Skip to content

Kiaulpienės: drąsiai dėkite į salotas. Ar žinote kaip iš jų pasigaminti skaniausio medaus, sirupo ir uogienės?

Kiaulpienės: drąsiai dėkite į salotas. Ar žinote kaip iš jų pasigaminti skaniausio medaus, sirupo ir uogienės?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Kiaulpienės liaudies medicinoje nuo seno žinomos ir vartojamos kaip tulžies ir šlapimo varymą skatinantis, detoksikuojantis, virškinimą gerinantis ir antireumatinis augalas. Visos augalo dalys yra valgomos ir vertingos, jose gausu karotinoidų, vitamino C, kalcio ir kalio, todėl jas galima sėkmingai naudoti maisto gamyboje. Apie kiaulpienių naudą mūsų organizmui žinojo jau mūsų protėviai.

Kiaulpienės - ką iš jų galima pasigaminti?

Kiaulpienės – ką iš jų galima pasigaminti?

Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje galite prisirinkti kiaulpienių lapų bei juos dėti į salotas, o pienių žiedais gardinti desertus ir gėrimus. Iš jų taip pat galima gaminti užpilus ir puikius konservus, pavyzdžiui, uogienę, sirupą. Vis populiaresnis tampa vadinamas „pienių medus”, kuris, kaip manoma, turi kosulį slopinančių savybių. Pienių produktus ir patiekalus galima traktuoti kaip natūralų vitaminų šaltinį mūsų mityboje. Pienių uogienė ar sirupas taip pat gali būti puiki dovana, kuri nustebins ne vieną.

Kažką gali nustebinti ir tai, kai iš kiaulpienių taip pat gaminamas naminis vynas, tačiau jo gamyba reikalauja daug laiko ir pastangų.

Naminio vyno gamyba. Kaip ir iš ko pasigaminti naminį vyną patiems?

Kiaulpienių gėrimas - kafija

Kiaulpienių šaknys paprastai kasamos rudenį ir gali būti valgomos žalios, kaip ir kitos daržovės. Skrudintos kiaulpienių šaknys taip pat naudojamos į kavą panašiems (senoviškai vadinamiems – kafija) bei gazuotiems gėrimams gaminti.

Kafija – istorinių skonių ir kultūrinių tradicijų pynė Jūsų puodelyje

Geriausiai visiems pažįstama yra turbūt kiaulpienės žiedų arbata. Jei jums pasisekė ir turite kiaulpienių iš švarios, nuo kelių nutolusios vietos, jų lapus ir šaknis galite džiovinti – turėsite žaliavos kiaulpienių nuovirams ar arbatoms ištisus metus.

Kiaulpienių arbata – stiprus diuretikas. Ji detoksikuoja kepenis ir gerina virškinimo sistemą

Pienė
Pienė

Kiaulpienės ir pienės – kaip jas atskirti?

Kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale), šnekamojoje kalboje dažnai vadinama tiesiog piene. Bet tai nėra tas pats augalas. Kiaulpienė dažnai yra painiojama su panašiai atrodančia daržine piene (Sonchus oleraceus). Šiame straipsnyje kalbėsime apie kiaulpienę, nes būtent ji yra naudojama medicinoje. Kaip nesupainioti šių dviejų augalų? Pienės paaugusios išsišakoja ir turi po kelis stiebus, tie stiebai yra šakoti ir turi lapus. Tuo tarpu kiaulpienės nesišakoja ir turi tik kelis žiedų stiebus, o šie neturi lapų. Kiaulpienių žiedai primena liūto dantis, o lapai neturi pūkuotų plaukelių.

Kiaulpienės liaudies medicinoje

Kiaulpienė liaudies medicinoje nuo seno žinoma ir vartojama kaip tulžies ir šlapimo varymą skatinantis, detoksikuojantis, virškinimą gerinantis ir antireumatinis augalas.  Be to, visos augalo dalys yra valgomos ir vertingos, jose, be kita ko, gausu karotinoidų, vitamino C, kalcio ir kalio, todėl jas galima sėkmingai naudoti maisto gamyboje. Apie kiaulpienių naudą mūsų organizmui žinojo jau mūsų protėviai.

