Imbieriniai sausainiai, puodelis karštos arbatos ir jaukūs pokalbiai su mylimais žmonėmis – štai, kokios asociacijos iškyla mintyse, pagalvojus apie Kalėdas. Kasmet, prasidėjus lempučių ir kalėdinių dainų sezonui, atrodo, net rankas niežti nuo noro minkyti imbierinę tešlą, kepti sausainius, juos pokuoti ir nustebinti artimuosius. Šie sausainiai, dar vadinami meduoliais, turi daugybę skirtingų pavadinimų skirtingose šalyse, o taip pat – ir daug skirtingų receptų variantų. O kur dar plačios jų panaudojimo galimybės! Kviečiu susipažinti su imbierinių sausainių istorija, o vėliau – išsikepti sausainių patiems.
Kaip atsirado imbieriniai sausainiai
Imbieriniai sausainiai – tai imbieru ir kitais prieskoniais pagardintas saldėsis, kurio gamybai naudojamas ne tik cukrus, bet ir medus arba melasa. Imbieriniai sausainiai – tai tik vienas iš meduolių patiekalų, o šių yra daugybė. Meduolių patiekalai skiriasi minkštumu, drėgnumu, forma, prieskoniais.
Pradžioje terminas „meduoliai“ („Gingerbread“) reiškė tiesiog konservuotą imbierą, vėliau tai reiškė saldumynus su medumi ir prieskoniais. Meduolių terminas dažnai buvo naudojamas verčiant prancūzišką terminą „Pain d’ épices“ (prieskonių duona) arba vokišką terminą „Pfefferkuchen“ (pipirų pyragas). Šie pavadinimai kilo dėl daugybės šiame kepinyje naudojamų prieskonių.
Į skirtingas šalis tradicija kepti imbierinius sausainius arba meduolius atėjo labai skirtingu metu. Manoma, kad į Europą šiuos meduolius atvežė armėnų vienuolis Grigalius Nikopolietis dar 992 metais. Jis atvyko iš Pompėjos Nikopolio ir gyveno nedideliame Prancūzijos miestelyje, kur mokėt prancūzų krikščionis kepti meduolius. Tik XIII amžiuje meduolius į Švediją atvežė vokiečių emigrantai. Randama informacijos, kad 1444 m. švedų vienuolės kepė meduolius, kad palengvintų virškinimą. Beje, ir Viduramžių Anglijoje buvo manoma, kad imbieriniai sausainiai turi gydomųjų savybių.
Įdomūs faktai apie imbierinius sausainius
Pirmoji dokumentuota prekyba imbieriniais sausainiais fiksuota XVII amžiuje, kai sausainiai buvo parduodami vienuolynuose, vaistinėse ir miesto aikštėse veikiančiuose ūkininkų turgeliuose. Nors imbieras didžiųjų gatvių įmonėse buvo sandėliuojamas nuo 1640 m., tačiau pirmą kartą užregistruotas miestelyje kepamų meduolių paminėjimas žymimas 1793 m. Tikėtina, kad imbieriniai meduoliai kepami buvo ir anksčiau. Plačiai prieinami imbieriniai sausainiai tapo XVIII amžiuje.
Imbieriniai sausainiai Europoje buvo reikšminga populiariojo meno forma. Pagrindiniai meduolių raižinių centrai buvo Lionas, Niurnbergas, Peštas, Praha, Pardubicė, Pulsnicas, Ulmas ir Torunė. Sausainiuose dažnai atvaizduojami tikri įvykiai, pavyzdžiui, vaizduojami nauji valdovai ir jų sutuoktiniai.
Imbierinių sausainių muziejus
Įdomu, kad Lenkijoje, Torunėje, yra Sausainių muziejus, kuriame lankytojai gali patys pasigaminti sausainių tešlą, kepti juos Viduramžių kepyklėlėje, stebint meduolių meistrui. Sausainių dekoravimas glajumi vyksta XX amžiaus pradžios gamybos patalpoje. Dar vienas imbierinių sausainių muziejus – Čekijoje, Prahoje. Čia rasite rankų darbo sausainių ekspozicijas, taip pat sausainių galima įsigyti. Taip pat imbierinių sausainių muziejų galite rasti ir Vokietijoje, Gertwiller miestelyje. Šis muziejus panašus į namelį iš pasakos apie Jonuką ir Grytutę. Tačiau kepti sausainius muziejuje patys galėsite tik apsilankę Torunėje.
