Artišokų arbata tikrai gali pasirodyti verta atradimo ne tik dėl unikalumo, bet ir naudingos pagalbos kepenims, virškinimui ir sveikatai. Šis gėrimas turi gana mažai gerbėjų dėl kartaus skonio, bet pastaroji charakteristika veikia teigiamai. Netgi tyrimai patvirtina, kad kartumą suteikiantys junginiai daro naudą apetitui, lipidų apykaitai, netgi gliukozės svyravimams. Vis dėlto, šią mums neįprastą arbatą reikia vartoti apdairiai, todėl apžvelgsime ne tik jos vertę, naudą ir receptus, bet ir galimą nepageidaujamą poveikį.
Kokia yra artiškokų arbata?
Artišokų arbata – tai žolelių gėrimas, gaminamas iš daržove traktuojamo artišoko (Cynara scolymus) lapų, bet ne iš valgomų žiedynų. Kadangi Lietuvoje tiek artišokai, tiek iš jų pagaminta arbata nėra įprastas ir tradicinis produktas, tai supažindinsime kokių savybių reikia tikėtis iš šios arbatos ją ragaujantiems pirmą kartą.
Visų pirma, gėrimo skonis yra kartokas, žolelių tipo, šiek tiek žemiškas, primenantis cikoriją ar kiaulpienių arbatą. Kai kam jaučiamas lengvas saldumas poskonyje, bet ji ne tokia švelni, kaip ramunėlių ar mėtų arbata.
Aromatas nėra išskirtinis, neintensyvus, ir gana subtilus – jis žolinis, natūralus šiek tiek primena šieną, lapus ar daržoves.
O jei norėtume žinoti, kokia šios arbatos spalva, tai užplikyta arbata yra nuo šviesiai geltonos iki gintarinės ar rusvos spalvos bei gali būti šiek tiek drumsta.
Artišokų arbatos vertė
Artišokų arbatą pamėgti ir priprasti prie skonio galima ne iš karto, bet gal ji vertinga kitais būdais? Žemiau lentelėje pateikiame 100 ml artišokų arbatoje aptinkamas medžiagas ir jų kiekius.
| Medžiaga | Kiekis 100 ml artišokų arbatos | % RMV |
| Energija | ~1 kcal | – |
| Angliavandeniai | ~0,25 g | – |
| Vitaminas C | ~0,5 mg | ~0,6 % |
| Vitaminas B1 (tiaminas) | ~0,005 mg | <0,5 % |
| Vitaminas B2 (riboflavinas) | ~0,005 mg | <0,5 % |
| Folio rūgštis (B9) | ~2,5 µg | ~1,25 % |
| Kalis (K) | ~20 mg | ~1 % |
| Magnis (Mg) | ~2,5 mg | ~0,7 % |
| Geležis (Fe) | ~0,15 mg | ~1 % |
| Fosforas (P) | ~5 mg | ~0,7 % |
Kaip matyti iš 1 lentelės, artišokų arbata nepasižymi stulbinančia maistine sudėtimi, nes vitaminų ar mineralų kiekis nėra reikšmingas. Tačiau ją galima pagirti dėl sudėtingų ir naudingų bioaktyvių medžiagų. Tai yra cinarinas, chlorogeno rūgštis, liuteolinas ir kiti polifenoliai. Šios medžiagos atsakingos už antioksidacinę ir priešuždegiminę veiklą, tulžies sekreciją, lipidų apykaitą, kepenų funkcijų palaikymą.
Artišokų arbatos nauda
Kaip manote, ir kuo gi galėtų būti naudinga artišokų arbata? Tarp mokslininkų sklando patvirtintas šios arbatos poveikis kepenims ir virškinimui, tačiau nagrinėjamos bei tobulinamos ir kitos sritys. Panagrinėkime jas detaliau:
Poveikis kepenų funkcijai (hepatoprotekcinis)
Šis poveikis aiškinamas keliais mechanizmais, tikint, kad artišokai ir jų lapuose esantys cinarinas, chlorogeno rūgštis ir flavonoidai (liuteolinas, apigeninas) mažina oksidacinį stresą hepatocituose, slopina lipidų peroksidaciją, skatina tulžies gamybą. In vitro patvirtino, kad artišokų ekstraktai apsaugojo kepenų ląsteles nuo H₂O₂ sukelto oksidacinio pažeidimo.
Gyvūniniai aksperimentai su žiurkėms, kurioms buvo sukelta toksinė kepenų žala, artišokų ekstraktas sumažino ALT ir AST fermentus bei pagerino histologinį kepenų vaizdą. Atsitiktinis ir placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas, apimantis 90 dalyvių, nustatė, kad pacientams su funkciniu kepenų sutrikimu sumažėjo diskomfortas ir pagerėjo biocheminiai rodikliai.
Virškinimo gerinimas ir tulžies sekrecija
Artišokų ekstraktai (ir tikėta – arbata taip pat) pasižymi ne itin „skaniais“ junginiais, tačiau jie žmogaus organizme geba stimuliuoti tulžies sekreciją ir aktyvinti virškinimo refleksus. Tai yra jau minėtasis cinarinas ir kartieji seskviterpenai. Žmogaus fiziologinis tyrimas atskleidė, kad po artišokų lapų preparato suvartojimo tulžies srautas reikšmingai padidėjo iki +127 % lyginant su kontrole`. Taip pat klinikiniai stebėjimai parodė, kad dalyviams sumažėjo pilvo pūtimas, pykinimas, sotumo jausmas. Taigi, ši artišokų nauda gerai pagrįsta ir šių augalų arbata galima mėgautis po riebaus maisto funkciniams virškinimo sutrikimams šalinti.
