Skip to content

Medžių žievės arbatos. Ką pataria liaudies medicina ir kaip nepridaryti sau žalos?

Medžių žievės arbatos. Ką pataria liaudies medicina ir kaip nepridaryti sau žalos?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Medžio žievė – tai ne tik augalo rūbas ir jo gyvybės šaltinis. Ji taip pat gali būti gyvybės šaltinis žmogui. Liaudies medicinoje nuo seniausių laikų medžių žievės arbatos naudojamos įvairioms ligoms gydyti. Tačiau toks gydymo(si) būdas reikalauja atidumo. Visų pirma reikia išmanyti, kaip tinkamai medžio žievę rinkti ir ruošti. Taip pat svarbu žinoti, kaip tinkamai žievės arbatą vartoti. Medžio žievė gali išgydyti, bet gali ir pakenkti. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime dažniausiai naudojamas medžių žievių arbatas bei jų vartojimą.

Skruzdžių medžių žievė arba „Pau D‘arco“

Pasaulyje vienas populiariausių produktų, gaminamų iš medžio žievės, yra vadinamasis „Pau D‘arco“. Būtent tokiu pavadinimu pažymėtų preparatų galima įsigyti vaistinėse ir kitose specialiose prekybos vietose. Turbūt daugelis žino, kad „Pau D‘arco“ vartojimas stiprina imunitetą, apsaugo nuo peršalimo ligų ir teikia visokeriopą naudą organizmui.

Taigi – „Pau D‘arco“ (portugališkas pavadinimas) – skruzdžių medžių žievės ekstraktas, dažniausiai siūlomas kapsulių pavidalu. Šis produktas – tai Centrinėje ir Pietų Amerikoje augančio medžio, kurio tikrasis pavadinimas yra penkialapis balamedis (lot. Tabebuia impetiginosa, Tabebuia avellanedeae), žievė.

Penkialapis balamedis yra visžalis augalas, galintis užaugti iki 30 m aukščio. Jis išsiskiria rožiniais žiedais, sutelktais išsišakojusioje medžio viršūnėje. Nors yra žinoma daugiau nei 100 šio medžio rūšių, tačiau tik keletas iš jų vertinamos dėl sveikatai naudingos žievės.

Liaudyje penkialapis balamedis dažniausiai vadinamas „skruzdžių medžiu“, nes šie vabzdžiai labai mėgsta gyventi šio medžio žievėje. Lotynakalbėse šalyse šio medžio žievė bei iš jos ruošiama arbata taip pat vadinama „lapacho“. 

Skruzdžių medis

Skruzdžių medžių žievės nauda

Skruzdžių medžių žievėje yra naudingų žmogaus sveikatai medžiagų. Keletas junginių, vadinamų naftochinonais (daugiausia lapacholis ir beta-lapachonas), išskiriamų iš šio medžio vidinės žievės, lemia skruzdžių medžių žievės naudą.

  • Gydo lėtinį vidurių užkietėjimą. Reguliarus skruzdžių medžių žievės preparatų vartojimas normalizuoja tuštinimosi ritmą.
  • Veikia kaip natūralus antibiotikas.
  • Kovoja su laisvaisiais radikalais ir turi senėjimą stabdantį poveikį.
  • Stiprina imunitetą ir užkerta kelią peršalimo ligoms.
  • Padeda gydyti lėtines ligas, tokias kaip vilkligė, psoriazė ir Parkinsono liga.
  • Lengvina vartojamų vaistų šalutinį poveikį.

Skruzdžių medžių žievės arbata

Lietuvoje pasiruošti skruzdžių medžių žievės arbatą gali būti ne taip ir paprasta, nes tam reikalingos žaliavos – skruzdžių medžių žievės – gali tekti gerokai paieškoti. Mūsų rinkoje dominuoja skruzdžių medžių žievės ekstraktas kapsulėse. Tiesa sakant, ekstraktas savo efektyvumu pranoksta skruzdžių medžių žievės arbatos poveikį. Ruošiant ekstraktą, naudingieji skruzdžių medžių žievės junginiai ištraukiami naudojant spiritinę bazę. Vandenyje šie junginiai išsiskiria žymiai silpniau.

