Arnika – puikiai Lietuvoje žinomas ir savo gydomosiomis savybėmis garsėjantis augalas. Tiesa, dauguma turbūt kur kas geriau šis augalas žinomas dėl savo išorinių gydomųjų savybių, nes įvairiems sumušimams, patempimams, kraujosruvoms gydyti nuo seno naudojamas ir labai veiksmingas yra arnikos tepalas. Tačiau tinkamai paruošta ir naudojama arnikos arbata yra taip pat labai veiksminga, ypač įvairiems skausmas palengvinti. Kaip saugiai vartoti arnikos arbatą bei kuo ji naudinga mūsų sveikatai, skaitykite šiame straipsnyje.
Kaip atpažinti arniką?
Arnika (Arnica) – tai daugiametis žolinis augalas, priklausantis astrinių (Asteraceae) šeimai. Žinoma 30 augalo rūšių, tačiau gydomaisiais tikslais naudojama kalninė arnika (Arnica montana). Tai žydintis augalas, išsiskiriantis ryškiais geltonai oranžiniais žiedais, panašiais į ežiuolės ar ramunės žiedus. Arnika auga daugiausia kalnuotose vietovėse, ypač Vidurio ir Pietų Europoje, tačiau taip pat plačiai paplitusi ir Šiaurės Amerikoje. Natūraliai ji randama pievose, miškuose ir kalnų šlaituose, kur grynas oras ir vėsus klimatas suteikia jai idealias sąlygas augti.
Stiebas status, išauga iki 30-60 cm aukščio, mažai šakotas, apaugęs plaukeliais. Lapai skroteliniai, pailgai kiaušiniški. Žiedai susitelkę į gaižus stiebo viršūnėje ir ant šoninių šakų. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Arnikos žiedai turi stiprų, išskirtinį kvapą ir yra naudojami tiek medicinoje, tiek kosmetikoje.
Įdomu tai, kad Europoje arnika gydomaisiais tikslais jau naudojama šimtus metų, tuo tarpu Amerikoje ji laikoma nesaugiu vaistiniu augalu. Lietuvoje natūraliai augančios arnikos įrašytos į Raudonąją knygą, todėl laukinių negalima skinti. Teks užsiauginti patiems.
Iš ko ruošiama arnikos arbata?
Arnikos arbata yra gaminama iš šio augalo žiedų, kurie turi daugybę aktyvių medžiagų. Būtent žiedai yra vertingiausia augalo dalis, nes juose yra didelis kiekis flavonoidų, eterinių aliejų, taninų, karotinoidų ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Ypač svarbi ir vertinama arnikos veiklioji medžiaga – arnicinas, kuris slopina uždegimus ir padeda greičiau gyti žaizdoms. Visos šios medžiagos suteikia arnikos arbatai gydomąjį poveikį, padeda stiprinti imuninę sistemą ir gerina bendrą savijautą.
Kaip rinkti ir džiovinti arnikos vaistinę žaliavą?
Vaistinei žaliavai renkami arnikos žiedai žydėjimo pradžioje, kai jie turi sukaupę savyje daugiausia biologiškai aktyvių komponentų. Juos renkant, svarbu būti atsargiems ir nepažeisti augalo šaknų bei aplinkinių augalų. Nereikėtų traukti augalo iš žemės, kad jis galėtų toliau augti ir daugintis. Geriausia rinkti tik žiedus, kuriuos galima atsargiai nuskinti su žirklėmis arba rankomis. Rekomenduojama nuskinti žiedus ryte, kai rasa jau išgaravusi, tačiau dar neprasidėjęs dienos karštis.
Po to, kai žiedai yra surinkti, juos reikia tinkamai džiovinti, kad išsaugotų savo naudingąsias savybes. Džiovinimas turi būti atliekamas sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių, nes saulė gali sunaikinti kai kurias vertingas medžiagas. Geriausia žiedus džiovinti ant tinklelio ar popieriaus lapo, užtikrinant, kad jie nesiliestų su kitais objektais ir neimtų pelyti.
Šiais laikais patogiausias būdas – pasinaudoti specialia džiovykle, kurioje arnikos žiedai džiovinami 60 °C temperatūroje.
