino kaip vieną iš svarbiausių žolelių. Matyt, šių tyrinėjimų įtakoje, romėnai šalaviją vartojo kaip pagrindinę priemonę, padedančią suvirškinti riebų maistą. Šalavijo nuoviras taip pat naudotas žaizdų kraujavimui stabdyti, opoms dezinfekuoti ir gydyti. Šalavijų arbatą romėnai pasitelkdavo kaip priemonę gerklės skausmui mažinti.
• Šalavijų teikiamą naudą puikiai suprato Frankų karalystės valdovas Karolis Didysis (valdė 768–814 m.). Jis netgi išleido įsaką šalavijus auginti karalystės ūkiuose. Pirmiausia – įžvelgiant pelningo verslo galimybę, nes šalavijo populiarumas prilygo arbatos populiarumui Kinijoje.  
• IX a. Solerne (dabartinės Italijos pietinėje dalyje) buvo įkurta viena seniausių medicinos mokyklų Europoje. Žinoma, jog šalavijas buvo vienas iš 100 šios mokyklos sode auginamų augalų.
• Anglų žolininkai tikėjo, kad šalavijų auginimas namuose nulemia ir rodo sėkmę. Jei šalavijai puikiai veši, vadinasi reikalai klesti, o jei skursta – laukite žlugimo.
• Prancūzai viduramžiais augino šalaviją kaip arbatžolę. Iš jų paruošta arbata buvo naudojama ne tik kaip gėrimas, bet ir kaip tonikas. Viduramžių Europoje buvo manoma, kad šalavijas stiprina atmintį ir skatina išmintį.
• Viduramžių Europos vienuolynuose paprastai būdavo auginama 16 žolelių, naudojamų fitoterapijai.  Žinoma, tarp šių žolelių buvo ir šalavijas. Be to, jis buvo viena pagrindinių žolelių, naudojamų ligoms gydyti.

Šalavijas vertintas ne tik Europoje

Gydomosios šalavijų savybės jau viduramžiais peržengė to meto Europos sienas. „Prancūziška“ šalavijų arbata sužavėjo net tokius šio gėrimo asus kaip kinai. Žinoma, kad kinai už svarą šalavijų žaliavos duodavo keturis svarus kiniškos arbatos.

Kinai šalavijų arbatą vartojo, matyt, ne tik dėl skonio, tačiau ir atradę jos gydomąsias galias. Taigi – šalavijų arbata kinų tradicinėje medicinoje tapo svarbia priemone peršalimui, sąnarių skausmui, skrandžio, virškinimo sutrikimams, vidurių šiltinei, inkstų bei kepenų ligoms gydyti. Taip pat ši arbata naudota ir nervų sistemos negalavimams lengvinti.

O štai egiptiečiai įvertino dar vieną šalavijų savybę ir naudojo jį vaisingumui skatinti. Šalavijų galia aistrai kurstyti ir vaisingumui skatinti žinoma ir šiuolaikinėje liaudies medicinoje.

Tikėti ar ne? Šalavijas gali išsklaidyti blogąją energiją

Egzistuoja tikėjimas magiškomis šalavijo galiomis. Manoma, jog šalavijo smilkymas, kuris yra netgi ritualizuotas, padeda išvalyti ir apsaugoti mūsų kūnus, dvasią ir gyvenamąsias patalpas nuo neigiamos energijos, blogosios akies ir kitų negandų.

Smilkymui paprastai naudojamas baltasis šalavijas (lot. Salvia apiana). Jo naudojimas dvasinio apsivalymo, magijos tikslais taip pat turi ilgą istoriją. Savo ritualuose jį tradiciškai naudojo Amerikos indėnai.

Net ir netikint baltojo šalavijo magiškosiomis galiomis, namuose vis tiek verta jį smilkyti, nes malonus jo kvapas padeda atsipalaiduoti, gerina nuotaiką, mažina stresą, gali padėti užmigti. Be to, dėl savo antibakterinių savybių, smilkomo šalavijo dūmai naikina virusus bei bakterijas, gerina aplinkos orą.

Baltojo šalavijo, paruošto smilkymui (dūmų lazdelių), šiais laikais galima įsigyti daugelyje specializuotų prekybos vietų, tame tarpe ir Lietuvoje.

Šalavijo naudojimas liaudies medicinoje

Nikolas Kulpeperis (Nicholas Culpeper, 1618–1654) – Anglijos karalienės Elžbietos I laikų gydytojas ir žolininkas, Rytų Londone garsėjęs savo labdaringa veikla gydant vargšus, 1653 m. išleido laiką pralenkusį veikalą „Kulpeperio vaistažolių sąvadas: daugiau nei 400 žolelių ir jų naudojimas“ („Culpeper’s Complete Herbal: Over 400 Herbs and Their Uses“). Daugiau nei prieš 350 metų išleistas darbas tebėra aktualus ir šiandien (ne kartą perleistas, paskutinį kartą – 2019 metais).

Šiame sąvade, be abejo, yra įrašas apie šalavijų naudojimą. Galima sakyti, kad N. Kulpeperis raštiškai įtvirtino šalavijo naudojimą liaudies medicinoje. Šios žinios – tai ne teoriniai pasvarstymai, bet praktika pagrįsta gydymo tradicija. Štai kas knygoje rašoma apie gydymą šalaviju:

„Šalavijų sultys, sumaišytos su actu, naudingos maro metu. Gargaliai taip pat gaminami iš šalavijų, rozmarinų, sausmedžių ir gysločių, verdami vyne arba vandenyje, su medumi ar alumi, kad nuplautų burnos ir gerklės skausmus, vėžį ar slaptas vyro ar moters kūno dalis, jei reikia. <…> Šalavijas verdamas maudyti kūną ir kojas vasarą, ypač sušildyti šaltus sąnarius ar sąnarius, kuriuos vargina paralyžius ir mėšlungis <…>“.

Taigi, pagrįstai galima sakyti, kad šalavijo naudojimas gydomaisiais tikslais turi vieną ilgiausių istorijų. 1840–1900 m. šalavijas buvo oficialiai įrašytas į Jungtinių Valstijų farmakopėją.

Iki šių dienų šalavijas liaudies medicinoje yra vienas vertingiausių augalų, padedančių gydyti daugelį sveikatos sutrikimų. Naudojamas tiek išoriškai, tiek į vidų. Šalavijo efektyvumas pripažintas gydant kosulį, gerklės skausmą, dantenų ligas, įvairius virškinimo sutrikimus, odos ligas, moteriškus negalavimus, tokius kaip menstruacijų skausmas ar menopauzės karščio bangos. Taip pat šalavijas slopina pieno liaukų sekreciją, tad gali būti geriamas ruošiantis nutraukti maitinimą krūtimi.

Šalavijų arbata vadinama „mąstytojų arbata“, nes yra daug žadanti gydant Alzheimerio ligą. Taip pat ši arbata padeda lengvinti depresijos simptomus.

Šalavijas – dekoratyvus bei vaistinis augalas. Kaip jį auginti?

Šaltiniai:
https://www.thespruceeats.com/history-of-sage-1807657
https://theherbalacademy.com/sage-throughout-the-ages/
https://www.biodiversitylibrary.org/item/185391#page/355/mode/1up

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.