Kombučia kažkada tebuvo „arbatos grybas“, kurį tarpusavyje dalinosi pažįstami žmonės. Nuo pat kombučia gėrimo atsiradimo sklandė ir tebesklando daugybė legendų apie jos atsiradimą. Jai taip pat priskiriamos įvairios ligas gydančios savybės. Šiame straipsnyje pamėginsime atsekti kombučia ištakas, panagrinėsime keletą populiarių legendų, siejamų su šiuo grybu ir pažvelgsime, kurie faktai apie ją tiesa, kurie tėra pramanas.
Kombučia gimimas
Egzistuoja ne viena teorija, kaip ir kur gimė kombučia. Tad skirtingais duomenimis jai gali būti ir 5000, ir tik 200 metų. Vis dėlto įtikinamiausia ir populiariausia šio gėrimo kilmės istorija mus nukelia į maždaug 220 m. pr. Kr., į Šiaurės Rytų Kiniją (Mandžiūrijos regioną).
Pasakojama, kad kombučia buvo atrasta visiškai atsitiktinai: ant palangės buvo paliktas puodelis arbatos su cukrumi. Matyt, jis ten užsibuvo ilgokai, nes kai buvo rastas jame jau buvo apsigyvenęs vadinamasis „arbatos grybas“ – acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybių kolonija. Šios bakterijos (scoby) ant arbatos sudarė želatininę plėvelę ir suteikė arbatai neįprastą, rūgštoką skonį.
Tais laikais tokia arbatos transformacija prilygo stebuklui ir šiam grybui buvo suteikiama įvairių gydančių galių. Kad išlaikytų kombučia grybą gyvastingą, arbatą vis praskiesdavo naujai užplikyta ir pasaldinta arbata.
Kodėl kombučia?
O kaipgi nutiko, kad kombučia buvo pavadinta būtent šiuo pavadinimu? Kombučia pavadinimas siejamas su korėjiečių gydytoju Kombu, kuris šį fermentuotą gėrimą 415 m. atgabeno į Japoniją kaip gydomąjį vaistą imperatoriui Inkyo.
Gydytojo pavardė Kombu + cha (japonų kalba tai reiškia arbata) ir gavosi kombučia arba Kombu arbata.
Istorinės kombučia legendos
Istorija tuo ir žavi, kad pilna įdomių, kartais mažai įtikėtinų, tačiau nepaprastų pasakojimų. Daugelio jų nei patvirtinti, nei paneigti neįmanoma, tačiau pasižvalgyti į praeitį visada smalsu.
Kombučia – Kinijos nemirtingumo eliksyras
Pirmoji legenda datuojama maždaug 200 m. pr. Kr. ir nukelia mus į Kiniją – kaip manoma, kombučia gimtinę. Čia kinų imperatorius Quin Shui Huangas nusprendė surasti nemirtingumo šaltinį. Jis išleido dekretą, kuriuo savo pavaldiniams įsakė surasti raktą į amžinąjį gyvenimą.
Teigiama, kad nemirtingumo eliksyru tapo Lingzhi arba „grybų arbata“, kurią kombučios mylėtojai susiejo su kombučia grybu.
Skruzdėlės ir kombučia
Kita legenda mus pasiekia iš Rusijos. Čia susirgęs imperatorius kreipėsi pagalbos į vienuolį, garsėjantį gydomosiomis galiomis. Šis pažadėjo išgydyti imperatoriaus ligą skruzdėlėmis.
Vienuolis į imperatoriaus arbatą įdėjo skruzdėlę ir liepė palaukti, kol arbatoje išaugs „medūza“. Būtent ši arbata turėjo išgydyti imperatorių. O juk „medūza“ arbatoje labai primena kombučia grybą, tiesa?
Kombučia istorijoje: nuo legendų prie faktų
Taigi kombučia tikrai buvo svarbus gėrimas įvairiais istoriniais laikotarpiais bei skirtingose pasaulio šalyse. Tačiau ką iš tiesų žinome apie ją?
Kombučia istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1913 m. rusų mokslininkės A.A. Bachinskaya moksliniame tyrime. Savo darbe ši biologė studijavo skirtingas kultūras iš skirtingų Rusijos sričių. Tyrime taip pat nagrinėjo ir aprašė kombučia grybo savybes.
