Ežiuolės arbata – pirmoji pagalba imuniteto stiprinimui peršalus

Kadaise ežiuolė gausiai augo Šiaurės Amerikos upių pakrantėse, kur ji buvo vadinama „elnio šaknimi” ir aktyviai naudojama kaip natūralus antibiotikas. Indėnai ją naudojo ne tik sirupams, tinktūroms ir tepalams gaminti – iš šio augalo dažniausiai buvo ruošiama ežiuolės arbata. Jie pastebėjo, kad ežiuolės sultys greitai užgydo žaizdas ir atstato nudegimų pažeistą odą.

Ežiuolė (Echinacea) yra daugiametis, maždaug 20 cm aukščio žolinis augalas, priklausantis astrinių (Asteraceae) šeimai. Ežiuolės stiebas status, paprastas arba viršuje šakotas. Lapai šiurkštūs, žiedai – pavieniai. Žydi ežiuolė nuo birželio vidurio iki rugsėjo pradžios. Jos vaisiai – lukštavaisiai. Ežiuolės auginamos ne tik kaip gėlės, bet jos yra ir vaistinis augalas. Lietuvoje auginamos dvi ežiuolių rūšys: siauralapė (Echinacea angustifolia) ir rausvažiedė (Echinacea purpurea). Vaistažolių papilduose ir arbatoms naudojama rausvažiedė ežiuolė. Tiek antžeminės  augalo dalys, tiek šaknys naudojamos tablečių, tinktūrų, ekstraktų ir arbatų gamyboje.

Plačiau apie ežiuolės auginimą bei priežiūrą skaitykite kitame mūsų straipsnyje.

Kada ir kaip ruošti ežiuolių vaistinę žaliavą

Vaistinei žaliavai tinkamiausia yra rausvažiedė ežiuolė. Kokybiškiausias šios ežiuolės derlius gaunamas iš 4–5 metų augalų. Taip pat naudojamos ir šaknys – 2–3 augimo metais.  

Rausvažiedžių ežiuolių žolė (stiebai, labai ir žiedai) renkama liepos ir rugpjūčio mėnesį, per patį ežiuolių žydėjimą. Skinama augalo dalis, esanti apie 20–30 cm nuo žemės. Rekomenduojama ežiuolių žolę rinkti saulėtą ir sausą dieną. Ežiuolių žolė džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, į kurią nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai. Idealiausios sąlygos džiovinimui yra 40–45 laipsnių temperatūra. Sudžiovintą ežiuolės žolę geriausia laikyti orui laidžiose maišeliuose. Savo vaistines savybes džiovinta ežiuolė išlaiko ne ilgiau kaip 3 metus. Ilgiau išlaikyto produkto vartojimas gali būti nebeefektyvus.   

Iškastas ežiuolių šaknis reikia gerai nuplauti ir supjaustyti dalimis. Tuomet dar kartą perplauti ir džiovinti. Tinkamiausios ežiuolių šaknų džiovinimo sąlygos yra tokios pačios kaip ir ežiuolių žolės. Svarbiausia – tinkama temperatūra (40–50 °C). Žemesnėje temperatūroje šaknys tiesiog gali pradėti pelyti. Kai šaknis lengvai lūžta reiškia, kad ji jau tinkamai išdžiūvo. Džiovintas šaknis reikia laikyti orui laidžiame maišelyje, tamsioje vietoje.

Ežiuolės arbatos nauda

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ežiuolė yra labai efektyvi priemonė nuo peršalimo ligų. Be to, ežiuolės arbata gerina kraujo kokybę, praturtina organizmą naudingais mikroelementais. Ją rekomenduoja ir kosmetologai, kurie teigia, kad ežiuolė stiprina plaukus ir nagų plokšteles. Trumpai tariant, ežiuolės arbata gali padėti išspręsti nemažai sveikatos ir grožio problemų:

• pagerinti kraujo krešėjimą;
• išvalyti ir normalizuoti limfinę sistemą;
• pagerinti šlapimo takų bei inkstų darbą;
• išvengti bronchito, ūminių kvėpavimo takų infekcijų ir plaučių uždegimo;
• absorbuoti toksinus ir pašalinti juos iš kepenų ir kitų organų;
• sustiprinti imunitetą;
• sumažinti įvairius uždegiminius procesus.

