Lietuviškų beržų lapų arbatos nauda puodelyje

Lietuvos kraštovaizdžiui įprastas beržas puošia ne tik gamtą. Tai medis, pasižymintis visapusiška nauda žmogui. Viena didžiausių beržo dovanų, kuria galime džiaugtis – tai organizmą sveikatinantis poveikis. Beržų lapų arbatos nauda neišmatuojama, tad kviečiame pasiruošti puodelį šios arbatos. Tokį patį teigiamą poveikį turinčią arbatą galima ruošti ne tik iš beržo lapų, bet ir pumpurų bei žievės.

Lietuvoje augančios beržų rūšys

Beržai (lot. Betula spp.) yra šiaurinių vidutinio klimato regionų augalai. Auga Europoje, dalyje Azijos, Šiaurės Amerikoje. Pasaulyje yra daugiau kaip penkiasdešimt beržų rūšių, iš kurių devyniolika kilusios iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Lietuvoje natūraliai gamtoje auga keturios beržų rūšys.

Dažniausiai sutinkamas ir labiausiai mūsų akiai įprastas yra karpotasis beržas (lot. Betula pendula). Tai aukšti (iki 25 m), liauni, balta tošimi padengtais kamienais medžiai. Jų laja tanki, šakelės svyrančios žemyn, lapai smulkūs, ovalo pavidalo, smailia viršūnėle ir karpytais pakraštėliais. Žydi anksti pavasarį, žalsvai gelsvais žirginėliais. Taip pat mūsų krašte dažnas yra plaukuotasis beržas (lot. Betula pubescens). Jis kiek žemesnis už karpotąjį beržą, taip pat tankia laja ir į viršų besistiebiančiomis šakelėmis. Būtent tai yra pagrindinis skirtumas nuo karpotojo beržo. Kitos dvi Lietuvoje augančių beržų rūšys yra reti, drėgnose vietose augantys krūmai. Tai liekninis beržas (lot. Betula humilis) ir beržas keružis (lot. Betula nana). Pastarasis yra labai retas, nykstantis, įrašytas į Raudonąją knygą.

Medicininiais tikslais naudojama karpotojo ir plaukuotojo beržo žaliava.  

Vaistinė beržo žaliava

Arbatai, vartojamai gydomaisiais tikslais, naudojami beržo pumpurai, lapai ir žievė. Šios žaliavos galima nusipirkti vaistinėse ar kitose specialiose prekybos vietose. Tačiau jos galima prisirinkti ir pasiruošti patiems iš atokiose vietose, toliau nuo kelių bei gamyklų, augančių beržų. Taip pat užsiauginti beržų galite patys savo sklype.

• Beržų pumpurai renkami anksti pavasarį, kai tik susiformuoja, dar neišsprogus lapeliams. Lietuvoje tam tinkamas metas paprastai yra kovo mėnuo. Tačiau tai priklauso ir nuo oro sąlygų, todėl geriausias būdas nustatyti tinkamą laiką beržų pumpurų rinkimui – tiesiog stebėti gamtą. Surinktus beržų pumpurus nedelsiant sudžiovinkite. Tą galima daryti džiovyklėje arba orkaitėje, 30 °C temperatūroje. Džiovinimui pumpurus sudėkite plonu sluoksniu, ant plono tinklelio (marlės ar pan.) ir pridenkite dar vienu tinkleliu. Kai pumpurai įgauna rudą spalvą ir aitroką, sutraukiantį skonį – žaliava paruošta.
• Beržų lapai vaistinei žaliavai renkami jauni. Geriausias laikas – netrukus po to, kai pilnai išauga. Mūsų krašte geriausias laikas beržų lapų rinkimui yra gegužės mėnuo. Lapai džiovinami šviesioje, tačiau be tiesioginių saulės spindulių, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai sudžiovinti lapai turi būti žalsvos spalvos, neprarasti kvapnumo. Džiovintų beržų lapų žaliavą tinka vartoti vienerius metus.
• Beržų žievę (vidinę) tinka rinkti pavasarį arba rudenį. Patartina šią žaliavą rinkti nuo nupjauto, ar išvirtusio medžio, nes žievės lupimas nuo gyvo medžio gali jam pakenkti. Surinktą žievę galima džiovinti natūraliai, šiltoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje, arba džiovyklėje, 20–40 °C, kol žievė taps visiškai sausa. Džiovintą žievę patartina suvartoti per vienerius metus. Beržų žievę rinki ne taip paprasta, kaip pumpurus ar lapus, todėl ir vartojama ji rečiau.

