Jonažolė – vaistas nuo 99 ligų

Jonažolė – vaistiniams papildams ir arbatai

Jonažolė (Hypericum) – tai  jonažolinių (Hypericaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiamečiai puskrūmiai ir žolės – iš viso apie 200 rūšių. Lietuvoje auga 6 jonažolių rūšys:

1. Sparnuotoji jonažolė (Hypericum tetrapterum).
2. Plaukuotoji jonažolė (Hypericum hirsutum). Įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.
3. Gulsčioji jonažolė (Hypericum humifusum) Įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.
4. Keturbriaunė jonažolė (Hypericum maculatum).
5. Kalninė jonažolė (Hypericum montanum). Įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.
6. Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum).

Arbatoms ir gydymui dažniausiai naudojama paprastoji jonažolė, nors ir keturbriaunė jonažolė pasižymi tokiomis pačiomis vaistinėmis savybėmis, kaip ir paprastoji jonažolė. Keturbriaunė jonažolė  nuo paprastosios jonažolės skiriasi tik keturbriauniu stiebu (pas paprastąją – dvibriaunis), smulkesniais žiedais, bei mažesniu taškelių skaičiumi ant lapų.

Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) – daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 1 metro aukščio. Stiebas stačias, o viršutinėje dalyje šakotas. Lapai priešiniai, ovalūs, lygiais kraštais, žiedai geltoni, susitelkę į šluoteles, o vaisius – dėžutė. Jonažolės auga pievose, pagrioviuose, sausuose retuose miškuose, kur daug saulės. Žydi ir vaisius brandina visą vasarą.

Vaistinei žaliavai (ekstraktams, milteliams, tabletėms ar arbatai gaminti) naudojamos stiebų viršūnėlės ir lapeliai. Juos pjauti reikia žydėjimo metu. Pradėjusi vysti jonažolė tampa mažiau veiksminga. Renkant jonažoles ieškokite lapelių, kuriuos pakėlus prieš šviesą matytųsi tarsi subadytos skylutės, o patrynus tarp pirštų lapeliai išskirtų burokėlių spalvos sultis.

Jonažolė turi daug biologiškai aktyvių medžiagų: vitaminų C, E, P, karotino, mikroelementų, dažinių rauginių medžiagų. Jonažoles galima valgyti žalias, trinti į miltus ar gaminti arbatą. Geriausiai jonažolės veikia jas tiesiog sukramtant, sutrinant į miltelius ar papildų pavidalu – žalias jonažoles ar jų miltukus galite dėti į kokteilius. Tačiau Jonažolių arbata vis tiek yra vartojama dažniausiai. Ji praranda dalį savo savybių, nes jos veiklioji medžiaga yra netirpi vandenyje. Visą jonažolės teikiamą gėrį gausite su arbata, jeigu išgėrę arbatą suvalgysite ir joje esančias žoleles.

Jonažolių skonis yra šiek tiek kartokas, tačiau labai naudingas kepenims, bei visam organizmui, prisideda prie parazitų išvarymo, kurie užsiveisia mūsų organizmuose dėl saldumynų vartojimo.

Jonažolių nauda sveikatai

Jonažolę žmonės jau naudoja šimtmečiais ir liaudyje ši žolė vadinama vaistu nuo 99 ligų. Jonažolių arbata nėra greitai veikiantis vaistas – gali prireikti savaičių ar mėnesių, kol pastebėsite kokį nors poveikį. Jonažolių nauda jūsų organizmui:

• Dažniausiai jonažolių arbata naudojama dezinfekcijai kaip priešuždegiminė, surišančioji, medžiagų apykaitą reguliuojanti priemonė sergant akmenlige, inkstų uždegimais, kvėpavimo takų ligomis, sutrikus virškinamojo trakto veiklai.
• Jonažolių arbata ar jos kompresai naudojami ir išoriškai gydant žaizdas, siekiant suaktyvinti audinių regeneraciją.  Jonažolių nuoviru plaunamos pūlingos žaizdos, sumušimai, nudegimai, opos, flegmonos, abscesai. Sergant stomatitu, tinka skalauti burną.
• Jonažolės mažina depresijos simptomus (sergant lengva ar vidutinio sunkumo depresijos forma). Plačiai paplitusi nuomonė, kad jonažolės gerina nuotaiką. Depresija sergantys žmonės paprastai turi mažesnį seratonino ir kitų neuromediatorių kiekį, ir mokslininkai įtaria, jog jonažolėse esantys hipericinas ir hiperforinas gali padidinti tam tikrų cheminių medžiagų, pavyzdžiui seratonino kiekį. Viena iš priežasčių kodėl žmonės mieliau renkasi gerti jonažolių arbatą, nes ji turi mažesnį šalutinį poveikį, negu vaistai.
• Vartojama esant baimei, nerimui ir su jais susijusiems kvėpavimo sutrikimams gydyti.
• Mažina priešmenstruacinio sindromo, taip pat menopauzės simptomus.
• Mažina sezoninius afektinius sutrikimus (ši būsena panaši į depresiją). Jonažolių arbatą labai tinka gerti žiemą, kai gauname kur kas mažiau saulės ir šviesos, negu vasarą.
• Padeda norint mesti rūkyti.
• Odos problemoms spręsti, hemorojui gydyti geriausia naudoti jonažolių aliejų.

Kaip paruošti jonažolių arbatą

Norėdami paruošti didesnį kiekį jonažolių arbatos, į puodą ar arbatinuką įberkite 2 valgomuosius šaukštus smulkintų jonažolių ir pakaitinkite kol užvirs. Kai žolelės nusės ant dugno ir nuoviras nusidažys geltona – rusva spalva, galite pilstyti į puodelius, perkošiant per sietelį. Galite pasaldinti cukrumi, medumi ar stevija.

