Kai paminime sąvoką „grybų arbata“, omenyje galime turėti įvairias jos rūšis: čaga arbata, iš arbatos grybo gaminama kombučia arba arbata, pastiprinta įvairių vaistinių grybų ekstraktais ir milteliais. Kiekviena jų pasižymi unikaliomis savybėmis, skoniais, vertingomis medžiagomis. Kadangi kombučia ir beržo grybo arbatos daugeliui pažįstamos ir vartojamos net pramoniniu būdu, čia didžiausią dėmesį skirsime kitų vaistinių grybų arbatoms. Panagrinėsime, kuo ypatinga tokia grybų arbata, kaip ji ruošiama bei kokią naudą gali suteikti.
Kas yra grybų arbata?
Iš pirmo žvilgsnio, grybų arbata gali būti pavadintas bet kuris gėrimas, į kurio sudėtį įeina ar jo gamybai reikalingas kokios nors rūšies grybas. Tai galėtų būti ir šaltoji kombuča, ir ypatingai gaminama beržo grybo arbata, ir iš vaistinių ir funkcinių grybų pagamintas gėrimas arba net valgomų grybų nuoviras. Šiai akimirkai kombučią palikime ramybėje ir nerkime į supermaistu vadinamų grybų arbatas, kurias gaminti galima iš:
- Reishi
- Čaga
- Liūto karčių
- Kordicepso
- Shiitake
- Kreivabudės (austrių grybo)
- Įvairiaspalvės kempės
- Maitake (kuokštinės grifolės)
- Žiūryčio (Tremella) ir kitų.
Arbatai ar kitiems gėrimams gaminti žmonės naudoja įvairias grybų formas. Patogiausia vaistinių grybų arbatą ruošti iš miltelių. Tačiau kai kurie grybai lengviau ir efektyviau ruošiami iš vaisiakūnio gabaliukų, darant nuovirą, sultinį, mišinius.
Grybų arbatos skonis ir aromatas
Tikrai galima pritarti, kad grybų arbata yra aromatinga ir skani, tik… savotiškai ir subtiliai. Konkretų skonį ir kvapą bei tekstūrą nulems ir grybo rūšis, ir panaudotas jo kiekis arbatai gaminti. Pavyzdžiui, gryno reishi grybo arbata iš visų minėtųjų bus pati karčiausia su žemiškumo prieskoniu ir turintis labiausiai sausinantį pojūtį. Kiek mažiau karti, bet labai panašiomis savybėmis pasižymės įvairiaspalvės kempės arbata. O minimalų kartumą turi beržo grybo, liūto karčių arbatos. Ekspertai papildomai išskiria umami vadinamą pojūtį, kuris labiausiai jaučiamas shitake, maitake ir kreivabudės grybų nuoviruose. „Minkštieji“ grybai dar gali suteikti žemiško, riešutinio poskonio, o „kietieji“ turi medienos prieskonį.
Kiek labiau stebina įvairių grybų arbatų tekstūros. Čaga gali priminti kavą, liūto karčių gėrimas – kremišką skystį, shitake – sultinio tipo gėrimą, o žiūryčio nuoviras – it želė drebučiai. Tai priklauso nuo virimo laiko bei organinių medžiagų kiekio grybuose.
Grybų arbatos maistinė vertė
Labai įdomu panagrinėti ne tik grybų arbatos organoleptines savybes, bet ir realią maistinę vertę ir bioaktyvių medžiagų sudėtį. Kadangi nurodyti apibendrintas ir susistemintas grybų arbatos maistines vertes praktiškai neįmanoma (dėl skirtingų grybų rūšių ir apdorojimo) pateikiame atskirų komponentų duomenis (1 lentelė).