Imbieriniai saldėsiai skirtingose šalyse
Skirtingose šalyse imbieriniai kepiniai ne tik vadinami skirtingai, bet yra ir skirtingų receptūrų, formų, tekstūrų. Pavyzdžiui, Anglijoje “Gingerbread” gali reikšti ir pyragą, ir imbierinius sausainius. Beje, Anglijoje meduoliai pirmiausiai buvo skirti karalienei Elžbietai I, kuri tariamai teikė sausainių figūrėles aukštų pareigų užsienio pareigūnams. Šiaurės Anglijoje populiarus „Parkin“ – tai minkštas imbierinis avižinių dribsnių ir melasos pyragas. JAV dažniausiai sutinkamas meduolių (arba imbierinis) pyragas. O štai prancūziškas „pain d’épices“ yra panašus į meduolį kepinys, tačiau jis – sausesnis ir gaminamas su medumi, o ne melasa. Į originalius prancūziškus meduolius imbieras nebuvo dedamas.
Vokietijoje, be jau anksčiau minėtų „pfefferkuchen“ taip pat kepami ir minkštesni „lebkuchen“. Daugelyje Vokietijos miestų vyksta kalėdinės mugės, kur ypač populiarūs skirtingų formų dekoruoti imbieriniai meduoliai. Štai Norvegijoje ir Švedijoje populiaru „pepparkakor“ (pipirinius sausainius) kepti kiek storesnius, nei kepa valgymui, juos dekoruoti glajumi ir saldainiais bei puošti jais langus.
Kai kuriose šalyse išlikusi tradicija žiemą valgyti imbierinius pyragaičius, išmirkytus vyne ar kituose alkoholiniuose gėrimuose. Tai vis dar populiaru Pensilvanijoje ir Merilande (Amerikoje).
Kaip atsirado imbieriniai nameliai?
Tradicija gaminti dekoruotus imbierinius namelius atsirado Vokietijoje dar XIX amžiaus pradžioje. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad pirmieji imbieriniai nameliai siejami su Brolių Grimų pasaka „Jonukas ir Grytutė“, kurioje vaikai, palikti miške, rado valgomą namelį iš duonos ir saldumynų. Po šios knygos išleidimo vokiečių kepėjai pradėjo kepti dekoruotus pasakų namelius iš imbierinių meduolių. Nameliai ypač greit išpopuliarėjo kaip Kalėdų tradicija.
Tačiau taip pat yra maisto istorikų, kurie teigia, kad Broliai Grimai pasakoje kalbėjo apie tai, kas jau egzistavo. Tad kuria versija tikėti – spręsti jums.
Šiais laikais imbierinio namelio gaminimas – puikus laiko praleidimas prieš Kalėdas visai šeimai. Namelio dalis galite išsikepti patys, tačiau jei to daryti nenorite, beveik kiekviename prekybos centre rasite jau paruoštų namelių gamybos rinkinių. Beliks tik suklijuoti jį ir puošti glajumi ar saldumynais. Viskas priklauso nuo jūsų šeimos fantazijos! Beje, nors tradiciškai imbierinis namelis – namo formos, tačiau tai gali būti bet koks statinys nuo pilies iki mažos trobelės. O galbūt jums tai – bažnyčia ar koks kitoks statinys? Lipdyti galite net ir, pavyzdžiui, automobilį!
Tokia dekoracija ne tik papuoš namus ar šventinį stalą, bet ir skaniai susivalgys prie arbatos puodelio pasibaigus Kalėdoms.
RECEPTAS: Imbieriniai sausainiai
Šis receptas jau ilgą laiką nugulęs į receptų knygelę ir kasmet vis patikrinamas dar ir dar kartą. Nėra buvę, kad nepavyktų! Pavyksta net tiems, kurie šiaip jau nelabai mėgsta suktis virtuvėje.
Jums reikės:
- 2 kiaušinių,
- 130 g cukraus,
- 100 g sviesto (tinka ir kepinių margarinas),
- 100 g medaus,
- 500 g miltų,
- 3 a.š. prieskonių meduoliams,
- 1 a.š. kepimo miltelių.
Dubenyje išplakite kiaušinius, sudėkite medų, cukrų, sviestą. Dubenį statykite ant garų vonelės (užvirkite didelį puodą vandens ir dubenį statykite ant puodo, kad dubens dugnas neliestų vandens). Maišykite masę kol ištirps cukrus ir massė taps panaši į vienalytę. Tuomet suberkite prieskonius, kepimo miltelius, greitai išmaišykite ir dubenį nuo garų vonelės nukelkite. Į gautą masę suberkite miltus ir minkykite tešlą kol taps minkštą ir nelimpanti prie rankų. Jei tešla limpa, įberkite dar miltų. Suvyniokite į maistinę plėvelę ir bent 20-30 min leiskite pailsėti šaldytuve.