Kiaulpienės
Kiaulpienė

Kiaulpienės salotoms bei jų lapų troškinimas

Šviežius kiaulpienių lapus galima paruošti panašiai kaip ir špinatus. Geriausia juos skinti prieš augalui pražystant, tada jie turi mažiau kartumo. Verta jomis tiesiog paįvairinti salotas, sumaišyti su kitomis žolelėmis, špinatais, žiedinių kopūstų gabaliukais.

Taip pat kiaulpienių lapus, nuplautus ir nuplikytus karštu vandeniu, galima troškinti alyvuogių aliejuje kartu su česnakais ir prieskoniais (puikia tinka ciberžolė ir pipirai) bei patiekti su makaronais arba duona. Ant patiekalo galima pabarstyti sūrio.

Stiklainių paruošimas uogienėms ir sirupams

Kruopščiai nuplaukite stiklainius ir dangtelius, atidėkite kelioms minutėms išdžiūti, tada įdėkite į orkaitę ir nustatykite maždaug 100-110 °C temperatūrą ir palaikykite apie 15 minučių. Tada uždėkite dangtelius ir dar 5 minutes pakaitinkite. Atsargiai išimkite iš orkaitės ir dar karštus pripildykite sirupu ar uogiene.

Kiaulpienių žiedų ir lapų paruošimas

Žiedus geriausia skinti saulėtą dieną, kai jie yra prasiskleidę. Pravartu apsimauti gumines pirštines, nes pienės rudai nudažo rankas, o tą rudumą vėliau labai sunku nuplauti. Nuskintus žiedus pravartu maždaug pusvalandžiui paskleisti ant balto popierinio rankšluosčio, kad pasišalintų žiedlapiuose pasislėpę vabzdžiai. Žiedus galima taip pat trumpai praskalauti vandeniu, bet to daryti nerekomenduojama, nes tokiu būdu išplauname dalį vertingų žiedadulkių.

Tuo tarpu lapus ne tik kruopščiai nuplauname, bet ir trumpam nuplikome per sietelį virintu karštu vandeniu.

Kiaulpienių žiedų sirupas ir kiaulpienių medus

Kiaulpienių žiedų sirupas ir kiaulpienių medus

Visų pirmą reiktų pabrėžti priešuždegimines iš antivirusines kiaulpienių savybes. Sirupas dažniausiai naudojamas gydant gerklės ligas ir negalavimus, bet taip pat jis gali pagelbėti sutrikus virškinimo sistemai bei odos infekcijų atveju.

Bus reikalingi:

  • kiaulpienių žiedai – apie 100 vnt. (apie 100-120 g)
  • citrinos – 2 vnt.
  • cukrus – apie 1 ir 1/2 puodelio, kurio talpa 250 ml
  • marlė
  • guminės pirštinės

Visus žiedus be kotelių užpilkite 2 puodeliais vandens, užvirinkite ir virkite apie 15 minučių. Į virimo pabaigą įpilkite vienos citrinos sultis, o kitą citriną įdėkite į puodą – nuplautą, nuplikytą ir supjaustytą griežinėliais. Mišinį palikite uždengtą stovėti apie 12 valandų. Praėjus šiam laikui, paruoškite stiklainius, nuovirą perkoškite ir, naudodami gumines pirštines, perkoškite per kelis kartus perlenktą marlę. Išmatuokite skysčio kiekį ir įpilkite tiek pat smulkaus cukraus (jei gauname 250 ml skysčio, įpilame tiek pat – 250 ml cukraus). Virkite, kol cukrus ištirps, tada karštą sirupą supilkite į iškaitintus stiklainius ir uždarykite. Galite apversti ir palikti atvėsti. Sirupas labai skanus atskiestas tiek šiltas, tiek šaltas, pagardintas citrina ir mėtomis.

Analogiškai ruošiamas ir vadinamas „pienių medus“ (iš tikro kiaulpienių medus), tačiau cukraus reikia dėti dar daugiau (net dvigubai daugiau nei yra skysčio) arba virti ilgiau – kol sutirštės iki medaus konsistencijos.

Kiaulpienių žiedų uogienė

Kiaulpienių žiedų uogienė

Pienių uogienė gali būti puiki dovana draugams ar artimiesiems. Uogienė labai gražiai atrodo mažuose, 40 ml ar 80 ml stiklainiuose (pvz., nuo pomidorų pastos, todėl panaudotų stiklainiukų neišmeskite).