Tinkamai išdžiūvę žiedai yra oranžiškai pilkšvi, silpno aromato ir aitriai kartoki. Be to, jie tampa labai trapūs, lengvai sutrinami. Džiovintus arnikos žiedus galima laikyti stiklainiuose ar natūralios medžiagos (pvz., lino, medvilnės) maišeliuose sausoje, vėsioje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Tinkamai laikoma vaistinė medžiaga išlieka tinkama naudoti iki dvejų metų.
Arnikos arbatos nauda sveikatai
Arnika, plačiai žinoma dėl savo gydomųjų savybių, yra naudojama tiek išoriniu, tiek vidiniu būdu siekiant pagerinti sveikatą. Šis augalas pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios padeda sumažinti uždegimą, skausmą ir pagreitinti gijimo procesus.
Arnikos arbata naudojama į vidų pasižymi tokiomis sveikatą stiprinančiomis savybėmis:
- Imuniteto stiprinimas. Arnikos žiedai yra turtingi flavonoidais ir eteriniais aliejais, kurie padeda stiprinti organizmo imunitetą. Tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku, kai mūsų organizmas dažnai susilpnėja dėl infekcijų.
- Uždegimo mažinimas. Arnikos arbata turi priešuždegiminių savybių, kurios padeda mažinti uždegimą ir skausmą. Ji gali būti naudinga sergant sąnarių ligomis, tokiomis kaip artritas, ir padėti sumažinti patinimą bei uždegimą.
- Virškinimo sistemos sveikata. Arnikos arbata gali būti naudinga ir virškinimo sistemos problemoms spręsti. Ji turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį ir gali padėti kovoti su vidurių užkietėjimu bei skatinti sveiką žarnyno funkciją.
- Streso ir nuovargio mažinimas. Arnikos arbata turi raminamąjį poveikį nervų sistemai. Ji gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, skatinti gerą miegą ir pagerinti bendrą savijautą.
- Venų varikozės ir hemorojaus gydymas. Arnika yra veiksminga gydant venų varikozę ir hemorojų. Jos sudėtyje esantys laktonai bei hialiurono rūgštis turi priešuždegiminių, analgetinių ir antikoaguliantinių savybių, kurios sumažina skausmą, patinimą ir diskomfortą, susijusį su išsiplėtusiomis venomis.
- Odai. Arnikos žiedai taip pat turi odą gydančių savybių. Naudojant arnikos arbatą išoriškai arba geriant ją, gali sumažėti odos uždegimai ir paburkimas, ji gali padėti greičiau gyti žaizdoms ir mėlynėms.
Arnikos arbata vidiniam vartojimui gali būti paskirta tik gydytojo.
Arnikos arbata išoriniam naudojimui
Nors išoriniam naudojimui plačiai paplitęs arnikos tepalas, arnikos arbata yra ne mažiau veiksmingas būdas daugeliui negalavimų gydyti. Naudojama išoriškai, kaip kompresai, arnikos arbata naudinga:
- Žaizdų gijimui. Arnika pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis ir gydomosiomis savybėmis, kurios padeda mažinti uždegimą sukeliančių medžiagų, tokių kaip prostaglandinai ir citokinai, gamybą. Šios savybės ypač naudingos odos žaizdų, įbrėžimų, įpjovimų ar įbrėžimų gydymui.
- Sumušimų mažinimui. Arnikoje esantys laktonai, helenalinas ir hialiurono rūgštis turi antikoaguliantų, priešuždegiminių ir analgetinių savybių. Tai padeda sumažinti purpurinį odos atspalvį bei palengvina skausmą po sumušimų, patempimų, esant kraujosruvoms.
- Sąnarių skausmo mažinimui. Arnika yra ypač naudinga sergantiems osteoartritu. Dėl stipraus priešuždegiminio helenalino poveikio, šis augalas blokuoja baltymų, atsakingų už lėtinį sąnarių uždegimą, gamybą.