Turtinga ežiuolės cheminė sudėtis atveria plačias naudojimo galimybes:

• antioksidantai (antimikrobinio poveikio, apsaugo ląsteles nuo oksidacijos, kuri yra susijus su lėtinėmis ligomis);
• prebiotikai (normalizuoja žarnyno veiklą);
• organinės rūgštys (palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą);
• saponinai (padeda gydant šlapimo takų, kvėpavimo takų, kepenų ir odos ligas);
• neorganinės medžiagos (dalyvauja organizmo biocheminėse reakcijose).

Ežiuolės antžeminių dalių sudėtyje yra: eterinių aliejų, flavonoidų, polisacharidų, oksicinaminių rūgščių, saponinų, taninų, organinių rūgščių, fitosterolių, dervų, echinacino, echinakozido ir poliaminų.

Augalo šaknyse yra: gliukozės, inulino, riebalų ir eterinių aliejų, betaino, mikroelementų (sidabro, kobalto, mangano, seleno) ir makroelementų (kalcio, kalio).

Arbatas, kurių sudėtyje yra ežiuolės galima gerti iki 1-2 savaičių iš eilės, po to reikia daryti trumpą pertrauką. Sveikam žmogui paros porcija 1-2 puodeliai, o peršalimo ar kitos infekcinės ligos metu gėrimo kiekį galima padidinti iki 3 puodelių per dieną.

Ežiuolės arbata vaikams ir nėščiosioms

Ežiuolės arbatos nepatartina gerti nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi. Kūdikiams taip pat nerekomenduojama duoti jokių arbatų ir preparatų, kurių sudėtyje yra ežiuolės. Šių vaistažolių arbatą gali vartoti 2 metų ir vyresni vaikai, tačiau taip pat labai saikingai. Jiems didžiausia paros dozė yra 1 puodelis silpno gėrimo.

Kaip pasigaminti ežiuolės arbatą

Ežiuolės arbatą galite pasigaminti vieną arba derinti ją su kitomis vaistažolėmis, kurios papildytų ją savo sveikatinančiomis savybėmis.

Ežiuolės arbata su medumi

Ežiuolės arbatą gerkite 2 kartus per dieną prieš valgį, kad palaikytumėte imuninę sistemą, greičiau atsistatytumėte po peršalimo ligų ar tiesiog profilaktiškai. Ežiuolės arbatą paruošite įprastu klasikiniu būdu.

Jums reikės:

• puodelio arbatai;
• 1-2 arbatinių šaukštelių džiovintos ežiuolės (tinka ir lapai, ir žiedai);
• 200 ml verdančio vandens;
• 1 arbatinio šaukštelio medaus.

Arbatžoles užplikykite verdančiu vandeniu ir palikite pritraukti 10 minučių. Svarbi taisyklė geriant arbatas su medumi – medaus įdėkite prieš pat gerdami arbatą, jai šiek tiek atvėsus. Tokiu būdu ir arbata, ir medus išsaugos savo naudingas savybes.

Ežiuolės ir liepžiedžių arbata

Ežiuolės ir liepžiedžių arbata tai puikus derinys nuo peršalimo. Liepžiedžiai didina prakaitavimą, o tai padeda sumažinti karščiavimą ir didina organizmo atsparumą infekcijai. Gėrimas taip pat pasižymi raminamuoju ir antispazminiu poveikiu. Be to abu šie augalai teigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą. Šiai vaistažolių arbatai pasigaminti Jums reikės:

• termoso ar panašaus, karščiui atsparaus, indo;
• 500 ml karšto virinto vandens;
• 1 valgomojo šaukšto sumaišytų džiovintų ežiuolės žiedų ir lapų;
• 1 valgomojo šaukšto džiovintų liepžiedžių.

Arbatžoles užplikykite verdančiu vandeniu ir palaikykite 1 valandą. Prieš geriant, arbatą perkoškite. Jei arbata jums per stipri – į puodelį įsipilkite šiek tiek virinto vandens. Arbatą gerkite iki 3 kartų per dieną.