Skruzdžių medžių žievė arbatos pavidalu populiaresnė Pietų Amerikoje. Čia ji neretai vadinama „inkų arbata“ ir yra ruošiama jau tūkstančius metų. Kiekvienas Pietų Amerikos regionas turi savo skruzdžių medžių žievės arbatos ruošimo būdą.

Tradiciškai ši arbata ruošiama taip:

2–3 arbatiniai šaukšteliai džiovintos skruzdžių medžių žievės užplikomi 1 l verdančio vandens ir mirkomi 15 minučių. Arbata geriama 3 kartus per dieną. 

Arbatos koncentratas ruošiamas skruzdžių medžių žievę verdant. Naudojama 2 arbatiniai šaukšteliai žievės 1 litrui vandens. Puode žievė užplikoma verdančiu vandeniu ir ant silpnos ugnies verdama apie 10 minučių. tuomet dar mirkoma apie pusvalandį. Šis nuoviras laikomas šaldytuve ir suvartojamas per keletą dienų.

Skruzdžių medžių žievės arbatos

Skruzdžių medžių žievės preparatų vartojimas ir šalutinis poveikis

Skruzdžių medžių žievė paprastai vartojama kaip profilaktinė priemonė šaltuoju metų sezonu, siekiant išvengti  peršalimo ir virusinių ligų. Jei vartojama arbata – rekomenduojama ją gerti po puodelį ryte ir vakare. Vartojant skruzdžių medžio žievės ekstraktą reikia laikytis gamintojo rekomendacijų arba pasitarti su gydytoju.

Skruzdžių medžių žievės preparatų negalima vartoti žmonėms, geriančius kraują skystinančius vaistus, nėščiosioms ir krūtimi mitinančioms moterims.

Šiam preparatui jautriems žmonėms arba jo perdozavus gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, šlapimo spalvos pakitimas. Retesniais atvejais skruzdžių medžių žievė gali išprovokuoti anemiją, pakenkti reprodukcinei sveikatai.

Lietuviškų medžių žievių arbatos – kokias vartoti ir ką žinoti?

Liaudies medicinoje egzistuoja praktika įvairių ligų gydymui naudoti medžių žievių arbatą. Gydomaisiais tikslais naudojamos įvairių Lietuvoje augančių ir puikai pažįstamų medžių žievės: beržo, drebulės, gluosnio, guobos, lazdyno, šaltekšnio, šermukšnio. Kai kurias iš šių žievių vartoti visiškai saugu ir paprasta, kai kurios reikalauja daugiau atidumo, nes greta naudingų medžiagų turi ir toksiškų.

Paruoštos vartoti medžių žievės žaliavos paprasčiausia (ir saugiausia) įsigyti vaistinėse ir vartoti pagal nurodytas rekomendacijas. Jei šią žaliavą norisi pasiruošti patiems, reikia žinoti keletą pagrindinių rekomendacijų:

  • Žievė lupama ankstyvą pavasarį, iki išsiskleidžiant lapams, kai teka medžio sultys (sula).
  • Geriausia žievę imti nuo nupjauto, išvirtusio medžio. Lupant žievę nuo gyvo medžio galima jam pakenkti.
  • Vaistinei žaliavai naudojama vidinė medžių žievė.
  • Žievė džiovinama šiltoje, sausoje, vėdinamoje patalpoje be tiesioginių saulės spindulių. Arba džiovyklėje, ne aukštesnėje kaip 30–55 °C temperatūroje.
  • Paruošta žievė laikoma tamsioje, sausoje vietoje ir suvartojama per 1 metus.
Beržo žievė

Beržo žievės arbata

Liaudyje dažniau yra vartojama beržų lapų arbata, tačiau beržo žievės arbata yra ne mažiau naudinga – ji turi gana universalų gydomąjį poveikį žmogaus organizmui. 

  • Organizmo valymui ir bendram stiprinimui.
  • Šlapimo takų sistemos ligų gydymui.
  • Šlapimo išsiskyrimo skatinimui.
  • Kvėpavimo takų ligų gydymui.
  • Skausmo ir uždegimo slopinimui.
  • Žaizdų dezinfekcijai, plovimams, sumušimų, patinimų gydymui.

Beržų žievės arbata ruošiama iš 1–3 arbatinių šaukštelių džiovintos beržų žievės žaliavos ir 1 stiklinės vandens. Kadangi beržų žievė, lyginant su kitų medžių žievėmis, yra ganėtinai minkšta, ją pakanka užplikyti verdančiu vandeniu ir mirkyti apie 15 minučių.

Šią arbatą galima gerti po puodelį iki trijų kartų per dieną. Beržų žievės arbata yra saugi vartoti ir paprastai nesukelia jokio šalutinio poveikio. Tačiau būti atsargiems su šios arbatos vartojimu reiktų turintiems alergiją beržo žiedadulkėms. Taip pat – vartojantiems diuretikus. Žinoma, nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims dėl šios arbatos vartojimo rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Drebulės medžių žievės arbatos

Drebulės žievės arbata

Drebulė – drovumo ir baugštumo sinonimas lietuvių folklore – iš tiesų turi daug gydomųjų galių. Drebulės žievės arbata liaudies medicinoje vartojama daugeliui negalavimų gydyti.

  • Cukraus kiekio kraujyje mažinimui.
  • Medžiagų apykaitos procesų gerinimui.
  • Endokrininės organizmo sistemos subalansavimui.
  • Kvėpavimo takų uždegiminių ir lėtinių ligų gydymui.
  • Reumato, radikulito, podagros simptomų lengvinimui.
  • Neurozių, nemigos, depresijos simptomų lengvinimui.

Drebulės žievės arbata ruošiama iš džiovintos vidinės drebulės žievės žaliavos kaip nuoviras. Nuovirui ruošti naudojamas 1 valgomasis šaukštas žaliavos ir 2 stiklinės vandens. Puode žievė užpilama karštu vandeniu ir verdama 30 minučių. Nuovirą reikia ruošti tik vienai dienai, nes jis yra greitai gendantis.

Gydomaisiais tikslais rekomenduojama nuovirą gerti iki 4 kartų per dieną, po pusę stiklinės prieš valgį.

Apie drebulės žievės arbatos šalutinį poveikį daug duomenų nėra. Tačiau jei yra galimų rizikų, prieš vartojant šią arbatą geriausiai pasikonsultuoti su gydytoju.

Gluosnio medžių žievės arbatos

Gluosnio žievės arbata

Gluosnis – šlapynių medis, savo žievėje kaupiantis gydomąsias galias. Liaudies medicinoje gluosnio žievės arbata naudojama įvairių ligų gydymui.

  • Pūliuojančių žaizdų, opų plovimams ir dezinfekcijai.
  • Kompresams raumenų skausmo malšinimui, venų varikozės gydymui.
  • Skalavimams paradontozės prevencijai ir gydymui.
  • Virškinamojo trakto ligų gydymui.
  • Uždegiminių viršutinių kvėpavimo takų ligų gydymui.
  • Gausaus mėnesinių kraujavimo slopinimui.

Gluosnių žievės arbata ruošiama kaip nuoviras. Jam paruošti reikia 1 valgomasis šaukštas džiovintos gluosnio žievės žaliavos ir 1 l vandens. Puode žievė užpilama šiltu vandeniu ir ant silpnos ugnies verdama apie pusvalandį. Nuovirą galima gerti kas 4 valandas po 1 stiklinę.

Gluosnių žievės arbatos vartoti negalima turint skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą, sergant gastritu. Šios arbatos nerekomenduojama gerti nėščiosioms, krūtimi maitinančioms moterims ir vaikams.

Guobos medžių žievės arbatos

Guobos žievės arbata

Guobos – daugiausia centrinėje Lietuvos dalyje paplitę, aukšti ir ilgaamžiai medžiai. Jų žievė taip pat turi gydomųjų savybių, o iš jos paruošta arbata gali būti vaistas nuo įvairių ligų.

  • Pilvo dieglių, vidurių užkietėjimo, dirgliosios žarnos sindromo gydymui.
  • Šlapimo takų infekcijų gydymui.
  • Skrandžio, dvylikapirštės žarnos opų gydymui.
  • Skrandžio rūgštingumo kontrolei.
  • Išoriškai – žaizdų plovimams, kompresams sergant podagra, reumatui.

Guobos žievė, greta naudingųjų savybių turi ir toksinių medžiagų. Todėl su šios arbatos vartojimu reikia būti itin atsargiems. Nerekomenduojama guobos žievės žaliavos rinkti ir ruošti patiems. Geriausia šį preparatą įsigyti vaistinėse ir vartoti taip, kaip nurodyta gamintojo. Prieš pradedant vartoti guobos žievės arbatą būtina pasitarti su gydytoju.  