| Grybas | Energija | Polisacharidai / beta-gliukanai | Fenoliai / antioksidantai | Kiti junginiai |
| Reishi | 2–8 kcal | ~200–800 mg | vidutiniškai | triterpenai, ganoderinės rūgštys |
| Čaga | 2–5 kcal | ~100–500 mg | labai daug polifenolių (~20–120 mg GAE) | melaninas, betulino derivatai, hispidinas |
| Liūto karčiai | 3–7 kcal | ~200–700 mg | nedaug | erinacinai, hericenonai |
| Kordicepsas | 3–10 kcal | ~150–600 mg | vidutiniškai | kordicepinas, adenozinas |
| Shiitake | 5–12 kcal | ~300–1000 mg | nedaug | lentinanas, eritadeninas |
| Kreivabudė | 4–10 kcal | ~250–900 mg | nedaug–vidutiniškai | pleuranas |
| Įvairiaspalvė kempė | ~2–6 kcal | ~300–1200 mg | vidutiniškai | polisacharidas krestinas (PSK), polisacharidinis peptidas (PSP) |
| Maitake | ~4–10 kcal | ~250–900 mg | vidutiniškai | beta-gliukanai |
| Žiūrytis | ~2–6 kcal | ~300–1500 mg | mažai | gleivingi heteropolisacharidai, tremelastinai |
Grybų arbatos nauda
Vaistiniai ir funkciniai grybai ir jų arbatos nebūtų vaistiniai, jeigu neturėtų realios naudos žmogaus sveikatai. Tiek moksliniai tyrimai, tiek liaudies patirtis rodo, kad kai kurių grybų arbatos, nuovirai ir ekstraktai gali reikšmingai pagerinti kai kurias žmogaus organizmo funkcijas ir bendrą sveikatą. Tai įrodyti galima kai kuriais eksperimentais, tačiau tenka pasikartoti, kad išsamius klinikinius tyrimus atlikti ir įvertinti gana sudėtinga.
Imuninės sistemos reguliavimas
Daugelis funkcinių grybų geriausiai ištirti kaip imuninės sistemos reguliavimo šaltiniai, nes juose esti reikšmingi kiekiai beta gliukanų. Reishi, įvairiaspalvėje kempėse, shiitake, maitake, kreivabudėse esantys beta-gliukanai aktyvina įgimtą imunitetą (makrofagus, NK ląsteles) ir geba moduliuoti uždegiminius citokinus. Taip pat, kai kurie šių grybų polisacharidai naudojami kaip adjuvantinė terapija onkologijoje.
Antioksidacinis ir priešuždegiminis poveikis
Tokiuose grybuose, kaip čaga, reishi, shiitake ir kreivabudės, esantys polifenoliai, melaninas ir beta-gliukanai neutralizuoja laisvuosius radikalus. Taip vyksta oksidacinio streso mažinimas (in vitro ir gyvūnų modeliuose). Atskirai reikia paminėti, kad beržo grybo ekstraktai pasižymi aukštu antioksidaciniu aktyvumu laboratoriniuose tyrimuose, nors ir klinikiniai įrodymai riboti.
Žarnyno mikrobiota
Dar viena savybė, galiojanti daugeliui vaistinių grybų, yra jų prebiotinis poveikis. Beta-gliukanai veikia kaip prebiotikai, nes šios medžiagos, fermentuojamos žarnyne, virsta trumpųjų grandinių riebalų rūgštimis, o pastarosios gali veikti mikrobiotą ir metabolinę sveikatą.
Nervų sistema, kognityvinės funkcijos
Šia funkcija išskirtinai pasižymi liūto karčių grybas dėl juose aptinkamų erinacinų ir hericenonų. Pastarieji gali skatinti nervų augimo faktorių (NGF) ir tapti potencialu nervų regeneracijai. Dauguma įrodymų – gyvūnų arba ląstelių modeliai, tačiau kognityvinių funkcijų pagerėjimą lengvo sutrikimo atveju rezultatai taip pat gauti ir mažuose atsitiktiniuose klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis.
Fizinis pajėgumas ir energija
Už energijos suteikiančius junginius (adenoziną ir kordicepiną) reikia dėkoti grybui kordicepsui, nes šios medžiagos gali veikti energijos metabolizmą. Kai kurie tyrimai rodo nedidelį ištvermės pagerėjimą, todėl šio grybo arbatos vartojimas gali turėti lengvą adaptogeninį efektą.
Cukrus ir cholesterolio metabolizmas
Daugelis minėtųjų funkcinių grybų pasižymi ir cukrų bei lipidus metabolizuojančiomis funkcijomis. Pavyzdžiui, eritadeninas shiitake grybuose gali veikti cholesterolio apykaitą. Taip pat daugelio grybų beta-gliukanai gali lėtinti gliukozės absorbciją bei veikti gliukozės ir lipidų reguliavimą.