Ežiuolės šaknų arbata

Gydant peršalimo ar kvėpavimo takų ligas bei norint pastiprinti imunitetą, išbandykite ežiuolės šaknų arbatą. Jums reikės:

• karščiui atsparaus indo;
• 200-250 ml vandens;
• 1 valgomojo šaukšto džiovintų ežiuolės šaknų.

Šaknis užpilkite vandeniu ir 15-20 minučių lėtai kaitinkite iki užvirimo. Kai tik vanduo užvirs – išjunkite. Virinti nereikia, kad išliktų kuo daugiau gydomųjų savybių. Perkoškite arbatą į puodelį ir mėgaukitės ežiuolės šaknų arbata.

Ežiuolės šaknų trinktūra

Ši alkoholinė ežiuolių tinktūra naudojama virusinių ligų profilaktikai bei imuninės sistemos stiprinimui. Jums reikės:

• 500 ml degtinės;
• 100 g džiovintų ežiuolės šaknų.

Džiovintas ežiuolės šaknis užpilkite degtine ir 2 savaites palaikykite tamsioje vietoje: sandėliuke ar spintelėje. Svarbu, kad trinktūra būtų apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių. Periodiškai užpilą pamaišykite.

Vartokite po 20 lašų 3 kartus per dieną 12 dienų. Dėl trinktūros vartojimo pasitarkite su jus prižiūrinčiu gydytoju.

Ši tinktūra taip pat gali būti naudojama riebiai ir spuoguotai, į aknę linkusiai odai. Švarią ir nusausintą odą švelniai nuvalykite vata, suvilgyta trinktūroje. Nuplauti nereikia. Tokį veido valymą galite naudoti ryte ir vakare. Jeigu spuogų nedaug, galite tepti tik pažeistas vietas. Būtinai po procedūros nepamirškite patepti odos drėkinamuoju kremu, nes alkoholis odą sausina.

Ežiuolės nuoviras plaukams

Šis nuoviras skirtas riebiems plaukams. Juo perplaukite švarius, drėgnus plaukus. Nuskalauti nereikia.

Jums reikės:

• karščiui atsparaus indo, kurį būtų galima kaitinti ant viryklės;
• metalinio dubenėlio;
• 1 valgomojo šaukšto susmulkintų, džiovintų ežiuolių lapų ar žiedų;
• 200 ml verdančio vandens.

Ežiuoles suberkite į dubenėlį ir užplikykite verdančiu vandeniu. Į didesnį indą pripilkite vandens ir jį užkaiskite ant viryklės. Dubenėlį su užpliktomis arbatžolėmis įdėkite į indą ant viryklės. Kai vanduo inde užvirs, ežiuoles, tokioje vandens „vonelėje“ dar pavirkite 15 minučių. Po to iškelkite dubenėlį iš vandens ir palikite pusvalandį brinkti. Ataušusį nuovirą perkoškite ir jo tūrį padidinkite iki 200 ml įpildami virinto vandens.

Ežiuolės arbatos šalutinis poveikis

• Geriant stiprias ežiuolės arbatas dideliais kiekiais ar vartojant preparatus, kurių sudėtyje yra ežiuolės, didelėmis dozėmis, gali pasireikšti galvos svaigimas, drebulys, pykinimas, viduriavimas ar vėmimas.
• Žmonės, vartojantys imuninę sistemą slopinančius vaistus (imunosupresantus), neturėtų vartoti ežiuolės, nes ji gali susilpninti vaistų veikimą. Tai pasakytina ir apie žmones, sergančius tuberkulioze, leukemija, diabetu, ŽIV, AIDS ar bet kuria autoimunine liga. Šios vaistažolės taip pat negalima vartoti žmonėms, kuriems buvo persodinti organai.
• Nors ir retai, tačiau ežiuolė gali sukelti alerginių reakcijų. Reakcijos gali būti lengvos, tačiau kartais ežiuolė gali sukelti ir anafilaksiją (kvėpavimo sutrikimą). Toks pavojus kyla žmonėms, sergantiems astma. Taip pat aktualu žmonėms, kurie yra alergiški margainių šeimos augalams.

Prieš vartojant ežiuolės arbatą ar papildus, kuriuose yra ežiuolės, būtinai pasitarkite su savo gydytoju.

Tyrimų šaltiniai:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8850513/
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0965229918312585

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.