Sausainiams kočiokite apie 0,5 cm storio lakštą ir išspauskite norimas formeles. Kuo tešla iškočiota storiau, tuo sausainis bus panašesnis į meduolį – bus minkštesnis, storesnis. Kuo tešlą iškočiosite ploniau, tuo sausainis bus trapesnis. Kepkite iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje apie 5-7 min. Geriausia formelėmis išspausti visus sausainius, o tik tuomet kepti. Šie sausainiai kepa labai greit, tad vis užmeskite akį, kad nesudegintumėte. Ką tik iš orkaitės ištraukti meduoliai atrodys labai minkšti, leiskite jiems atvėsti.
Beje, jei visos tešlos nesunaudosite iš karto ir naudoti artimiausiu metu neplanuosite, drąsiai ją šaldykite šaldiklyje. Galite šaldyti net iki 6 mėn, o, užsimanius imbierinių sausainių, jų išsikepti greitai galėsite net vasarą.
Taip pat, jei vis tik tešlos gaminimas jums sukelia mintis apie didžiulį vargą, pasidairykite prekybos centrų šaldikliuose – kasmet prekybininkai parduoda jau paruoštą šaldytą tešlą imbieriniams sausainiams. Beliks tik išspausti norimas formeles ir iškepti.
Imbierinių sausainių dekoravimas
Namuose keptų sausainių dekoravimas – toks pats smagus laiko praleidimo būdas, kaip ir sausainių kepimas. Klijuokite akis, šypsenas, sagas, pieškite, rašykite linkėjimus. Dekoravimui priemonių galite rasti prekybos centruose – pabarstukų, paruošto glajaus, konditerinių rašiklių ten apstu. Tačiau galite pasigaminti ir savo glajų: išplakite kiaušinio baltymą su cukraus pudra ir šlakeliu citrinos sulčių, jei norite spalvų, įmaišykite maistinių dažų ar liofilizuotų uogų miltelių. Jei glajus per skystas – įdėkite papildomai cukraus pudros kol išgausite norimą konsistenciją. O tuomet – metas vaizduotės išlaisvinimui!
Beje, galite kepti ir tokius sausainius, kurie patys savaime atrodys tokie gražūs, kad papildomo dekoro nebereikės. Turimą imbierinę tešlą iškočiokite ploniau, išspauskite norimą formą, o jos viduje – dar vieną formą, kad liktų skylė, pavyzdžiui, apskritimo formos sausainyje padarykite žvaigždutės formos skylę. Tuomet į šią skylę įberkite trupintų spalvotų ledinukų ir kepkite orkaitėje. Nepamirškite, kad plonesni sausainiai kepa greičiau. Iškepus skardą išimkite iš orkaitės, bet sausainių nelieskite kol pilnai atvės. Atvėsusius sausainius atsargiai nuimkite nuo kepimo formos ir džiaukitės valgomu vitražu.
Kaip gali būti panaudojami imbieriniai sausainiai
Sausainius pakuokite į skaidrius maišelius ar dovanų dėžutę ir drąsiai dovanokite! Tikrai pradžiuginsite kaimynus ar draugą smaližių.
Jei prieš kepant sausainius, juose padarysite nedidelę skylutę, iškeptus galėsite perrišti kaspinėliu ir puošti kalėdinę eglutę. Namai prisipildys ne tik miško, bet ir imbierinių sausainių kvapo.
Iškepę daugybę skirtingo dydžio žvaigždučių, jas galite suklijuoti į sausainių eglę – vėliau beliks tik pagražinti žalios spalvos glajumi ar pabarstukais.
Kurkite imbierinius namelius! Galite sukonstruoti tokį mažyti namelį, kuris jaukiai pakibs ant arbatos puodelio krašto.
Na, o jei kai kurių sausainių nepavyko sėkmingai nuimti nuo skardos ir šie sutrupėjo, nenusiminkite. Sutrupinkite juos iki trupinių ir gaminkite sluoksniuotą kalėdinį desertą: sausainių trupinius sumaišykite su tirpintu sviestu ir dėkite į stiklinę. Išplakite kreminį sūrį su apelsinų sultimis ir želatina, o gautą masę sluoksniuokite ant sausainių trupinių kartu su spanguolių uogiene. Gaminti galite ir didesnį šio deserto kiekį, paverčiant jį puikiu nekeptu tortu.
Šaltiniai:
https://confectionarychalet.com/history-of-gingerbread/
https://tastesbetterfromscratch.com/gingerbread-cookies/
https://bakerbettie.com/gingerbread-cookies-without-molasses/
https://www.marcellinaincucina.com/lebkuchen-great-christmas-cookies/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.