Tuo metu didelė dalis žmonių Rusijoje naudojo kombučia kaip sveikatos toniką. Jis buvo vadinamas „arbatos grybu“ arba „grybuku“. Taip pat dažnai kombučia buvo vadinama „arbatos gira“. Taip pavadinta, matyt, dėl skoninių savybių bei fermentacijos.
Apie „arbatos grybo“ vartojimo ypatumus Rusijoje savo tyrimuose rašė ir vokiečių profesorius G. Lindau. Jis mini, kad kombučia dar vadinama „japoniškuoju grybu“.
Taigi kombučia buvo labai populiarus gėrimas Rusijoje, kuris ją, galimai, pasiekė iš Rytų kaimynių. Čia kombučia išliko labai populiarus gėrimas iki pat Antrojo pasaulinio karo, kai cukrus ir arbata tapo normuojami.
Kombučia magija Italijoje
Maždaug 1950 metais kombučia pasiekė neįtikėtinas populiarumo aukštumas Italijoje. Gėrimo populiarumas buvo toks didelis, kad čia jis buvo apipintas įvairiais prietarais ir taisyklėmis. Pavyzdžiui, norint padalinti arbatos grybą, jį reikėjo dalinti į 4 dalis: 3 dalis atiduoti artimiems draugams su aiškiomis instrukcijomis, kaip jį auginti ir „maitinti“.
Likusi kita dalis lieka šeimininkui. Savo kombučia grybo nebuvo galima išmesti ar parduoti. Antraip, jis praras visas savo magiškas ir gydomąsias savybes.
Galima drąsiai teigti, kad italai šeštajame dešimtmetyje buvo tiesiog pamišę dėl kombučia gėrimo. Jis sparčiai išplito visuose gyventojų sluoksniuose ir kombučia manija apėmė visą šalį. Valdžia ėmėsi priemonių riboti kombučia plitimui po to, kai italai pradėjo vogti šventintą vandenį iš bažnyčių, kad padidintų kombučia gydomąsias galias.
Kombučia išplinta Europoje ir pasiekia JAV
Maždaug 1960 metais vokiečių gydytojas R. Sklenar atrado kombučią Rusijoje ir parsivežė į Vokietiją tyrimams. Gėrimą jis skyrė įvairioms ligoms gydyti: reumatui, žarnyno problemoms, podagrai ir kt. Tyrimų rezultatai buvo publikuoti 1964 metais.
Nuo tada buvo išleista daugybė knygų apie kombučia naudą, o „arbatos grybu“ imta plačiai dalintis visame pasaulyje. 7–ajame dešimtmetyje kombučia užkariavo Europą ir pasiekė JAV. Čia ji pirmiausiai paplito hipių bendruomenėse.
JAV kombučia išpopuliarėjo kaip stebuklingas gėrimas, galintis išgydyti net tokias ligas kaip ŽIV ir AIDS bei užkirsti kelią vėžiui. Kombučia populiarumas kiek atslūgo tik po 1995 metų, kai su gėrimu buvo susieti du sunkios metabolinės acidozės atvejai, iš kurių vienas net pasibaigė mirtimi.
Kombučia užkariauja pasaulį
1995 m. JAV buvo įkurta pirmoji komercinė kombučia gamybos įmonė „GT kombučia“, kuri gėrimą ėmė gaminti pramoniniu būdu. 2000 metais pramoniniu būdu pagamintos kombučia buvo galima rasti beveik visame pasaulyje.
Išsivystė ne tik kombučia gamybos technologija, tačiau ir skoniai. Dabar galima įsigyti įvairių skonių gėrimo, kuris nebėra tik paprastas ir rūgštus kaip atsiradimo pradžioje.
Kodėl kombučia? Kuo ji iš tiesų naudinga sveikatai?
Nors daugelis tiesiog stebuklingų kombučia galių bėgant laikui buvo paneigtos moksliniais tyrimais ar tiesiog nepasitvirtino, tačiau šio gėrimo nauda yra nenuginčijama. Jame gausu vitaminų C, B1, B2, B6 ir B12, mineralų (geležies, mangano, nikelio, cinko), acto ir pieno rūgšties, mažai cukraus ir daug probiotikų.
