Erškėčių uogų arbata – puodelis sveikatos

Paprastasis erškėtis (Rosa canina), dar vadinamas erškėtrože, yra tankus lapuočių krūmas, užaugantis iki 1,5-2,5 m skersmens. Šakos gana stiprios, bet beveik niekada nebūna tiesios. Žievė žalsvai ruda, kur ilgai veikiama saulės spindulių pakeičia spalvą į plytų spalvos arba matinę raudoną. Erškėčio vaisiai yra apvalūs, plačiai ovalūs arba kiaušinio formos, 1,5-2,5 cm skersmens, padengti lygia, blizgia raudonai oranžinės spalvos odele. Jie prinoksta, dažniausiai, rugpjūčio antroje pusėje.

Erškėtrožės auga praktiškai visoje Europoje, Vakarų ir Vidurio Azijoje bei Šiaurės Afrikoje, o šilto klimato šalyse, tokiose kaip Kaukaze ar Juodosios jūros pakrantėje erškėtrožė aktyviai auga ir sudaro beveik neįžengiamus krūmynus.

Erškėčių uogų galite įsigyti parduotuvėse bei vaistinėse arba šviežių vaisių prisirinkti laukinėje gamtoje, jeigu randate šių krūmų atokiau nuo kelių, gamyklų ir kitų taršos šaltinių. Erškėtrožės auga tankiuose miškuose, kalvų šlaituose, apaugusiuose žole ar kitais krūmais, vandens telkinių pakrantėse ar pakelėse.

Šis augalas augimo sąlygoms nėra išrankus, tad mėgstamas ir sodinamas soduose. Daugiau apie erškėčių sodinimą, auginimą ir priežiūrą skaitykite kitame mūsų straipsnyje.

Erškėčių derliaus nuėmimas

Vaisiai nuo erškėčių krūmų pradedami skinti, kai jų odelė visiškai įgauna raudonai oranžinį atspalvį. Tai dažniausiai būna paskutinį rugpjūčio dešimtadienį arba rugsėjo pradžioje. Erškėčių uogos skinamos su sėklalizdžiais. Nuimant derlių būtina išmesti visus pažeistus vaisius. Apdoroti nuskintas uogas reikėtų nedelsiant. Ilgiausiai galima palaukti tik 2-3 dienas. Uogas reikia perpjauti per pusę, atsargiai išvalyti sėklas.

Erškėčių šakeles rinkite prieš pirmąsias šalnas, nes net ir trumpai veikiant neigiamai temperatūrai, prarandama didžioji dalis maistingųjų medžiagų. Būtinai dėvėkite apsaugines pirštines, kad apsaugotumėte rankas nuo aštrių erškėčio spyglių.

Erškėčių šakeles ir sutvarkytas uogas galima džiovinti įvairiais būdais, tačiau jų plauti nereikėtų. Džioviniti galite palėpėje arba lauke, gerai vėdinamoje vietoje, užtikrinant apsaugą nuo tiesioginių spindulių, orkaitėje arba elektrinėje džiovyklėje. Derlius visada išdėstomas vienu sluoksniu ir džiovinamas tol, kol uogos ir šakelės sukietėja ir jas galima lengvai sulaužyti pirštais. Tačiau uogų odelės neturi būti tamsios, jos turi išlaikyti pirminį atspalvį.

Išdžiovintą derlių reikia laikyti tamsioje, vėsioje vietoje, kur santykinai mažai drėgmės. Geriausia – popieriniuose ar medžiaginiuose maišeliuose, sandariuose plastikiniuose ar stikliniuose induose iki 2 metų.

Erškėtis turtingas savo chemine sudėtimi

Liaudies medicinoje erškėtrožė labiausiai vertinama dėl rekordiškai didelio vitamino C kiekio. Šis vitaminas, kaip žinoma, naudingas imuninei sistemai atkurti ir tiesiog organizmo tonusui palaikyti. Be to erškėčiuose yra ir kitų vitaminų:

• A – kuris naudingas regėjimui ir imunitetui;
• K – būtinas normaliam kraujo krešėjimui;
• P – stiprina kapiliarų sieneles, padeda palaikyti kraujagyslių pralaidumą;
• B grupės – dalyvauja fermentų, kai kurių hormonų, raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių sintezėje.

