Skip to content

Depresija ir nerimas: kaip padėti sau? 10 arbatų, lengvinančių šių negalavimų simptomus

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Dažnas šiuolaikinės kasdienybės palydovas yra stresas. Skubame, prisiimame pernelyg daug atsakomybių, bandome būti nepakeičiami, siekiame daugiau, greičiau… Kol galiausiai mūsų smegenys ir kūnas pradeda siųsti signalus, kad tokio tempo mums per daug. Nors nerimas ir stresas yra normalūs jausmai, kuriais reaguojame į tam tikras neįprastas, nemalonias, skaudžias ar pavojingas situacijas, tačiau jei šie jausmai yra itin stiprūs, neproporcingi esamai situacijai, tęsiasi nuolat ir ilgą laiką – būtina susirūpinti. Kuo anksčiau atkreipsime dėmesį į savo būklę, tuo didesnė tikimybė, kad sau padėti galėsime liaudies medicinos priemonėmis. Būtent apie tai ir šis straipsnis. Perskaitykite ir sužinokite kaip kovoti su nerimu ir depresija kasdienėmis priemonėmis, tokiomis kaip žolelių arbata, mityba, gyvenimo būdo korekcijos.

Nerimas – priežastys ir simptomai

Nerimo sutrikimų priežastys iki šiol nėra visiškai suprantamos. Paprastai tai siejama su trauminėmis gyvenimo patirtimis, nuolatiniu ir padidintu stresu, asmens polinkiu į nerimą, psichikos sveikatos sutrikimais, priklausomybėmis.

Nerimas kaip normali organizmo reakcija, kylanti dėl gyvenimiškų situacijų nėra kažkas neįprasto ar pavojingo. Tačiau jei tokia būsena yra nuolatinė, perdėta, labai intensyvi ir iš esmės bloginanti kasdienio gyvenimo kokybę, labai tikėtina, kad susiduriama su patologiniu reiškiniu – nerimo sutrikimu. Tokiu atveju išmintingiausia pirmiausia kreiptis į gydytoją ir pasikonsultuoti dėl efektyviausių gydymosi būdų.

Beje, pasak Amerikos psichiatrų asociacijos, dažniau nerimo sutrikimas diagnozuojamas moterims nei vyrams. Dažniausi nerimo simptomai yra šie:

  • Nervingumas, įtarumas, įsitempimas.
  • Artėjančio pavojaus, panikos ar pražūties jausmas.
  • Padidėjęs širdies plakimas.
  • Greitas kvėpavimas (hiperventiliacija).
  • Padidintas prakaitavimas.
  • Drebulys.
  • Silpnumas ar nuovargio jausmas.
  • Negebėjimas susikaupti ir susikoncentruoti į kitus dalykus, išskyrus nerimą.
  • Virškinimo sutrikimai, apetito praradimas arba padidėjimas.
  • Miego sutrikimai, nemiga.
Arbatos nerimui ir depresijai

Nerimo sutrikimų tipai

Nerimo sutrikimas taip pat skirstomas į keletą tipų, sąlygotų skirtingų priežasčių. Jiems būdingi panašūs bendrieji simptomai, tačiau tam tikri simptomai yra labiau būdingi konkrečiam nerimo sutrikimo tipui.

  • Generalizuotas nerimo sutrikimas. Jam būdingas nuolatinis nerimo ar baimės jausmas, trukdantis kasdieniam gyvenimui. Esant šiam sutrikimui nerimo jausmas tęsiasi ištisus mėnesius ar net metus. Generalizuotam nerimo sutrikimui taip pat būdingas irzlumas, negalėjimas susikaupti, galvos, neaiškios kilmės raumenų, pilvo skausmai, nuovargis, miego sutrikimai.
  • Socialinio nerimo sutrikimas. Esant šiam sutrikimui jaučiama intensyvi, nuolatinė baimė būti kitų stebimam ir vertinamam, kitaip tariant – baimė būti žmonių apsuptyje. Ši baimė gali būti tokia stipri, kad žmogus nebegali jos kontroliuoti. Tai gali pasireikšti net ir tokiose situacijoje kaip ėjimas į darbą, mokyklą ar atliekant kitus kasdienius dalykus. Socialinio nerimo sutrikimui taip pat būdingas raudimas, prakaitavimas, drebulys, stiprus širdies plakimas, pilvo skausmai, raumenų sąstingis, balso tembro pokyčiai.
  • Su fobijomis susiję nerimo sutrikimai. Tai intensyvi baimė arba pasibjaurėjimas tam tikrais objektais ar situacijomis. Fobijų sukelta baimė paprastai yra neproporcinga realiam situacijos ar objekto keliamam pavojui, pavyzdžiui, voro, varlės (ar pan.) baimė.