Beržų žaliavos sudėtis ir jų poveikis

Visos beržo dalys – nuo pumpurų iki žievės – turi naudingųjų savybių, todėl yra naudojamos sveikatai stiprinti ir ligoms gydyti.

Pagrindinės medžiagos, esančios beržų pumpuruose, lapuose bei žievėje bei suteikiančios jiems gydomųjų galių yra:

• Metilo salicilatas –  giminingas medžiagai, esančiai aspirine. Pasižymi skausmą malšinančiomis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
• Flavonoidai ­– antioksidantai, stiprinantys imunitetą, kovojantys su laisvaisiais radikalais ir jų žala organizmui.
• Taninai – antioksidantai, stiprinantys imunitetą, turintys antimikrobinį poveikį.  
• Saponinai, fitoncidai – eteriniai aliejai, turintys priešuždegiminį, antiseptinį poveikį.

Beržų arbatos nauda sveikatai

Beržų žaliavos naudojimas organizmo sveikatai yra gana universalus. Beržas stiprina organizmą ir gydo nuo daugelio ligų. 

• Stiprina ir valo organizmą. Netgi sakoma, kad nėra efektyvesnio homeopatinio preparato druskų iš organizmo šalinimui kaip beržų lapai.  
• Gydo šlapimo takų sistemos ligas. Vartojama esant inkstų akmenims, šlapimo pūslės akmenims, šlapimo takų infekcijoms. Beržų preparatų efektyvumą šių ligų gydymui yra patvirtinusi ir Europos vaistų agentūra.
• Veikia kaip nestiprus diuretikas. Vartojamas siekiant paskatinti šlapimo, tulžies išsiskyrimą, prakaitavimą.
• Naudingas gydant kvėpavimo takų ligas, virškinimo sutrikimus, kai kurias kepenų ligas.
• Kaip skausmą ir uždegimą mažinanti priemonė naudojamas gydant reumatą, kitas sąnarių ligas.
• Dėl antiseptinių ir antimikrobinių savybių naudojamas grybelinių, bakterinių ligų gydymui. Naudojamas vietiškai spartina žaizdų gijimą, mažina patinimą, lengvina reumatinių uždegimų simptomus.

Gydomosios beržų žaliavos arbatos

Arbata, paruošta iš beržų žaliavos, dažniausiai vartojama gydymo tikslais. Tačiau retkarčiais jos galima išgerti profilaktiškai, paįvairinant kasdienius skonius. Ši arbata yra gelsvos arba rusvos spalvos, gaivaus, žaliąją arbatą primenančio aromato, pasižymi kartoku, šiek tiek sutraukiančiu skoniu. Beržų arbatą rekomenduojama gerti be papildomų priedų. Beržų lapų arbatą patartina plikyti, nes papildomai verdant lapai praranda dalį naudingųjų savybių. Gydantis negalavimus šios arbatos per dieną galima išgerti 3–4 puodelius.

Beržų lapų arbata

Beržų lapų arbatai paruošti reikės:

• 2 arbatinių šaukštelių džiovintų arba 3–4 šviežių beržų lapų,
• 1 stiklinės vandens.

Į arbatos ruošimo indą sudėkite beržo lapus ir užpilkite verdančiu vandeniu. Uždengtą indą palikite pastovėti 10–15 minučių, tuomet gerkite arbatą.

Beržų pumpurų arbata

Beržų pumpurų arbatai paruošti reikės:

• 1 arbatinio šaukštelio džiovintų beržų pumpurų,
• 1 stiklinės vandens.

Puodelyje beržų pumpurus užplikykite verdančiu vandeniu, uždenkite ir palikite pastovėti 15 minučių. Tuomet perkoškite ir gerkite.  

Beržų pumpurų arbata pasižymi ypatingai stipriu antimikrobiniu poveikiu. Todėl ji taip pat tinka išoriniam odos ligų gydymui – kompresams, vonelėms ir pan. 

Beržų žievės arbata

Beržų žievės arbatai paruošti reikės:

• 1–3 arbatinių šaukštelių džiovintos beržo žievės,
• 1 stiklinės verdančio vandens.

Kadangi beržo žievė yra minkštesnė nei kitų medžių žievės žaliava, pakanka ją užplikyti verdančiu vandeniu. Puodelyje ar arbatos ruošimo inde užplikytą beržo žievę palikite pastovėti 10–15 minučių. Tuomet perkoškite ir gerkite. Tačiau jei norite paruošti stiprią, labiau koncentruotą arbatą, užplikytą beržo žievę palikite 4–8 valandoms arba per naktį.

Beržų lapų ir/arba žievės aliejus

Iš beržų lapų bei žievės arba tik iš lapų ar žievės galima pasigaminti gydomojo aliejaus. Šį produktą galima naudoti gydomiesiems, raumenų skausmą malšinantiems masažams, išoriniam odos pažeidimų gydymui. Tačiau lygiai taip pat jį galima naudoti vidiniam vartojimui. Gydomaisiais tikslais galima gerti po šaukštą aliejaus 2 kartus per dieną. Taip pat jį tinka naudoti maistui – salotoms apšlakstyti.

Aliejaus paruošimui reikės:

• stiklainio (norimos talpos, tačiau rekomenduojama ne daugiau kaip 1 l),
• ¾ stiklainio džiovintų beržų lapų ir žievės (arba tik lapų arba žievės),
• kokybiško, nerafinuoto, šalto spaudimo aliejaus (alyvuogių, migdolų ar kt.).

į stiklainį sudėkite džiovintą beržų žaliavą ir ją iki pat stiklainio viršaus užpilkite aliejumi. Stiklainį sandariai uždarykite ir pastatykite ant palangės, kurią gerai apšviečia saulė. Kasdien suplakant, stiklainį ant palangės laikykite apie 8 savaites. Po to šį antpilą perkoškite ir supilkite į švarų, sandarų indą bei laikykite vėsioje, tamsioje vietoje (galima šaldytuve).

Beržo žaliava – kulinarinėms improvizacijoms

Beržas – medis, neturintis toksiškų savybių. Žmogaus poreikiams naudojamos beveik visos šio medžio dalys (išskyrus šaknis). Beržo teikiamomis gėrybėmis galime paįvairinti ir praturtinti patiekalų ruošimą.

• Jaunų beržo lapelių galima įdėti į salotas. Taip pat – į troškinius bei sriubas, tačiau šiais atvejais geriausia lapelius suberti pačioje gaminimo pabaigoje, kad jie nepervirtų ir neprarastų naudingųjų savybių.
• Beržų sula galime ne tik pakeisti geriamąjį vandenį, bet taip pat iš jos virti sirupą.
• Beržų lapelius galima pamerkti į obuolių actą. Acte gerai išsiskiria beržo lapuose esantys eteriniai aliejai. Gautas „beržų“ actas naudojamas lygiai taip pat kaip ir įprastas actas, tačiau turi pridėtinę vertę.
• Sumalti beržų žirginėliai gali atstoti miltus. Jų galima įmaišyti į duonos, blynų tešlą.

Beržų cukrus – sveikesnė alternatyva tradiciniam rafinuotam cukrui

Beržų cukrus arba ksilitolis yra viena sveikiausių alternatyvų tradiciniam rafinuotam cukrui. Beržų cukrus turi 40 % mažiau kalorijų nei įprastas baltasis cukrus, tačiau jo saldumas prilygsta baltajam cukrui. 100 gramų baltojo cukraus yra 402 kcal, o 100 gramų beržų cukraus yra 236 kcal!

Šį produktą 1891 m. atrado Emilis Fišeris (Emil Fischer, vokiečių chemikas, 1902 m. Nobelio chemijos premijos laureatas), tačiau plačiau jis pradėtas naudoti tik po Antrojo pasaulinio karo.

Beržų cukrus yra natūralus saldiklis, išgaunamas iš suomiškų beržų žievės. Šis saldiklis yra visiškai natūralus, jame nėra sintetinių priedų. Pagrindinė sudedamoji šio cukraus dalis yra ksilitolis (cheminis junginys, cukraus alkoholis). Alkoholiniai cukrūs mūsų organizme perdirbami kitaip nei įprastas cukrus (sacharozė). Dėl šios ypatybės, ksilitolis nesukelia staigaus gliukozės kiekio kraujyje padidėjimo. Be to, ksilitolio glikeminis indeksas yra labai mažas (7). Dėl to šis cukrus tinka diabetikų mitybai.  

Dar vienas beržų cukraus privalumas – šio cukraus negali apdoroti dantų ėduonį sukeliančios bakterijos. Todėl šio cukraus vartojimas nepaskatina dantų ėduonies. Dėl šios priežasties būtent beržų cukrus naudojamas kramtomojoje gumoje.

Beržų cukrų galima naudoti visur, pakeičiant įprastą rafinuotą cukrų. Jis tinka virimui, kepimui, karamelizavimui. Tačiau jis netinka derinyje su mielėmis – netirpsta ir nesimaišo.

