Jei reikėtų spėti kuris gėrimas yra populiariausias pasaulyje, koks būtų jūsų variantas? Jei statėte už vandenį – tikrai neprašovėte. Juk be vandens neturėtume jokių gėrimų. O arbata užima antrą vietą šiame garbingame sąraše.
Nors arbata nuolat konkuruoja su kava dėl savo pozicijų, reiktų pripažinti, kad retas produktas atliko tokį svarbų vaidmenį pasaulio politinėje, kultūrinėje ir ekonominėje raidoje. Arbata įkvėpė ne vieną meno kūrinį bei išradimą, skatino civilizacijas ir karus, bet svarbiausia – visais laikais mus kvietė prisėsti jaukiam pokalbiui. Taigi, šįkart trumpai pasikalbėkime apie ilgą arbatos kelią į mūsų kasdienybę.
Legenda apie arbatos atsiradimą
Arbatos istorija siekia tokius gilius laikus, kur mitas ir realybė yra vienas nuo kito neatsiejami. Pirmieji arbatos kultivavimo ženklai siekia net 6000 metų iki mūsų laikų. Na, o kinų legenda byloja, kad pirmasis arbatos gėrimą atrado imperatorius Shen Nong, maždaug 2737-aisiais metais prieš mūsų erą. Į kaitinamo vandens indą įkrito keli laukinio arbatmedžio lapai, o smalsumo skatinamas imperatorius jo paragavo ir liko sužavėtas.
Nežinia kiek tikslumo išliko šiame pasakojime, tačiau neabejojama, jog arbatos tėvynė yra Kinija, pirmoji išvysčiusi jos gamybos ir vartojimo tradicijas. Šios žinios Japoniją ir kitas kaimynines teritorijas pasiekė gerokai vėliau.
Arbata – tarp valgio ir gėrimo
Savo istorijos aušroje arbata nebuvo vartojama taip, kaip mes įpratę ją matyti šiandien. Arbatos lapai buvo daugiausiai naudojami maistui: verdami, rauginami, valgomi kaip salotos, garnyras ar net pagrindinis patiekalas. Tik prieš 1500 metų arbatos istorija persikėlė iš lėkštės į puodelį. Tačiau anuomet ji buvo smulkinama iki miltelių ir plakama su vandeniu, o šios arbatos pavadinimas buvo muo-cha arba matcha – taip Japonijoje iki šiol vadinama tradicinė smulkinta žalioji arbata. Šiuolaikinis arbatos lapelių plikymo metodas įsitvirtino tiktai apie XIV amžių, Mingų dinastijos valdymo metais.
Burlaivis, sukurtas arbatai
Masinis arbatos tiekimas į Europą prasidėjo tik XVI a., olandų prekybos kompanijos „East India“ pastangomis. Iki to laiko Vakarų kavinėse dominavo kava, kurią dažniausiai rinkosi vyrai, o arbata po truputį skynėsi kelią į aukštuomenės moterų širdis. Viena iš jų – Portugalijos monarchė Katerina iš Braganzos – ji buvo didi arbatos gerbėja, tad 1661 metais ištekėjusi už Britanijos karaliaus Karolio II-ojo, išpopuliarino šį gėrimą karališkame dvare.
Britų imperiškoji galia plėtėsi, o su ja didėjo ir susidomėjimas karališkuoju gėrimu. Gimus „British East India Trade Company“, konkurencija Europoje pasiekė tokį įkarštį, kad specialiai arbatos gabenimui buvo sukurtas patobulintas burlaivio tipas – kliperis. Iki 1700-ųjų arbatos kaina tapo net 10 kartų didesnė nei kavos, tad nieko keisto, jog arbatos karštinė paskatino ne tik išradimus, bet ir konfliktus.
Arbata už Atlanto
Pirmieji Šiaurės Amerikos kolonizatoriai buvo olandai ir britai, tad kartu su jais būsimas Jungtines Valstijas pasiekė ir arbatos kultūra. Šis gėrimas tapo galingu įrankiu britų kolonijinėje politikoje, o jo kulminacija laikomas garsusis Bostono arbatos vakarėlis. Šis protestas prieš imperijos sukeltus mokesčius arbatai ne tik padėjo sužlugdyti „British East India“ kompanijos monopolį, bet ir davė pradžią nepriklausomybės kovoms. Nereikia nė sakyti, kad po jų amerikiečiai galėjo laisvai gurkšnoti savo arbatą.
Nors JAV nepasižymi kaip arbatos šalis, visgi, ji suteikė pasauliui du svarbius atradimus šioje srityje. 1904 metais Misūryje itin karšti orai trukdė arbatos prekeiviui prisivilioti klientų prie savo stendo. Tačiau jis nepasimetė ir atvėsino garuojančius puodelius gausiu ledo kiekiu – taip gimė amerikietiškas šaltos arbatos hitas, užkrėtęs visą pasaulį. O panašiu metu, kažkur Niujorke, arbatos prekeivis Tomas Salivanas užpatentavo pirmąjį komerciniam naudojimui tinkamą arbatos maišelį. Už tai mes dėkojame ir keliame arbatos puodelius!
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.