Skip to content

Žalioji arbata – antioksidantų šaltinis daugelio ligų prevencijai

Žalioji arbata – antioksidantų šaltinis daugelio ligų prevencijai
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Žalioji arbata ne veltui yra viena populiariausių visame pasaulyje dėl savo ypatingos sudėties ir naudingųjų savybių. Skaitykite toliau ir sužinokite kaip žalioji arbata gaminama, kuo naudinga ir kaip ją teisingai paruošti.

Kaip gaminama žalioji arbata

Žaliąją arbatą pagaminti naudojamas metodas, kuomet per minimalų laiką yra sustabdomas oksidacijos procesas. Lapeliai skinami ryte ir nevytinami, o juos kaitinant sustabdoma oksidacija. Žaliosios arbatos lapeliai kaitinami naudojant garus (tradiciniu japonišku būdu) arba kepinant sausai karštoje keptuvėje (tradiciniu kinišku metodu). Tokiu būdu išsaugomos naudingosios žaliosios arbatos savybės: vitaminai, teinai, taninai, mineralinės medžiagos. Paskui arbata paliekama išdžiūti pavieniui arba suvyniojama į mažus rutuliukus. Kadangi vyniojimas į rutuliukus užtrunka daugiau laiko, tad ši procedūra atliekama tik aukštesnės kokybės arbatoms.

Norint sustiprinti žaliosios arbatos gydomąjį poveikį, yra gaminamas žaliosios arbatos ekstraktas – tai žaliosios arbatos koncentratas kapsulėje, kurioje yra maždaug tiek pat veikliųjų medžiagų, kaip ir penkiuose žaliosios arbatos puodeliuose (priklausomai nuo gamintojo).

Žaliosios arbatos rasite pirkti visuose prekybos centruose, bei internete, o apsilankius specializuotose arbatų parduotuvėse rasite ne tik kokybiškesnės, bet ir kitokių skonių žaliosios arbatos su įvairiausiais priedais. Pačios populiariausios žaliosios arbatos yra su imbieru, citrina, jazminais, bei ženšeniu. Žaliosios arbatos kaina, priklausomai nuo pardavėjo, bei arbatos gamintojo, gali labai skirtis.

Žaliosios arbatos nauda sveikatai

Žaliosios arbatos nauda sveikatai

Ne veltui žalioji arbata yra viena plačiausiai vartojamų visame pasaulyje dėl daugybės naudingų savybių žmogaus organizmui:

  • Tai antioksidantų šaltinis – būtent didelis jų kiekis žaliojoje arbatoje ir lemia didžiausią naudą žmogaus organizmui. Antioksidantai padeda sumažinti oksidacinį stresą organizme, kovodami su ląstelių pažeidimais, kuriuos sukelia laisvieji radikalai. Ši laisvųjų radikalų sukeliama žala ir lemia senėjimo, bei ligų išsivystymo procesus.
  • Padeda sureguliuoti kūno svorį –  žaliojoje arbatoje gausu ne tik katechinų, tačiau ir kofeino. Šis derinys padeda numesti svorio reguliuodamas hormonus, kurie sustiprina termogenezę – procesus, kurių metu organizmas degina kalorijas virškinti maistui, bei gaminti kūno šilumai. Tačiau tyrimų metu atskleista, kad vien tik kofeino vartojimas turi tokį patį liekninamąjį poveikį.
  • Stiprina širdies veiklą – dėl oksidacinio streso kraujyje kaupiasi daugiau riebalų ir dėl to didėja uždegimai  arterijose, lemiantys aukštą kraujospūdį. Žalioji arbata, dėl savo sudėtyje turimų antioksidantų – katechinų, sumažina uždegimus, tuo pačiu ir kraujospūdį, mažina blogojo cholesterolio kiekį, bei slopina riebalų įsisavinimą.
  • Gerina smegenų veiklą – žalioje arbatoje esantys antioksidantai apsaugo smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso – dėl to sumažėja smegenų pažeidimo rizika. Būtent dėl smegenų pažeidimų  gali sutrikti protinė veikla, atsirasti tokios smegenų ligos kaip Parkinsono, Alzhaimerio sindromas, demensija. Žalioji arbata taip pat mažina poveikį sunkiųjų metalų (vario, geležies), galinčių pažeisti smegenų ląsteles. Taip pat gerina atmintį, bei stiprina ryšį tarp skirtingų smegenų dalių.
  • Žalioji arbata, mažindama uždegimus, sukeliančius kepenų ligas, padeda palaikyti sveikų kepenų funkcijas. (Su sąlyga, kad arbatos vartojama ne daugiau 3-4 puodelius per dieną, nes padauginus arbata tampa toksiška ir gali labiau pakenkti kepenims, nei joms pagelbėti).
  • Veikia profilaktiškai prieš vėžį – žaliojoje arbatoje esantys antioksidantai, ypač EGCG, palankiai veikia ląstelių gamybos ir žūties pusiausvyrą. Dėl to organizme sumažėja rizika atsirasti disfunkcinėms (vėžinėms) ląstelėms – kai jos nemiršta, kai turėtų mirti.
  • Žalioji arbata, o ypač žaliosios arbatos ekstraktas, tepamas ant odos, padeda gydyti įvairias odos problemas: dermatitą, rožinę, karpas, aknę, kovoja su senėjimu. Žalioji arbata drėkia odą, padidėja odos elastingumas.
  • Tinka gerti sportuojant – gerina fizinio krūvio rezultatus, bei paskatina organizmo atsigavimą po didelio krūvio, mažina raumenų nuovargį.
  • Žalioji arbata, didindama jautrumą insulinui, gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
Kaip paruošti žaliąją arbatą

Kaip paruošti žaliąją arbatą

Labai dažnai žmonės žaliąją arbatą ruošia įprastai, kaip ir kitas arbatas, užplikydami arbatžoles verdančiu vandeniu. Tačiau tiesiog privaloma žinoti teisingą žaliosios arbatos paruošimo būdą tam, kad gertumėte kuo daugiau vertingųjų savybių išsaugojusį gėrimą. Žaliąją arbatą paruošti užtruksite daugiau laiko, nei ruošdami juodąją arbatą.