- Pooperacinio skausmo mažinimui. Arnikos analgetinės ir priešuždegiminės savybės mažina uždegimą ir skausmą audiniuose po operacijos, o antikoaguliantai padeda sumažinti mėlynes aplink randus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad arnikos arbatos kompresus reikia naudoti tik pagal gydytojo rekomendacijas ir tik po to, kai randai visiškai užgijo.
- Dantų skausmui ir dantenų uždegimui mažinti: Arnikos arbata gali būti naudojama kaip skalavimo priemonė burnos ertmės uždegimams gydyti.
- Plaukų slinkimo stabdymui. Arnika taip pat naudojama kaip viena iš sudedamųjų dalių natūraliuose plaukų priežiūros produktuose. Arnikos arbata gali būti naudojama kaip natūralus kondicionierius, kuris gali padėti stiprinti plaukus, skatinti jų augimą bei mažinti slinkimą.
Kaip ruošiama arnikos arbata?
Arnikos arbatos kompresai puikiai tinka išoriniam naudojimui esant mėlynėms, nubrozdinimams, sumušimams ar hematomoms. Taip pat šią arbatą galima naudoti kaip skalavimo priemonę gerklės skausmui ar dantų skausmui malšinti.
SVARBU! Prieš vartojant arnikos arbatą į vidų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, nes ji pasižymi itin stipriomis veikliosiomis medžiagomis.Netinkamai vartojama arba per dideliais kiekiais, ji gali sukelti rimtų šalutinių poveikių, tokių kaip pykinimas, drebulys, nereguliarus širdies ritmas, o didelės dozės gali būti mirtinos.
Žemiau pateikiamas arnikos arbatos receptas, tinkamas išoriniam naudojimui. Dėl tinkamos dozės vidiniam vartojimui, reikia konsultuotis su specialistu.
Ingredientai:
- 1 a. š. džiovintų arnikos žiedų
- 250 ml verdančio vandens
Paruošimas. Džiovintą arnikos žaliavą užpilkite verdančiu vandeniu, uždenkite ir leiskite pritraukti apie 10 minučių. Nukoškite.
Naudojimas. Pamirkykite kompresą ir šiltą uždėkite ant pažeistos vietos. Naudokite 2–3 kartus per dieną.
Svarbu:
- Arnikos arbatos negalima naudoti ant atvirų ar kraujuojančių žaizdų.
- Venkite kontakto su akimis.
Galimi arnikos arbatos šalutiniai poveikiai
Nors arnikos arbata turi daug naudos, svarbu žinoti, kad šis augalas taip pat gali sukelti šalutinį poveikį, jei jis vartojamas netinkamai arba per dideliais kiekiais. Šalutiniai poveikiai apima:
- Alergines reakcijas. Kai kuriems žmonėms arnika gali sukelti alergiją, pasireiškiančią bėrimais, niežuliu arba odos dirginimu. Jei pastebite tokius simptomus, nutraukite arbatos vartojimą.
- Virškinimo sutrikimai. Arnikos arbata, vartojama į vidų, gali sukelti pykinimą, vėmimą arba viduriavimą.
- Kraujospūdžio sumažėjimas. Arnika gali veikti kraujospūdį, todėl žmonės, turintys žemą kraujospūdį, turėtų vartoti šią arbatą atsargiai.
- Sergantys širdies ar kepenų ligomis, jokiais būdais neturėtų vartoti arnikos arbatos į vidų. Dėl išorinio vartojimo taip pat būtina konsultuotis su savo gydytoju.
- Besilaukiančioms ar krūtimi maitinančioms moterims draudžiama vartoti arniką į vidų. Dėl išorinio naudojimo ir galimo poveikio, būtina konsultuotis su gydytoju.
Taigi, nors arnikos arbata yra vertingas ir veiksmingas natūralus gydymo būdas, ją reikia vartoti atsakingai ir griežtai pagal rekomendacijas. Vidiniam vartojimui saugiausia forma – homeopatiniai arnikos preparatai. O arnikos arbata geriausiai tinka išoriniams kompresams, nebent gydytojas nuspręstų kitaip.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/arnika/
- https://www.tuasaude.com/en/arnica/
- https://www.verywellhealth.com/the-benefits-of-arnica-89542
- https://health.clevelandclinic.org/arnica
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK501828/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.