Be to, erškėčiuose yra: flavonoidų, taninų, pektinų, vaisių rūgščių (obuolių, citrinų), eterinių aliejų, organiniai cukrų (gliukozės, sacharozės, fruktozės), kampferolio, kvercetino, likopeno, rubiksantino, makro- ir mikroelementų (kalio, fosforo, magnio, natrio, cinko, geležies, seleno, vario, mangano, chromo, kobalto, molibdeno).

Erškėčio arbatos nauda sveikatai

Liaudies medicinoje erškėčių žaliava vertinama kaip vaistažolė – imunostimuliatorius ir antioksidantas, turinti priešvirusinių, priešuždegiminių, diuretinių, antispazminių savybių, taip pat skatinanti žaizdų gijimą.

Tradicinės medicinos specialistai rekomenduoja erškėtuogių arbatą (bei preparatus esant sunkesnei būklei) šioms sveikatos problemoms spręsti:

• avitaminozė;
• imunitetui atstatyti po ilgos ligos ar operacijos;
• dažnos peršalimo ligos, ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos;
• anemija;
• medžiagų apykaitos sutrikimai, hormonų pusiausvyros sutrikimai;
• aterosklerozė, ypač jei reikia valyti kraujagysles ne tik nuo cholesterolio, bet ir nuo riebalų sankaupų;
• hipertenzija, koronarinė širdies liga;
• plaučių uždegimas, kokliušas ir kitos bronchų ir plaučių sistemos ligos, kurias lydi uždegimas;
• šlapimo, tulžies pūslės ir inkstų akmenligė;
• egzema, psoriazė, bet kokios dermatologinės ligos;
• ilgai negyjančios žaizdos, opos ar odos ir gleivinių nudegimai;
• skrandžio ar žarnyno opos;
• sumažėjusi skrandžio sekrecija;
• kepenų ligos;
• reumatas, podagra;
• trumparegystė, toliaregystė ankstyvosiose vystymosi stadijose;
• moterims – gausios menstruacijos ar dažnas kraujavimas iš gimdos.

Naudingosios medžiagos daugiausia susitelkusios erškėtrožių uogų apvalkale – tad jos labiausiai naudojamos vaistinei žaliavai. Rečiau vartojami erškėtrožių lapai, sėklos ar šaknys.

Ką galima pasigaminti iš erškėčių vaisių

Tiek liaudies, tiek tradicinėje medicinoje erškėčiai vartojami įvairiais būdais. Tačiau populiariausios priemonės yra iš jo vaisių.

Erškėčių uogų arbata

Norint pasigaminti erškėčių vaisių arbatą, jums reikės 80-100 g džiovintų erškėčio uogų ir 1 litro vandens. Gaminimo procesas labai paprastas: Gerai nuplaukite vaisius. Puode užvirinkite vandenį ir supilkite erškėčio uogas. Virkite ant silpnos ugnies apie 5-7 minutes. Uždenkite puodą dangčiu, papildomai uždenkite rankšluosčiu ir palikite 5-6 valandoms. Prieš vartojimą nuovirą perkoškite, išspauskite ir pačias uogas. Nuoviras nėra nemalonaus skonio, tačiau galite įpilti šiek tiek citrinos sulčių arba medaus.

Šaldytuve tokį nuovirą galima laikyti ne ilgiau kaip dvi dienas.

Sergant pankreatitu ir gastritu ir ligai paūmėjus, rekomenduojama gerti po 1/4 puodelio erškėtuogių nuoviro 3 kartus per dieną, likus maždaug pusvalandžiui iki valgio. Remisijos stadijoje dozė mažinama iki 2 valgomųjų šaukštų. Tokiu atveju į nuovirą nedėkite medaus ar citrinos sulčių – šie priedai gali neigiamai veikti kasą.

Esant hipertenzijai ir norint normalizuoti kraujospūdį, rekomenduojama nuolatos gerti bet kokias erškėtuogių arbatas. Ligai paūmėjus – gerti po pusę stiklinės nuoviro arba 1 valgomąjį šaukštelį sirupo (skaitykite toliau) tris kartus per dieną iš karto po valgio.