Nerimas kaip sveikatos sutrikimų indikatorius

Kai kuriais atvejais pasireiškiantys nerimo simptomai gali būti pirmieji indikatoriai, pranešantys apie tam tikrą ligą. Nerimo sutrikimas gali atsirasti dėl tam tikrų pokyčių organizme, kuriuos sukelia širdies ligos, diabetas, skydliaukės problemos, kvėpavimo sistemos sutrikimai, tokie kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir astma, dirgliosios žarnos sindromas, reti augliai.

Jei kyla įtarimų, kad atsiradęs nerimo sutrikimas gali turėti medicininę priežastį, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau bus nustatyta problema, tuo sėkmingesnis bus ir jos gydymas.

Nerimo priepuoliai arba panikos atakos – nerimo sutrikimo palydovai

Žmonės, varginami nerimo sutrikimo, dažnai susiduria su nerimo priepuoliais, kitaip vadinamais panikos atakomis. Tai – staigūs intensyvios baimės, diskomforto ar kontrolės praradimo jausmo periodai, pasireiškiantys be aiškios priežasties, kai jokio realaus pavojaus net nėra. Nerimo priepuoliai prasideda staiga ir per kelias minutes pasiekia piką. Priepuolio metu pasireiškia tokie simptomai:

  • Širdies permušimai, greitas plakimas.
  • Prakaitavimas, karščio mušimas.
  • Drebulys, kūno dilgčiojimas.
  • Krūtinės skausmas.
  • Kontrolės praradimo jausmas.
  • Mirties baimė, artėjančios pražūties jausmas.
Jonažolė – vaistas nuo 99 ligų

Depresija – priežastys ir simptomai

Depresija yra dar viena pavojinga psichikos sveikatos problema. Tai nėra tas pats kas nerimas, tačiau sergant depresija nerimas taip pat gali pasireikšti. Priklausomai nuo būklės sunkumo, kartais gali padėti depresijos gydymas be vaistų. Tačiau esant sunkiai depresijos formai negalima apsieti be medicininio gydymo.

Depresijos priežastys siejamos su trimis pagrindiniais dalykais: biocheminiais procesais žmogaus smegenyse, genetiniu polinkiu, asmeninėmis savybėmis. Tačiau išsivystyti šiai būklei įtakos taip pat gali turėti ir aplinkos poveikiai, tokie kaip smurtinė, emociškai nesaugi, nestabili, žeminanti aplinka, skurdas ir pan.

Pirmi depresijos požymiai, kuriems atsiradus reikia ieškoti būdų sau padėti, yra šie:

  • Liūdna ar prislėgta nuotaika.
  • Susidomėjimo įprastomis, malonumą teikiančiomis veiklomis, praradimas.
  • Apetito pokyčiai – svorio netekimas arba padidėjimas.
  • Nemiga arba pernelyg didelis mieguistumas.
  • Energijos praradimas ir nuolatinis nuovargis.
  • Savivertės, savigarbos praradimas.
  • Negalėjimas susikaupti, mąstyti, priimti sprendimus.
  • Mintys apie mirtį, savižudybę.