Bus reikalingi:

  • puodelis kiaulpoenių žiedlapių be žaliųjų dalių
  • 2 puodeliai vandens
  • 1 apelsinas
  • 2 citrinos
  • 1 puodelis cukraus ir dar 1-2 šaukštai pektino paruošimui
  • 1-2 arbatiniai šaukšteliai pektino (jo galima įsigyti sveiko maisto parduotuvėse)

Iš kiaulpienių žiedų nuskabykite tik geltonus žiedlapius. Iš puodelio cukraus ir dviejų puodelių vandens išvirkite sirupą ir užpilkite jį ant paruoštų žiedlapių. Apelsiną ir vieną citriną pirmiausia labai gerai nuplaukite bei plonai nulupkite daržovių skustuku. Supjaustykite žievelę juostelėmis ir sudėkite į sirupą su žiedlapiais. Virkite ant silpnos ugnies apie 40 minučių arba kol žiedlapiai suminkštės. Į pabaigą įpilkite apelsino ir dviejų citrinų sulčių ir trumpai pavirkite. Sumaišykite pektiną (1-2 arbatinius šaukštelius) su likusiu cukrumi ir maišydami supilkite į bendrą puodą. Paprastai uogienę reikia virti dar 2-3 minutes, visą laiką maišant. Jei reikia, galite šiek tiek atskiesti vandeniu arba minėtu kiaulpienių sirupu ir dar karštą išpilstyti į paruoštus, iškaitintus stiklainius.

Kiaulpienės - užpilas

Kiaulpienių šaknų užpilas

Norint pagaminti kiauplienių šaknų užpilą ar arbatą, reikia iš anksto pririnkti kiaulpienių šaknų. Svarbu rasti vietą, kur pieva nebuvo apdorota cheminėmis medžiagomis ir vietovė nėra užteršta. Geriausias metas rinkti šaknis yra ruduo – tuomet šioje augalo dalyje susikaupia daugiausia naudingų medžiagų. Taip pat svarbu nesupainioti kiaulpienių su pienėmis. Šaknis geriausia kasti mažu kastuvėliu. Reikia stengtis jų nepažeisti ir išsaugoti vertingas sultis. Šaknis reikia nulupti, supjaustyti griežinėliais ir džiovinti vėsioje ir sausoje vietoje apie 2 savaites. Išdžiovintas šaknis galima laikyti iki metų.

Kiaulpienių užpilą galima ruošti iš karto po to, kai surenkamos šaknys. 2 arbatinius šaukštelius kiaulpienių šaknų užpilkite 1 stikline drungno vandens, užvirinkite ir uždengus dar pavirkite 5-10 min. Po to palikite 10 minučių pastovėti ir perkoškite. Taip paruoštą nuovirą gerkite per dieną (dalimis), geriausiai likus 1 valandai iki valgio.

Kiaulpienių aliejus

Kiaulpienių aliejus odai

Kiaulpienių tepalas, kurį nesunkiai pagaminsime namuose, bus naudingas jaučiantiems raumenų ar sąnarių skausmą, turintiems sąnarių artritą, kovojantiems su įtrūkusia, šiurkščia oda. Taip pat puikiai tiks žmonėms, kurie daug dirba rankomis lauke – tepalas sušvelnins ir suminkštins odą.

Mums prireiks:

  • 1/2 puodelio kiaulpienių žiedlapių
  • 1 puodelio saulėgrąžų aliejaus arba alyvuogių aliejaus

Žiedlapius paskleiskite ant virtuvinio popieriaus (nekvepiančio), kad išdžiūtų ir iš žiedlapių pasišalintų drėgmė ir vabzdžiai. Po kelių valandų žiedlapius suberkite į stiklainius ir užpilkite aliejumi, o stiklainį įstatykite į vandens vonią. Tada viską kaitinkite apie 2 valandas ant silpnos ugnies, stebėdami, kad vanduo neužvirtų ir nepatektų į vidų.

Taip paruoštą ir atvėsintą aliejų galima iškarto naudoti.

Šaltiniai:
https://mamucieprzysmaki.pl/przepisy/uncategorized/mniszek-lekarski/
https://www.poradnikzdrowie.pl/zdrowie/medycyna-alternatywna/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu: