Skip to content

Kiaulpienių arbata – stiprus diuretikas. Ji detoksikuoja kepenis ir gerina virškinimo sistemą 

Kiaulpienių arbata – neišmatuojamos vertės gėrimas
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Kiaulpienė – ko gero kiekvienam žinoma kaip lauko gėlė, pavasarį nudažanti pievas geltona spalva. Taip pat kiaulpienė laikoma ir daržo piktžole, kuomet žiedams nužydėjus vėjas jos pūkus išnešioja ir prisėja visur aplinkui… O kiaulpienių arbata – puikus sveikatinantis gėrimas, kurį galima pasigaminti iš šių „piktžolių“. O gal vertėtų kiaulpienes vadinti vaistažolėmis?

Kiaulpienė (Taraxacum) priklauso astrinių (Asteraceae) šeimos augalų genčiai. Žinoma apie 2000 kiaulpienių rūšių. Šis augalas paplitęs Europoje, Azijoje, Australijoje ir Pietų Afrikoje. Lietuvoje auga daugiau kaip 70 rūšių kiaulpienių. Labiausiai paplitusi paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale). Auga pievose, laukuose ir pakelėse, o daržuose ir soduose laikomos piktžolėmis. Visos augalo dalys turi karčių pieniškų sulčių.Tai, dažniausia, daugiametis arba dvimetis augalas. Šaknis liemeninė, gelsva arba geltonai rusva. Lapai plunksniškai skiautėti, kartais beveik lygiakraščiai, žali ir mėsingi. Žiedai pavieniai, apvalūs. Žydi pavasarį ir vasaros pradžioje, geltona arba oranžine spalva.

Kiaulpienių arbatos nauda

Kiaulpienių arbatos nauda

Mūsų kraštuose kiaulpienės vis dar labai dažnai laikomos piktžolėmis, nors jos turi ir labai daug gerų savybių. Tiesą sakant, šie augalai dažnai naudojami liaudies medicinoje, ir jau gana seniai. Kiaulpienių arbatai naudojami jų žiedai, lapai ir šaknys. Iš šaknų taip pat gali būti gaminama kava. Kiaulpienių arbata vartojama įvairioms sveikatos problemoms spręsti.

  • Gali padidinti skysčių pasišalinimą iš organizmo. Jeigu jaučiatės tarsi išsipūtę, išgerkite kiaulpienių arbatos – ji veikia kaip diuretikas ir didina šlapimo išsiskyrimą. Vienas mokslinis tyrimas parodė, kad po 2 porcijų (200 ml) kiaulpienių arbatos padidėjo šlapimo išsiskyrimas. Arbata buvo paruošta iš kiaulpienės lapų.
  • Gali pagerinti kepenų veiklą. Natūropatai mano, kad kiaulpienių šaknų arbata gali padėti detoksikuoti kepenis, bei palengvinti kepenų ligų simptomus. 2017 m. atliktas mokslinis tyrimas rodo, kad kiaulpienėse esantys polisacharidai iš tiesų gali būti labai naudingi kepenų veiklai.
  • Gali padėti, turintiems virškinimo sutrikimų. Kiaulpienių šaknų arbata gali turėti teigiamą poveikį virškinimo sistemai. Nuo senų laikų kiaulpienė buvo vartojama apetitui gerinti, nedideliems virškinimo negalavimams malšinti ir net vidurių užkietėjimui mažinti.
  • Ateityje gali būti naudojama gydant vėžį. Pastaruoju metu kiaulpienių šaknys tiriamos dėl jų įtakos kovojant su vėžiu. Atliekamų tyrimų rezultatai – daug žadantys. 2011 m. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad kiaulpienių šaknų ekstraktas sukelia ląstelių žūtį melanomos ląstelėse, nedarydamas poveikio sveikoms ląstelėms. Kitas tyrimas parodė, kad tas pats ekstraktas taip pat veikia ir kasos vėžio ląsteles.
  • Gali padėti išvengti šlapimo takų infekcijų. Kartu su meškauoge kiaulpienių šaknys ir lapai gali padėti išvengti šlapimo takų infekcijų. Manoma, kad šis derinys veikia dėl meškauogės sudėtyje esančių antibakterinių junginių ir kiaulpienės, kaip stipraus diuretiko savybių.
  • Gali padėti kovoti su uždegimu. Dėl kiualpienėse esančių polifenolių, kiaulpienių arbata gali sumažinti uždegimą. Uždegimas yra normalus imuninės sistemos atsakas į infekciją ar sužeidimą. Atliekant tyrimus, pastebėta, kad ląstelėse, apdorotose iš kiaulpienių išgautais junginiais, gerokai sumažėjo uždegimo žymenų.
  • Gali apsaugoti organizmo ląsteles nuo pažeidimų bei oksidacinio streso. Kiaulpienėse gausu stiprių antioksidantų, todėl jos turi tikrai daug gydomųjų savybių. Vienas iš tokių antioksidantų – beta karotinas. Jis gali apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir oksidacinio streso. Kiaulpienėse taip pat gausu kitos rūšies antioksidantų, vadinamų polifenoliais. Jų daugiausia yra žieduose, tačiau yra ir šaknyse, lapuose bei stiebuose.
Kiaulpienių derliaus rinkimas ir džiovinimas