Sezoninė arba rudeninė depresija

Gyvename regione, kur didelę metų dalį saulės spinduliai mūsų nelepina. O būtent saulė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gerą emocinę būseną. Iš patirties žinome, kad saulėtą dieną ir nuotaika būna geresnė. Tai vyksta ne šiaip sau – būtent saulės spinduliai stimuliuoja smegenų veiklą ir skatina vadinamųjų laimės hormonų (serotonino, endorfino) gamybą.

Sumažėjęs saulės poveikis sutrikdo žmogaus biologinio laikrodžio (cirkadinio ritmo) ritmą, įtakoja serotonino kiekio organizme sumažėjimą ir melatonino padidėjimą, o tai gali sukelti sezoninę depresiją. Ši depresijos rūšis, tiesiogiai susijusi su sezonų kaita, prasideda ir baigiasi maždaug tuo pačiu metu kiekvienais metais. Dažniausiai simptomai prasideda rudenį ir išnyksta pavasario ir vasaros pradžioje. Pagrindiniai sezoninės depresijos simptomai yra šie:

  • Kasdienis liūdesys, prislėgtumo, bejėgystės jausmas.
  • Susidomėjimo kasdienėmis veiklomis sumažėjimas.
  • Energijos nebuvimas, vangumas, mieguistumas.
  • Padidėjęs angliavandenių poreikis ir su tuo susijęs svorio didėjimas.
  • Miego sutrikimai.
Ramunėlių arbata

Pogimdyvinė depresija

Pogimdyminė depresija yra rimta psichinė liga, kuri paveikia smegenis ir turi įtakos moters elgesiui bei fizinei sveikatai. Pagrindinė priežastis, dėl kurios kyla pogimdyvinė depresija, yra hormoniniai pokyčiai. Nėštumo metu moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono lygis organizme yra labai padidėjęs. Per pirmąsias 24 valandas po gimdymo šis hormonų lygis greitai nukrenta iki įprastinio. Toks šokui prilygstantis hormonų svyravimas gali sukelti depresiją. Būtinai kreipkitės pagalbos, jei po gimdymo pasireiškia tokie simptomai, kurie tęsiasi ilgiau nei 2 savaites:

  • Nerimo jausmas, nuotaikų svyravimas.
  • Liūdnumo, beviltiškumo, bejėgiškumo jausmas.
  • Dažnas verkimas.
  • Kūdikio atstūmimo, svetimumo jausmas.
  • Neturėjimas energijos ir motyvacijos kasdienei veiklai.
  • Atsiribojimas nuo šeimos ir artimųjų.
  • Galvos skausmas, virškinimo sutrikimai, miego sutrikimai.
  • Mintys apie pakenkimą sau ar kūdikiui.

Negydoma pogimdyvinė depresija gali peraugti į pogimdyvinę psichozę. Nors ši būklė yra reta, statistiškai pasitaikanti 4 moterims iš 1000, tačiau jį yra ypatingai pavojinga tiek moteriai, tiek vaikui. Pogimdyvinė psichozė pasireiškia neegzistuojančių vaizdų matymu ir garsų girdėjimu, ekstremaliais nuotaikų svyravimais – nuo verkimo iki isteriško juoko, paranoja, dideliu dirglumu, bandymu pakenkti sau ar kūdikiui.

Žalioji arbata – grožio receptai namuose

Nerimas, depresija – kaip sau padėti?

Nesvarbu dėl kokių priežasčių suserga žmogaus siela, svarbiausia – kuo anksčiau tai pastebėti ir pripažinti, kad ši kankinanti būsena nėra normalu. Jei gyvenime susiklosto daug veiksnių, kurie gali būti nerimo sutrikimo ar depresijos rizikos faktoriai, pirmas žingsnis, galintis padėti, yra prevencinės priemonės. Iš esmės – tai gyvenimo būdo koregavimas, sąmoningumas ir pastangos padėti sau:

  • Alkoholio ir kitų svaiginančių priemonių atsisakymas.
  • Miego režimo subalansavimas, pakankamas ir kokybiškas miegas.
  • Kasdienės aktyvios veiklos – pasivaikščiojimo gryname ore, sportas, meditacija – propagavimas.
  • Mitybos subalansavimas, valgymo režimas, sveikatai palankių produktų vartojimas.  