Vis dėlto rekomenduojama šio cukraus per dieną suvartoti ne daugiau kaip 35 g. Didesni jo kiekiai gali paskatinti dujų kaupimąsi žarnyne ar net viduriavimą.

Svarbu – šis cukrus kenksmingas naminiams gyvūnams, gali būti netgi mirtinai pavojingas.

Beržų pumpurų ir lapų nauda odos ir plaukų sveikatai

Beržų pumpurai ir lapai, turintys efektyvų priešuždegiminį ir antimikrobinį poveikį, tinka probleminės odos priežiūrai ir gydymui, plaukų stiprinimui. Tam naudojami beržų pumpurų ir lapų nuovirai, antpilai, aliejai.

Odos prausimui, valymui bei plaukų skalavimui naudojami beržų pumpurų ir/ar lapų nuovirai arba antpilai.

Nuovirui paruošti reikia: 1 l vandens, 1 valgomojo šaukšto beržų žaliavos.
Beržų lapus ir/ar pumpurus užpilkite vandeniu ir pavirkite 10–15 minučių. Atvėsusį nuovirą perkoškite ir naudokite procedūroms.

Antpilui paruošti reikia: 1 l vandens, 50 g džiovintų beržų pumpurų ir/ar lapų.
Į indą sudėkite beržų žaliavą ir užpilkite ją verdančiu vandeniu. uždengtą indą palikite pastovėti kol atvės, tuomet perkoškite ir naudokite procedūroms.  

Iš šviežių, tik surinktų beržo pumpurų galima pasigaminti aliejų, gydantį odos uždegimus, tame tarpe ir aknę. Šis aliejus ruošiamas tokiu pačiu principu kaip ir aukščiau aprašytas beržų lapų ir/arba žievės aliejus. Tik šio, šviežių beržų pumpurų aliejaus pakanka mažesnio kiekio. Šiuo produktu tepkite problemines veido odos vietas.

Kartais beržų arbata gali veikti nepageidaujamai

Beržų produktai netinka žmonėms, turintiems alergiją žiedadulkėms. Taip pat nepageidaujamą poveikį gali pajusti alergiški morkoms, obuoliams, salierams, sojos pupelėms, lazdyno ir žemės riešutams, pelynui ir kitiems prieskoniniams augalams. Alerginė reakcija gali pasireikšti šiais negalavimais:

• viduriavimu,
• niežuliu, bėrimu,
• sloga, užgulusia nosimi,
• į gripą panašiais simptomais.

Prieš vartojant beržų žaliavos arbatą pasitarkite su gydytoju jei:

• turite aukštą kraujospūdį,
• jei vartojate diuretikus
• jei esate nėščia arba maitinate krūtimi.

Beržas – voniai ir pirčiai

Beržas – žmogui draugiškas augalas. Jo dalys nuo seniausių laikų naudojamos įvairiems žmonių poreikiams tenkinti.

Beržų vantos – vienos populiariausių pirtyse. Vasaros pradžioje vantoms renkamos liaunos, minkštos beržo šakelės su lapas. Pėrimas beržų vantomis aktyvina kraujotaką, švelniai masažuoja kūną. Ypač tinka sergantiems reumatu, peršalusiems, jaučiantiems raumenų įtampą ir daugeliui kitų gyvenimo atvejų.

Gydomajam ir raminamajam poveikiui pasiekti, galima pasiruošti vonią su beržų lapais.

Unikalu – laiškas ant beržo tošies

Ne tik iš pasakų žinome, kad nuo seniausių laikų beržo tošis naudota vietoj popieriaus kaip pagrindas rašymui. Šiandien tokiu būdu parašytas laiškas gali būti unikali ir netikėta dovana brangiam žmogui. Nuluptą (patartina nuo nupjauto ar nuvirtusio medžio) beržo tošį porą valandų pamirkykite šiltame vandenyje, nusausinkite ir padėkite tarp dviejų sunkių knygų. Kai tošis visiškai išdžius – rašykite nuoširdų laišką, pieškite ar kurkite netikėčiausias kompozicijas artimajam!

Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/berzas/
https://www.sanat.io/p/birch_leaves_healing_properties_use_and_side_effects_1
https://straussnaturals.ca/blog/birch-leaf-uses-side-effects-health-benefits/
https://naturallybalanced.org/en/birch-extract-tea/
https://cedarmountainherbs.com/the-magic-and-medicine-of-the-birch-tree/
https://www.weleda.co.uk/power-of-birchhttps://www.secretosdelsur.com/en/uncategorized/birch-sugar-xylitol/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.