Lazdyno medžių žievės arbatos

Lazdyno žievės arbata

Lazdynas – dar vienas lietuviškas medis, teikiantis įvairiapusę naudą žmogui. Be sveikatai palankaus maisto – riešutų, gydomajai arbatai ruošti naudojama ir lazdyno žievė.

  • Stiprina imunitetą.
  • Padeda gydyti inkstų akmenligę.
  • Padeda gydyti prostatos ligas.
  • Gerina virškinimo sistemos veiklą.
  • Gerina krūtimi maitinančių moterų pieno išsikyrimą.

Lazdyno žievės arbata ruošiama kaip nuoviras. Jam naudojamas 1 valgomasis šaukštas lazdyno žievės žaliavos ir 1 stiklinė vandens. Puode žievė užplikoma verdančiu vandeniu ir dar kartą užvirinama. Rekomenduojama šio nuoviro per dieną suvartoti tik apie trečdalį stiklinės.

Lazdynų žievės nuovirą gerti yra saugu. Tačiau šiam augalui alergiški žmonės šios arbatos turėtų vengti.

Šaltekšnio medžių žievės arbatos

Šaltekšnio žievės arbata

Paprastasis šaltekšnis – Lietuvos upių bei ežerų pakrančių augalas. Dažniausiai – tai daugiametis krūmas, rečiau – aukštas medis. Liaudies medicinoje šaltekšnio žievė vartojama kaip gydomoji priemonė, tačiau ši sritis – žinovų reikalas. Šviežia šaltekšnio žievė turi toksiškų medžiagų ir gali būti mirtinai pavojinga (ypač vaikams). Šios žievės ruošimą geriau palikti žinovams, o jei yra poreikis šiuo preparatu gydytis, geriausia jį įsigyti vaistinėse ir vartoti laikantis nurodymų.

  • Skatina tulžies veiklą.
  • Laisvina vidurius.
  • Valo žarnyno parazitus (askarides).

Šaltekšnio žievės arbatai ruošti naudojamas 1 arbatinis šaukštelis žaliavos ir 200 ml vandens. Šaltekšnio žievė plikoma verdančiu vandeniu ir mirkoma 10 minučių. Geriama iki 3 kartų per dieną po 1 stiklinę.

Šios arbatos nerekomenduojama vartoti nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Prieš pradedant vartoti šią arbatą būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Šermukšnio medžių žievės arbatos

Šermukšnio žievės arbata

Liaudies medicinoje gydomaisiais tikslais vartojamos ne tik šermukšnio uogos, bet ir šio medžio žievė.

Pagrindinės šermukšnio žievės arbatos veikimo sritys yra dvi: bakterijų naikinimas ir kraujotakos sistemos prevencija ir gydymas.

  • Dezinfekuoja odos žaizdas.
  • Stabdo alerginės ir nervinės kilmės viduriavimą.
  • Padeda išvengti aterosklerozės arba padeda jos gydymui. 

Šermukšnių žievės arbata ruošiama kaip nuoviras. Jam naudojama 200 g džiovintos šermukšnio žievės ir 0,5 l vandens. Puode šermukšnio žievės žaliava užpilama vandeniu ir ant silpnos ugnies verdama apie 30 minučių. Nuoviras nukošiamas ir geriamas po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.

Išoriniam vartojimui naudojami nuoviru suvilgyti tamponai arba kompresai.

Kaip ir kitos medžių žievių arbatos, šermukšnio žievės arbata kai kuriems žmonėms gali turėti šalutinį poveikį. Prieš pradedant vartoti šią arbatą geriausiai pasikonsultuoti su gydytoju.

Šaltiniai:
https://medlineplus.gov/druginfo/natural/647.html
https://www.healthline.com/nutrition/pau-d-arco#side-effects
https://healthfree.com/herb_lapacho.html
https://www.nutriplanet.org/2014/03/10-reasons-to-drink-lapacho-tea/

Moksliniai tyrimai:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22431070/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26703544/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19578798/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22436096/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
Šalavijo arbata – ligoms gydyti ir grožiui puoselėti Ramunėlių arbata pagelbės ne tik sutrikus virškinimui Bananų arbata: kuo ji naudinga ir kaip ją paruošti Pelyno arbatos nauda ir poveikis organizmui