Tai, kad maistas, kurį valgome, turi tiesioginės įtakos smegenų veiklai, yra įrodyta moksliškai. Turintiems polinkį į nerimą ir depresiją, į savo mitybos racioną rekomenduojama įtraukti linų ir chia sėklas, riebią žuvį (lašišą, skumbrę, silkę), ciberžolę ir daug magnio turinčius produktus (žalias lapines daržoves, riešutus, ankštines daržoves, visų dalių grūdus, avokadus, bananus, juodąjį šokoladą).

Arbata padeda – įrodyta moksliniais tyrimais

Neatsiejamas sveikatos šaltinis taip pat yra žolelių arbatos. Jos gali būti ne tik nerimo ir depresijos prevencinė priemonė, tačiau ir padėti esant būklėms, kurias dar įmanoma suvaldyti namų priemonėmis. Tai, kad tam tikri augalai gali būti naudingi gydant nerimo sutrikimus ir depresiją, patvirtina ir klinikiniai tyrimai. Pavyzdžiui, 2015 m. buvo atlikta 11 tyrimų, kurių rezultatai parodė ryšį tarp arbatos vartojimo ir sumažėjusios depresijos rizikos.

Tačiau svarbiausia prisiminti, kad jei būklė negerėja, tęsiasi daugiau kaip 2 savaites ir darosi tik blogiau – laikas pagalbos ieškoti pas specialistus.

Melisų arbata – sumažins nerimą, bei pagerins miegą

10 žolelių arbatų nerimo ir depresijos simptomams lengvinti

Toliau pateikiame 10 arbatų, kurios siejamos su psichikos sveikatos stiprinimu, turinčių raminamąjį, balansuojantį poveikį.

  • Ramunėlių arbata. Ši arbata rekomenduojama esant nemigai, padidėjusiam stresui, nerimui. 2016 m. atliktas tyrimas parodė, kad generalizuoto nerimo sutrikimų turintiems pacientams ramunėlių arbatos vartojimas palengvino vidutinio sunkumo ir sunkius simptomus.
  • Jonažolių arbata. Jonažolių efektyvumas lengvos ir vidutinės formos depresijai gydyti yra patvirtintas klinikiniais tyrimais. 2008 m. atlikta apžvalga iš 29 tarptautinių tyrimų parodė, kad jonažolė buvo tokia pat veiksminga depresijai gydyti, kaip ir kai kurie receptiniai antidepresantai. Jonažolės taip pat veiksmingai lengvina įvairių tipų nerimo sutrikimų simptomus.
  • Melisų arbata. Melisa tradiciškai buvo geriama siekiant pagerinti nuotaiką ir sustiprinti kognityvines funkcijas. Ši arbata pasižymi švelniu raminančiu poveikiu, todėl tai puikus ritualas prieš miegą.
  • Ašvagandos arbata. Ši arbata nuo seniausių laikų ajurvedinėje medicinoje naudojama kaip stresą mažinanti, vidinę ramybę grąžinanti priemonė. Ši arbata klasifikuojama kaip natūralus adaptogenas – medžiaga, padedanti smegenims išlaikyti balansą, kovojant su stresu ir kitais neigiamais emociniais reiškiniais. Ašvagandos veiksmingumą mažinant nerimo simptomus patvirtino ne vienas tyrimas, naujausiais iš jų atliktas 2019 m.
  • Valerijono šaknų arbata. Valerijonas nuo seniausių laikų žinomas kaip nerimą mažinantis ir nemigą gydantis augalas. Iš tiesų, šios valerijono savybės yra patvirtintos mokslo. Labiausia valerijono arbatą rekomenduojama gerti kenčiantiems nuo nemigos.
  • Pipirmėčių arbata. Ši arbata gali padėti kai ypač trūksta energijos, kai sunku susikaupti. Pipirmėtės turi tonizuojantį poveikį. Tačiau taip pat pipirmėčių arbata gali pagerinti ir miego kokybę.
  • Levandų arbata. Levandas įprasta sieti su ramybe, maloniu lėtumu ir harmonija. Iš tiesų šis augalas turi eterinių aliejų, kurie gerina nuotaiką, ramina ir yra ypatingai vertinamas aromaterapijoje. Žinoma, levandų eterinis aliejus naudojamas tik išoriškai. O iš šviežių ar džiovintų levandų galima pasiruošti raminančios, atpalaiduojančios ir stresą „nuimančios“ arbatos.
  • Pasiflorų arbata. Šios arbatos nauda labiausiai siejama su miego kokybės gerinimu.
  • Rožių arbata. Ši arbata pasižymi bendrosiomis organizmą atpalaiduojančiomis, tačiau kartu ir tonizuojančiomis savybėmis. Rožių arbatos puodelis gali pakelti nuotaiką, nuteikti pozityviai.
  • Žalioji arbata. Ši arbata žinoma kaip itin vertingas, kasdieniam vartojimui tinkantis gėrimas. Žaliojoje arbatoje gausu organizmui reikalingų ir naudingų medžiagų, tame tarpe ir stiprinančių psichinę sveikatą. 2009 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 70-ties metų ir vyresni dalyviai, parodė, kad tarp daugiau ir dažniau vartojančių žaliąją arbatą dalyvių buvo mažesnis nerimo ir depresijos simptomų paplitimas. Žalioji arbata ypač tinka, jeigu ieškote alternatyvų rytiniam kavos puodeliui.
Levandų arbata

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nerimo sutrikimai bei įvairių formų depresija yra klastinga ir pavojinga būklė. Neretai riba tarp galimybės ją pačiam kontroliuoti ir nebesuvaldyti yra labai plona. Jaučiant nerimui ar depresijai būdingus simptomus, svarbu atidžiai stebėti save ir laiku reaguoti į pokyčius. Esant sunkioms būklėms, kurioms reikalingas medikamentinis gydymas ir medicininės terapijos, negalima apsiriboti vien tik naminėmis priemonėmis. Tačiau naminės priemonės gali būti nebloga pagalbinė priemonė gydymo procese.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios žolelės, pavyzdžiui jonažolė, gali turėti neigiamą sąveiką su receptiniais vaistais nuo depresijos. Be to, kai kurios žolelės gali turėti ir šalutinį poveikį, kuris neretai priklauso ir nuo individualių žmogaus savybių ir aplinkybių, pavyzdžiui, vartojamų vaistų, gretutinių ligų, alergijų ir pan.

Taigi – pagrindinė taisyklė, padėsianti sau nepakenkti – prieš vartojimą pasikonsultuoti su mediku. Ypač, jei yra padidintų rizikos veiksnių.

Ypatingai atsargios su savarankišku nerimo ir depresijos gydymu turėtų būti nėščiosios ir krūtimi maitinančios moterys. Šiame gyvenimo etape geriau neeksperimentuoti. O jeigu pasireiškia nerimui ar depresijai būdingi simptomai – geriau nelaukti ir nedelsiant kreiptis pagalbos.

Šaltiniai:
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/anxiety/symptoms-causes/syc-20350961
https://www.nimh.nih.gov/health/topics/anxiety-disorders
https://www.healthline.com/health/anxiety
https://www.psychiatry.org/patients-families/depression/what-is-depression
https://www.womenshealth.gov/mental-health/mental-health-conditions/postpartum-depression
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2290997/
https://www.healthline.com/health/depression/benefits-sunlight#mental-health
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/seasonal-affective-disorder/symptoms-causes/syc-20364651
https://www.healthline.com/health/tea-for-depression#takeaway
Reader’s Digest. Didžioji žolelių knyga. Vilnius: Alma Littera, 2009, p. 217

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
Naujienlaiškis

Užsakykite arbatų receptus į savo paštą

Nuolat publikuojame naujų naudingų arbatų receptus. Prenumeruokite, kad gautumėte informaciją apie naujausias arbatas į savo pašto dėžutę.