Visą jonažolių teikiamą naudą gautumėte suvalgę ir jonažolių žoleles.

Jonažolių ir gauromečio arbata

Norėdami sustiprinti jonažolių arbatos poveikį, prieš užplikant puodelyje ar kitame inde ją galite sumaišyti lygiomis dalimis su gauromečio lapeliais. Šią arbatą labai tiks gerti ryte vietoj kavos – veiks tonizuojančiai – žadinančiai. Tačiau šios arbatos reikėtų vengti vakare – ji neleis jums užmigti.

Kaip vartoti jonažoles

Jeigu norite jonažoles ar jų arbatą gerti suvalgant žoleles, rekomenduojama vartoti 7 dienas, paskui padaryti 3 dienų pertrauką, ir taip toliau. O po mėnesio vartojimo reikėtų padaryti kelių savaičių pertrauką. Per dieną suaugusiam žmogui galima suvartoti 5 gramus, vaikams – mažiau.  

Norėdami įveikti kokią nors ligą, jonažoles gali tekti vartoti pakankamai ilgai. Jeigu jūsų problema įsisenėjusi, jonažoles vartokite bent metus, būtinai darant pertraukas. Jeigu norite gydytis jonažolėmis be pertraukų, tuomet būtinai pasitarkite su savo gydytoju. Bet kokiu atveju stebėkite savo savijautą, klausykitės savo organizmo – kiekvienas atvejis yra individualus.

Jonažolių šalutinis poveikis

Nesilaikant jonažolių vartojimo rekomendacijų ir padauginus šios žolės, galima prisidaryti ir nemažai žalos. Žmonėms, vartojantiems didesnius kiekius jonažolių žolės ar jonažolių papildų trumpą laiką, gali pasireikšti šalutinis poveikis. Jie gali būti tokie:

• lengvas skrandžio sutrikimas,
• viduriavimas,
• burnos džiūvimas,
• galvos skausmas,
• nuovargis,
• galvos svaigimas,
• nerimas,
• neramumas,
• dilgčiojimas,
• alerginės odos reakcijos, ypač būnant saulėje,
• akių jautrumas saulės šviesai,
• seksualiniai arba erekcijos sutrikimai,
• ryškūs sapnai,
• kepenų pažeidimas,
• psichozė (retai).

Ilgesnį laiką reguliariai vartojant jonažolę ar jos papildus, reikia vengti būti saulės šviesoje. Jeigu gėrėte jonažolių arbatos ir nesuvalgėte nusėdusių žolelių, tuomet galite eiti degintis saulėje. Bet jeigu valgėte jonažolę (žalią ar iš arbatos), jos miltelius ar papildus, gali atsirasti jautrumas saulei – dėl to nerekomenduojama degintis. Nuo vienkartinio pavartojimo nieko neturėtų atsitikti. Jeigu jonažolę vartojate ilgesnį laiką, pabuvus saulėje oda gali tapti jautri, ją gali išberti.

Nustojus vartoti jonažolę gali pasireikšti abstinencijos simptomai: galvos svaigimas, pykinimas, nuovargis; ir tai tęstis iki savaitės.

Jonažolių arbatą vartojant su bet kokiais vaistais galimos įvairios sąveikos, bei reakcijos:  vieni vaistai gali tapti labiau veiksmingi, kiti – priešingai – prarasti veiksmingumą. Vaistai, dažniausiai sąveikaujantys su jonažolėmis: antibiotikai, antidepresantai, geriami kontraceptikai, kraują skystinantys (pvz. varfarinas), imunosupresantai, raminamieji vaistai, vaistai nerimui, vėžiui, širdies ligoms, ŽIV gydyti, bei kiti nereceptiniai vaistai nuo kosulio, peršalimo, įvairūs maisto papildai ir kt.

Jonažolės vartojimas kartu su antidepresantais ar bet kuria kita seratoniną didinančia medžiaga gali sukelti seratonino sindromą – potencialiai pavojingą būklę, atsirandančią dėl serotonino pertekliaus. Serotonino sindromo simptomai: sumišimas, karščiavimas, haliucinacijos, pykinimas, raumenų koordinacijos praradimas, prakaitavimas ir drebulys.  Jeigu Jums pasireiškė bet kuris iš šių simptomų, iškart nutraukite jonažolės vartojimą ir nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Negydant ši būklė gali būti mirtina.

Jei esate nėščia, maitinate krūtimi kūdikį, bandote pastoti arba vartojate kontraceptines tabletes, turėtumėte vengti jonažolių arbatos.

Jeigu turite aukštą kraujospūdį, prie jonažolės reikėtų save pripratinti iš lėto, vartojant po pusę šaukštelio miltelių pirmoje dienos pusėje, tik ne vakare.

Jonažolių negalima vartoti bent penkias dienas prieš operaciją dėl komplikacijų rizikos taikant anesteziją. Jeigu jums persodintas organas ir vartojate vaistus, skirtus išvengti transplantato atmetimo, taip pat reikėtų atsisakyti jonažolių arbatos.

Jonažolė gali pabloginti šiomis ligomis sergančių žmonių simptomus, įskaitant:

• Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD).
• Bipolinis sutrikimas (gali sukelti maniją arba pagreitinti cikliškumą).
• Didžioji depresija.
• Šizofrenija (gali padidinti psichozės riziką).
• Alzheimerio liga ir kt.

Bet kokiu atveju, jeigu norite jonažoles intensyviai vartoti konkrečios ligos gydymo tikslais, arba gydantis savarankiškai kiltų šalutinis poveikis, dėl tolimesnės gydymo eigos pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku – aptarkite jonažolės vartojimo riziką, bei naudą.

Viršelio iliustracija ©.
Kitos nuotraukos asociatyvinės © Canva.