Moksliniais tyrimais patvirtinta kombučia nauda:
- Probiotikai ir fermentai stiprina virškinimo sistemą. Kombučia natūraliai turtinga probiotikais ir įvairiais fermentais dėl fermentacijos proceso metu vykstančio bakterijų dauginimosi. Probiotikai padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, gerina virškinimą ir gelbsti esant virškinimo sutrikimams (pvz., pilvo pūtimui, vidurių užkietėjimui).
- Antioksidantai, kurių gausu šiame gėrime, padeda kovoti su laisvųjų radikalų sukeliamu oksidaciniu ląstelių stresu ir užkerta kelią jų pažeidimui. Tai sumažina lėtinių ligų riziką ir lėtina senėjimo procesus.
- Kombučia gausi įvairiais mikroorganizmais, kurie efektyviai kovoja su patogenais bei bakterijomis organizme. Kombučia, pagaminta iš žaliosios arba juodosios arbatos, veiksmingai gali įveikti tokias bakterijas kaip E.Coli ar mieliagrybių sukeltas infekcijas.
- Fermentacijos metu kombučia gėrime susidaro gliukurono rūgštis, kuri padeda organizmui efektyviai šalinti toksinus. Ši rūgštis jungiasi su toksinais ir per inkstus juo pašalina iš organizmo. Taigi kombučia – puiki detoksikacijos priemonė.
- Kombučioje fermentacijos metu susidaro nedidelis kiekis kofeino bei geležies, todėl šis gėrimas gali suteikti energijos ir atstoti kofeino turinčius gėrimus (pvz., kavą). Be to, kombučioje gausu B grupės vitaminų, kurie pagerina bendrą energijos apykaitą organizme.
- Kombučia stiprina imuninę sistemą, nes joje gausu vitamino C, antioksidantų bei probiotikų. Sveikas žarnynas yra daugelio ligų prevencija.
Kokie pavojai slypi kombučioje?
Kad ir koks naudingas gėrimas būtų, išvengti šalutinių poveikių yra neįmanoma. Keletas patarimų, kaip saugiai vartoti šį gėrimą:
- Jeigu gaminate kombučia namuose, būtina laikytis švaros ir higienos reikalavimų, kad būtų išvengta patogeninių organizmų augimo.
- Jos nereikėtų vartoti žmonėms, kurių silpna imuninė sistema, nes jiems kombučia gali sukelti bakterinę arba grybelinę kraujo infekciją.
- Didelis kombučia kiekio vartojimas siejamas su tokiomis sunkiomis ligomis kaip acidozė bei kepenų pažeidimai.
- Dėl natūralios fermentacijos gėrime gali būti nedideli kiekiai alkoholio. Nors įprastai alkoholio procentas nesiekia 0,5, tačiau perdozuoti ar duoti gėrimo vaikams nerekomenduojama.
- Rekomenduojama paros kombučia norma 1–2 stiklinės (240–360 ml).
- Dėl galimo alkoholio kiekio kombučioje bei dėl galimos rizikos dėl patogeninių bakterijų ar galimos kepenų pažeidimo rizikos, kombučia atsargiai turėtų vartoti besilaukiančios ir krūtimi maitinančios moterys.
Kombučia – tiesiog neįtikėtinas gėrimas. Tik pagalvokite, kiek šimtmečių mikroorganizmų kolonijos keliavo iki mūsų! Nenuostabu, kad gėrimo populiarumas ne menksta, o auga. Tik mėgaukimės kombučia atsakingai. Juk nei vieno vaisto geriau neperdozuoti.
Šaltiniai:
- https://health.unl.edu/kombucha-what-it-and-what-are-its-health-benefits
- https://www.healthline.com/nutrition/8-benefits-of-kombucha-tea#probiotics
- https://revolutionfermentation.com/en/blogs/kombucha/kombucha-origins/
- https://www.britannica.com/topic/kombucha
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9975612/
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9265386/
- https://research.kombuchabrewers.org/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.