Erškėčių vaisių arbata normalizuoja medžiagų apykaitą, aktyvina virškinimą, iš organizmo šalina toksinus. Besilaikantiems dietos patariama išgerti apie pusę stiklinės užpilo 15-20 minučių prieš pat valgį.

Erškėčių vaisių arbata, papildytomis naudomis

Į ką tik aprašytą erškėtuogių arbatą, atsižvelgiant į jūsų skonį arba esamą negalavimą, papildomai galima pridėti:

• džiovintų aronijų, juodųjų serbentų arba aviečių;
• šviežių arba džiovintų mėtų ar melisos;
• kardamono, cinamono ar anyžių;
• juodosios arba žaliosios arbatos;
• šviežių, rūgščių žalių obuolių.

Proporcijos pasirenkamos atsitiktinai, pagal jūsų skonį. Paimkite jau anksčiau paruoštą erškėtuogių nuovirą, sudėkite kitus ingredientus (jei reikia, iš anksto juos susmulkinkite) ir palikite pastovėti 5-6 valandas po uždaru dangčiu.

Nuo peršalimo padeda nuoviras, paruoštas iš erškėtuogių, į kurį pridėta džiovintų aviečių. Paruoškite jį kaip įprasta ir gerkite šiltą, maždaug po 1 litrą per dieną. Gerklės skausmui malšinti vartokite 1/2 šaukštelio erškėčių sirupo po valgio. Peršalimo ligų profilaktikai rekomenduojama arbata.

Erškėtuogių sirupas

Šiuo sveikatinančių savybių turinčiu sirupu galėsite pagardinti įvairias arbatas, blynus, ledus ar kitus patiekalus. Norint pasigaminti erškėčių vaisių sirupą, jums reikės:

• šviežių erškėčio uogų be žievelės – 1,5 l,
• cukraus – 1,5 kg.
• vandens – 2 l.

Užvirinkite vandenį, supilkite uogas. Uždenkite dangčiu ir ant silpnos ugnies pavirkite apie 40 min. Nuimkite puodą nuo viryklės, šiltai uždenkite rankšluosčiu ir palikite pastovėti 10-12 valandų. Nuovirą perpilkite į kitą indą, ten išspauskite uogas ir supilkite cukrų. Sirupą virkite ant vidutinės ugnies, kol sutirštės (apie 30-40 min. nuo užvirimo).

Po to iškart supilkite į sterilizuotus stiklinius ar butelius ir užkimškite. Leiskite atvėsti. Paruoštą sirupą laikykite šaldytuve arba tiesiog tamsioje ir vėsioje vietoje.

Alkoholinė erškėtuogių tinktūra

400-500 g šviežių sveikų arba nuluptų erškėčio vaisių sudėkite į stiklinį butely arba stiklainį ir užpilkite litru degtinės arba iki atitinkamo stiprumo skiesto etilo alkoholio. Indas palikite 15-20 dienų tamsioje vietoje, kasdien stipriai pakratykite turinį. Tinktūros nebūtina laikyti šaldytuve, tačiau ją reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Erškėčių vaisių arbatos šalutinis poveikis

Kaip ir bet kuri liaudies medicinoje naudojama priemonė ar vaistažolė, taip ir erškėtuogės kai kuriems žmonėms gali sukelti šalutinį poveikį:

• lėtinis gastritas su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu;
• polinkis į tromboflebitą;
• daugelis širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, pvz., endokarditas;
• hipotenzija;
• dažnas vidurių užkietėjimas.

Alergija gaminiams, kurių pagrindą sudaro erškėtuogės, nėra retas reiškinys. Vartojant nedideliais kiekiais šalutinio poveikio paprastai išvengiama, tačiau jei gydymo tikslais erškėtuogių uogas, arbatas, sirupą ar tinktūrą ketinate vartoti didesniais kiekiais, būtinai prieš pradedant vartoti pasikonsultuokite su jus prižiūrinčiu gydytoju, o vartojant stebėkite savo savijautą.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.