Kiaulpienių derliaus rinkimas ir džiovinimas

  • Visas kiaulpienių dalis reikia rinkti kuo toliau nuo greitkelių ir pramoninių rajonų. Taip pat svarbu, kad žemė, kurioje renkami šie augalai nebūtų purkšta herbicidais ir pesticidais.
  • Kiaulpienės žydi balandžio-gegužės mėnesį, priklausomai nuo oro sąlygų. Renkant kiaulpienių žiedynus reikia stengtis nepažeisti žiedlapių. Surinkus juos išdėlioti pavėsyje vienu sluoksniu ir džiovinti 1 – 2 dienas. Išdžiovintą žaliavą galima laikyti medžiaginiuose maišeliuose iki 12 mėnesių.
  • Kiaulpienių lapai paprastai renkami prieš prasidedant kiaulpienių žydėjimui ir džiovinami gerai vėdinamoje vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Sudžiovintus kiaulpienių lapus taip pat rekomenduojama laikyti medžiaginiuose maišeliuose iki 12 mėnesių.
  • Šaknis galima kasti 3 etapais: prieš pasirodant pirmiesiems lapams, po kiaulpienių žydėjimo ir ankstyvą rudenį.
  • Iškastos kiaulpienių šaknys nuplaunamos po šiltu vandeniu ir gerai išdžiovinamos. Džiovinti geriausia 40–60 °C temperatūroje. Kuo temperatūra žemesnė, tuo geriau, tik šaknys džius ilgiau. Ar šaknys pakankamai gerai išdžiūvę reikia spręsti pagal tai, kad laužiant ar pjaunant iš jų nebebėga sultys. Išdžiovintos šaknys laikomos natūralių medžiagų induose. Jei laikomasi laikymo sąlygų, šakniastiebiai išsaugo naudingąsias savybes iki 5 metų.
Kiaulpienių lapų arbata

Kaip pasigaminti kiaulpienių arbatą

Kiaulpienių lapai, šaknys ir žiedai dažnai naudojami vaistažolių arbatose. Turbūt vienas svarbiausių faktų apie kiaulpienių arbatą yra tai, kad ją lengva rasti gamtoje bei pasiruošti vartojimui. Tik būtinai įsitikinkite, kad augalai, prieš juos skinant, nebuvo apdoroti jokiais chemikalais.

Visu karštų gėrimų su kiaulpienėmis galima gerti 1-2 puodelius per dieną.

Kiaulpienių lapų arbata

Jums reikės:

  • puodelio arbatai;
  • 6-8 jaunų kiaulpienės lapų (galima naudoti ir džiovintus);
  • 200 ml verdančio vandens;
  • mėgstamo saldiklio (rudasis cukrus, klevų sirupas ar medus).

Kiaulpienių lapus pirmiausia nuplaukite. Po to sudėkite į puodelį, užpilkite karštu vandeniu ir palikite 5-10 minučių mirkti. Kuo ilgiau arbata pastovės, tuo ji bus stipresnė. Išimkite arbatos lapelius ir pasaldinkite arbatą pasirinktu saldikliu.