Karštu vandeniu – 80-85 laipsnių temperatūros – žaliosios arbatos lapelius užpilkite 3-4 kartus taip, kad kiekvienąkart užpylus arbatžolės pamirktų apie 8-10 minučių. Kuo aukštesnė lapelių kokybė, tuo mažesnė turi būti vandens temperatūra. Indas, kuriame ruošiate arbatą, turi būti lėtai pašildomas tam, kad arbata iškart neatšaltų.

Žaliąją arbatą galite ir virti. Tokiu atveju jums reikės specialaus virdulio su reguliuojama virimo temperatūra. Ant skirtingų žaliosios arbatos rūšių pakelių gali būti nurodyta ir skirtinga virimo temperatūra: 60-90 laipsnių. Trumpai pavirti arbatos lapeliai (iki 3 min.) stimuliuoja ir atgaivina. Ilgiau verdama žalioji arbata išskiria daugiau antioksidantų, labiau ramina, negu stimuliuoja. Jei žaliosios arbatos lapeliai labai smulkiai supjaustyti, mirkymo laikas turėtų būti trumpesnis, negu naudojant nesmulkintus lapus.

Žalioji arbata su pienu

Žaliąją arbatą paruošti su pienu labai paprasta. Puodelyje užplikykite žaliosios arbatos lapelius ar maišelį žaliosios arbatos 60-80 laipsnių karštu vandeniu. Po kelių minučių, kai arbata pritrauks, įpilkite pieno arba jūsų mėgstamo augalinio gėrimo. Pasaldinti galite cukrumi, medumi, klevų ar kitokiu sirupu.

Skanaus!

Žalioji arbata – jūsų grožiui

Žalioji arbata naudinga ne tik ją geriant – ją galima naudoti ir jūsų grožio puoselėjimui paprastai namuose pasigaminant kosmetinių priemonių. Žalioji arbata dėl savo sudedamųjų dalių, ypač dėl kofeino tinkama naudoti, veido, kūno, plaukų priežiūrai. Grožio receptus rasite čia.

Žaliosios arbatos galima žala organizmui

Nepaisant visų išvardintų žaliosios arbatos privalumų, būtina žinoti, kad jeigu žaliosios arbatos vartojama per daug, ji gali būti toksiška. Sveikiems žmonėms per parą vertėtų išgerti ne daugiau kaip 3-5 puodelius žaliosios arbatos, priklausomai nuo jos stiprumo, kad išvengtumėte kepenų pažeidimų.

Žalioji arbata savyje turi kofeino, todėl prieš geriant reikėtų įvertinti kiek esate jautrus kofeino poveikiui. Arbatose esantis kofeinas gali sukelti galvos skausmus, nervingumą, miego sutrikimus, vėmimą, viduriavimą, nereguliarų širdies plakimą, svaigimą, spengimą ausyse, rėmenį, konvulsijas.

Žaliosios arbatos turėtų atsisakyti žmonės:

  • Turinys skrandžio problemų, nes žalioji arbata didina rūgštingumą.
  • Turinys geležies trūkumą, sergantys anemija. Jeigu labia norisi žaliosios arbatos, tuomet ją paskaninkite C vitaminu – įsidėkite į arbatos citrinos. Žalioji arbata mažina geležies įsisavinimą, o vitaminas C – ji padidins – kompensuos arbatos daromą žalą.
  • Nėščiosios. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas, fenolis ir tanino rūgštis gali sukleti persileidimo pavojų.
  • Maitinančios krūtimi – arbatoje esantis kofeinas žindant perduodamas kūdikiui kartu su pienu ir gali turėti neigiamos įtaikos vaikelio sveikatai.
  • Linkę nerimauti, stresuoti, ar laikinai esantys tokiose emocijose. Žalioji arbata gali šį nerimą dar pagilinti.
  • Sergant širdies ligomis – žaliojoje arbatose esantis kofeinas gali padidinti širdies plakimą.
  • Turintiems glaukomą – kofeinas gali padidinti kraujo spaudimą akyje.
  • Turintiems aukštą kraujospūdį žalioji arbata jį gali dar padidinti – jeigu įprastai nevartojate kitų kofeino turinčių gėrimų.
  • Vaikams žaliosios arbatos vertėtų neduoti – taninai gali trukdyti organizmui įsisavinti baltymus, bei riebalus, o kofeinas gali padidinti neramumą, bei aktyvumą.
  • Sergant kepenų ligomis žalioji arbata gali paaštrinti esamus ligų simptomus.
  • Sergant osteoporoze – žalioji arbata skatina kalcio pasišalinimą iš organizmą. Jei labai mėgstate žalią arbatą – šią problemą sušvelnintų kalcio papildų vartojimas.

Sergant lėtinėmis ligomis negerkite žaliosios arbatos kartu su vaistiniais medikamentais – cheminės reakcijos gali sukelti netikėtas reakcijas. Dėl žaliosios arbatos, bei žaliosios arbatos ekstrakto vartojimo pasikonsultuokite su gydytoju specialistu.

Nuotraukos asociatyvinės © Freepik.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
Šalavijo arbata – ligoms gydyti ir grožiui puoselėti Ramunėlių arbata pagelbės ne tik sutrikus virškinimui Bananų arbata: kuo ji naudinga ir kaip ją paruošti Pelyno arbatos nauda ir poveikis organizmui