Streso, miego kontrolė
Nustatyta, kad reishi, liūto karčių ir kartais kordicepso grybų imuninės sistemos moduliacijos funkcijos gali taip pat netiesiogiai veikti nervų sistemą raminančiai. Priešklinikiniai duomenys rodo, kad triterpenai reishi grybuose siejami su raminančiu poveikiu, tačiau juos pripažinti streso mažinimo agentais vis dar trukdo tvirtų klinikinių įrodymų trūkumas.
Kaip gaminama grybų arbata?
Daugelio minėtųjų vaistingųjų grybų nenusiskinsi taip paprastai miške. Kai kurie auga ant medienos, paruoštų rąstų, pjuvenų maišuose ar kitomis specialiomis auginimo sąlygomis. Net ne visų galima taip paprastai įsigyti. Kad būtų galima lengviau vartoti kietuosius grybus, jie jau būna sudžiovinti ir sumalti į miltelius. Tuo tarpu minkštą vaisiakūnį turinčius grybus galima apdoroti iš karto arba taipogi džiovinti ir malti. Rinkoje netgi siūloma įsigyti grybų ekstraktų, kuriuos taip pat galima panaudoti arbatai gaminti.
Standartinė grybų arbata
Standartiškai milteliai ir grybų gabalėliai yra nuverdami, todėl jiems geriausia naudoti bazinį grybų arbatos receptą, kuriam reikės:
- 10–20 g džiovintų grybų (arba 2–3 g miltelių)
- 1 litro vandens
Ruošimas:
- Grybus užpilkite šaltu vandeniu puode ir lėtai užvirinkite.
- Sumažinkite ugnį iki silpnos virimo temperatūros ir pagal grybą virkite reikiamą laiką (čagą apie 60–120 min, reishi, įvairiaspalvę kempę – 45–90 min, o shiitake, maitake, kreivabudę – 30–60 min).
- Skystį nukoškite.
Arbatą vartokite 1–2 kartus per dieną po 100–300 ml per kartą.
Grybų arbata iš miltelių arba ekstrakto
Kitas grybų arbatos receptas įtraukia ir įvairius ekstraktus. Juos naudojant arbatą galima paruošti kone akimirksniu. Receptui reikės:
- 1/2–1 arbatinio šaukštelio miltelių arba ekstrakto
- 200–250 ml karšto vandens (80–95 °C)
Ruošimas:
- Suberkite miltelius ar įpilkite ekstrakto į puodelį.
- Užpilkite karštu vandeniu.
- Gerai išmaišykite ir palaikykite 5–10 min.
Galimas šalutinis poveikis po grybų arbatos
Grybų arbata dažniausiai toleruojama gana gerai, tačiau vaistiniai grybai turi bioaktyvių junginių, kurie kai kuriems žmonėms gali sukelti šalutinį poveikį. Dokumentuotos štai tokios sąveikos:
- Virškinimo sutrikimai. Gali pasireikšti pilvo pūtimas, pykinimas, sunkumo jausmas, viduriavimas, spazmavimas. Šie efektai dažniau būdingi reishi, kempės grybams.
- Alerginės reakcijos, atsirandančios bėrimo, niežėjimo, slogos, kosulio, dusulio simptomais.
- Kai kurie grybai gali turėti lengvą hipotenzinį poveikį, todėl gali pasireikšti kraujospūdžio sumažėjimas ir to lemiamas silpnumas, galvos svaigimas, mieguistumas.
- Padidėjusi kraujavimo rizika taip pat būdinga kai kurie grybams (shiitake ir reishi) ir jų vartojimas gali veikti trombocitų aktyvumą ar krešėjimą.
- Mieguistumas, atsipalaidavimas, lėtesnė reakcija, jei vartojama per daug reishi grybo arbatų ar ekstraktų. Kai kurie žmonės jį geria vakare būtent dėl šio efekto.
- Galvos skausmas kartais pasitaiko pradėjus vartoti liūto karčius ar kordicepso grybus, tačiau priežastys nėra aiškios, o reakcija individuali.
- Shiitake dermatitas, kuris yra retas, bet žinomas reiškinys, kuomet atsiranda niežtintis „dryžuotas“ bėrimas. Simptomai gali atsirasti po žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų shiitake grybų.
Šaltiniai:
https://www.dl.begellhouse.com/journals/708ae68d64b17c52,6a15e9325ecc55ec,73e8f9f9741a1ee4.html
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33876798
https://www.mdpi.com/1420-3049/28/14/5393
https://nutrola.app/en/blog/medicinal-mushroom-stack-lions-mane-reishi-cordyceps-evidence-2026
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.