Raudonoji arbata arba originaliai vadinama rooibos, iš tiesų yra… visai ne arbata. Na, bent jau formaliai. Šis gėrimas gaminamas iš fermentuoto siauralapio raibsteglio (Aspalathus linearis) krūmo, kuris priklauso ankštinių šeimai.
Raudonoji arbata pas mus atkeliauja iš tolimosios Pietų Afrikos respublikos ir niekur kitur pasaulyje. Čia ji auginama tik viename konkrečiame regione, šalies pietvakariuose esančiose Sederbergo aukštikalnėse.
Ar jums jau teko paragauti šio ryškaus Afrikos skonio? Paruošėme kelis faktus, kurie paskatins užplikyti puodelį „rooibos“ dažniau.
Raudonosios arbatos sudėtyje visiškai nėra kofeino
Nesvarbu ar visiškai vengiate kofeino, ar tik ieškote alternatyvos vakarui – raudonoji arbata yra 100% saugus pasirinkimas. Kai kurios arbatos, pavyzdžiui baltoji, yra apgaulingai švelnios, tačiau gali turėti tonizuojantį efektą juntamą jautriam organizmui. Rooibos arbatos atveju, galite būti ramūs. Be to, jei pavargote nuo įvairių vakarui skirtų žolelių mišinių ir specifinio jų „vaistiško“ skonio, tuomet roibušas (lietuviškas „rooibos“ vertimas) garantuotai atgaivins jūsų skonių paletę.
Natūraliai saldi – raudonoji arbata
Roibušas savo sudėtyje turi unikalių oligosacharidų. Tai cheminiai junginiai, suteikiantys arbatai subtilaus saldumo, todėl netgi mažieji smaližiai mielai ją geria be papildomo cukraus. Raudonoji arbata pasižymi gaiviu skoniu su medaus natomis, tvirtu kūnu, salsvu ir turtingu aromatu. Jos tamsiai gintarinė spalva primena kai kurias juodosios arbatos rūšis, tad ji gali tapti puikiu pastarosios pakaitalu. Visgi, nenustebkite išvydę ir žalią roibuš – tai yra ta pati arbata, tačiau nepraėjusi fermentacijos proceso, o tai gali lemti ir šiek tiek kitokias skonines savybes.
Raudonoji arbata – (beveik) be taninų
Ar žinote tą gomurį sutraukiantį pojūtį atsigėrus labai stiprios arbatos? Burnos ertmė išsausėja dėl didelio taninų kiekio, kuriuos norisi gausiai nuplauti vandeniu. Raudonoji arbata turi labai mažai taninų, todėl ji tokia švelni ir visiškai neįgaus kartumo, net jei netyčia pamiršite ją arbatinuke ilgesniam laikui. Dėl tos pačios priežasties ji puikiai malšina troškulį ir nereikalauja papildomų skysčių balansui atstatyti.
Turtinga antioksidantais ir kitomis gėrybėmis
Vitaminas C, E ir betakarotenas yra vieni svarbiausių antioksidantų, kurių trūkumą gyvendami šiuolaikinio gyvenimo tempu, jaučiame bene kiekvienas. Gera naujiena yra ne tik tai, kad raudonojoje arbatoje jų gausu, bet ir tai, kad jie puikiai pasisavinami. Raudonojoje arbatoje taip pat gausu įvairių mikroelementų, nuo magnio, cinko, kalio iki geležies, o pastarosios įsisavinimui netrukdo jau anksčiau minėti flavonoidai. Taigi, roiboš galima gerti kaip natūralų izotoninį gėrimą elektrolitų balansui atstatyti, tiek po intensyvios veiklos, tiek virškinimui sutrikus.
Kaip teisingai paruošti raudonąją arbatą?
Dar vienas šios arbatos privalumas slypi jos vartojimo universalume. Ją galima gerti tiek karštą, tiek ir šaltą, su vandeniu ar pienu, o kai kur iš roiboš gaminamas netgi espresso! Skamba kiek neįprastai, tačiau vienas iš arbatos gamintojų siūlo specialiai smulkintą žaliavą, kurią vadina „red espresso“. Ją, kaip ir kavą, galima sėkmingai paruošti espresso aparatu, o jo pagrindu toliau gaminti latte ir kitokius „kavos“ meniu būdingus gėrimus.
Raudonoji arbata yra visiškai nereikli temperatūrai – skirtingai nei žalią ar baltą arbatą, ją galite užpilti ką tik užvirusiu vandeniu ir visiškai nerizikuosite prarasti skoninių savybių. Roiboš galima plikyti ir antrą kartą, tačiau skonio bei aromato intensyvumas sumažės. Atėjus vasarai būtinai išbandykite madingąjį raudonosios arbatos brew gėrimą – tiesiog užpilkite didesnį kiekį arbatos šaltu vandeniu ir per naktį palikite šaldytuve. Gautą koncentratą praskieskite ledukais, jei norite, pagardinkite citrusiniais arba kitokiais vaisiais ir mėgaukitės naudingos gaivos pliūpsniu!
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Pingback: Chai arbata – kai norisi egzotikos - Arbatos Nauda