Kiaulpienių žiedų arbata

Jums reikės:

  • puodelio arbatai;
  • 5-6 kiaulpienių žiedų (galima naudoti ir džiovintus);
  • 200 ml verdančio vandens;
  • pasirinkto saldiklio (medaus, klevų sirupo ar rudojo cukraus);
  • 1 arbatinio šaukštelio citrinos sulčių.

Nuskinkite pražydusius kiaulpienių žiedus ir juos nuplaukite. Žiedus sudėkite į arbatos puodelį, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite pritraukti 10 minučių. Prieš geriant arbatą ją galite perkošti, pasaldinti ir įlašinti citrinos sulčių.

Kiaulpienių žiedų arbata

Kiaulpienių šaknų kava

Jums reikės:

  • puodelio kavai;
  • 1-2 arbatiniai šaukšteliai skrudintų, smulkintų kiaulpienių šaknų;
  • 200 ml verdančio vandens.

Kavos paruošimas:

  1. Šiam gėrimui kiaulpienių šaknis pasiruoškite iš anksto. Šaknis nuplaukite, labai kruopščiai nuvalykite ir supjaustykite smulkiais gabalėliais. Įkaitinkite orkaitę iki 180-200 °C temperatūros ir, sudėję šaknis, kaitinkite apie 2 valandas.
  2. Į puodelį suberkite kiaulpienių šaknis ir užpilkite verdančiu vandeniu. Palaikykite 10 minučių, kad pritrauktų. Prieš geriant galima kavą perkošti.

Kiaulpienių ir dilgėlių arbata

Jums reikės:

  • karščiui atsparaus indo;
  • 1 šaukštelio dilgėlių lapų (tinka ir žali, ir džiovinti);
  • 1 šaukštelio kiaulpienių lapų (tinka ir žali, ir džiovinti);
  • 2-3 citrinos skiltelės;
  • gabalėlio imbiero;
  • 200-250 ml vandens.

Užkaiskite vandenį. Supjaustykite citriną ir imbierą mažais gabalėliais. Į užvirusį vandenį sudėkite dilgėles, kiaulpienes, imbierą. Arbatą pavirkite 5 minutes. Jei pageidaujate stipresnio gėrimo pavirkite šiek tiek ilgiau. Prieš geriant arbatą perkoškite ir, jei reikia įsipilkite dar virinto vandens. Pagardinkite citrina.

Kiaulpienių arbata su medumi

Kiaulpienių arbatos šalutinis poveikis

Kiaulpienių arbata yra gana saugi, tačiau ją vartojant svarbu atsižvelgti į keletą aplinkybių:

  • Nepaisant šio augalo naudingųjų savybių, nėštumo metu ir žindant kūdikį dėl kiaulpienių arbatos vartojimo būtina pasitarti su gydytoju.
  • Vaikams iki 2 metų kiaulpienių arbatos gerti galima tik gydytojui leidus.
  • Yra žmonių, kuriems gali kilti alerginė reakcija palietus ar prarijus kiaulpienę, todėl ir arbata gali sukelti alergiją.
  • Nustatyta, kad kiaulpienės gali turėti įtakos tam tikrų vaistų poveikiui. Todėl, jeigu vartojate kokius nors receptinius vaistus, prieš gerdami kiaulpienių arbatą, pasitarkite su gydytoju.

Tyrimų šaltiniai:
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378874122003117
https://www.mdpi.com/2304-8158/11/18/2858
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30126855/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

0 thoughts on “Kiaulpienių arbata – stiprus diuretikas. Ji detoksikuoja kepenis ir gerina virškinimo sistemą ”

  1. Pingback: Eukaliptų arbata - vaistas nuo peršalimo ligų

Šalavijo arbata – ligoms gydyti ir grožiui puoselėti Ramunėlių arbata pagelbės ne tik sutrikus virškinimui Bananų arbata: kuo ji naudinga ir kaip ją paruošti Pelyno arbatos nauda ir poveikis organizmui