Antioksidacinis poveikis
Bene kiekviena arbata turi antioksidantų, tačiau vienų jų poveikis silpnesnis ar stipresnis. Galima teigti, kad artišokų preparatai pasižymi vienu stipriausių antioksidacinių aktyvumų tarp daržovių, o tai parodė biocheminiai ORAC ir DPPH testai. Šį efektą sukelia didelis polifenolių kiekis (chlorogeno rūgštis, flavonoidai), kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus, mažina lipidų oksidaciją.
Poveikis lipidų apykaitai ir cholesteroliui
Už lipidų apykaitos ir cholesterolio mažinimo poveikį reikia būti dėkingiems artišokų ekstraktuose randamiems liuteolinui ir chlorogeno rūgščiai. Pastarieji slopina HMG-CoA reduktazę, susijusią su cholesterolio sinteze. Beje, didinamas tulžies rūgščių išsiskyrimas taip pat susijęs su lipidų apykaita. Šie įrodymai ne iš piršto laužti – jas patvirtina meta-analizės, apžvelgiančios artišokų lapų ekstraktų gebą sumažinti bendrą cholesterolį ~10–18 % per 6–12 savaičių. Tiesa, šis poveikis siejamas su artišokų ekstraktu. Manoma, kad artišokų arbata turi ženkliai mažesnę veikliųjų medžiagų koncentraciją, todėl ji laikoma papildomu, o ne terapiniu veiksniu.
Lengvas gliukozės reguliavimo poveikis
Kadangi chlorogeno rūgštis lėtina gliukozės absorbciją ir gerina jautrumą insulinui, pradėti pirminiai tyrimai su artišokų ekstraktais gliukozės kiekio reguliacijai tirti. Kol kas gyvūnų modeliai perspektyvūs – jie parodė sumažėjusį gliukozės šuolį po valgio, kai vartojami artišokų ekstraktai. Vis dėlto, tyrimai dar tik pirminėse stadijose, o arbatos atveju poveikis klinikiniu lygmeniu patvirtintas silpnai.
Artišokų žaliava arbatai
Kadangi švieži artišokai Lietuvoje – ne tokia populiari prekė, jų įsigyti galite tik didesniuose prekybos centruose, sveiko maisto parduotuvėse, na gal dar rastumėte ir internete. Bet išdžiovintų artišokų žolės ir arbatžolių – tikrai bus didesnis pasirinkimas tiek parduotuvėse, tiek vaistinėse. O jeigu esate tikras entuziastas, tai artišokus užsiauginkite darže. Beje, net floristikos centrai ir gėlių parduotuvės siūlo artišokų žiedus, bet šių į arbatą geriau jau nedėti.
Tinkamiausias artišokų arbatos receptas
Daugeliui įprasta įvairias arbatžoles užplikyti ir taip gauti bet kokią arbatą, bet artišokų arbatą geriausia ruošti ją verdant. Taip yra dėl to, kad veikliosios medžiagos iš artišoko lapų geriau išsiskiria verdant, o ne užpilant kaip įprastą arbatą. Šis receptas remiasi mokslininkų patirtimi ir įžvalgomis, kad gėrimas būtų kuo panašesnis į ekstraktą.
Štai ko jums reikės artišokų arbatai (iš 1 artišoko gausite 2–3 puodelius arbatos):
- 1 šviežio artišoko (geriausia – ekologiško)
- 500 ml vandens
- Peilio, puodo, sietelio
Paruošimas:
- Nuplauk artišoką po tekančiu vandeniu ir atskirk lapus nuo žiedyno, nes arbatai bus naudojami tik lapai.
- Lapus stambiai supjaustyk arba suplėšyk rankomis.
- Jei lapai labai kartūs – gali nuplikyti verdančiu vandeniu 30 sek. ir vandenį nupilti. Bet to daryti geriau nereikia, nes skonį bus galima „pataisyti“ kitais būdais.
- Sudėk lapus į puodą, užpilk 500 ml šalto vandens, užvirink ir virk 10–15 minučių ant silpnos ugnies.
- Puodą nukelk, uždenk ir palik 5 minutes nusistovėti bei nukošk.
Šią arbatą reikia gerti 1–2 kartus per dieną, geriausia po valgio po 1 puodelį (150–200 ml). Kadangi skonis ryškiai kartus, galima pridėti citrinos griežinėlį (į jau pravėsusią arbatą), mėtų ar pankolio, arbatinį šaukštelį medaus.
Artišokų arbata ir jos šalutinis poveikis
Ir štai, priėjome nelabai malonią, bet svarbią dalį, kai reikia apibendrinti ir artišokų arbatos bei ekstraktų nepageidaujamą poveikį. Jeigu padauginsite ir nesaikingai vartosite šią arbatą, tai galite sulaukti šių reakcijų:
- Virškinimo sutrikimai (dažniausi), kurių simptomai pilvo pūtimas, spazmai, pykinimas, viduriavimas, kartumo pojūtis burnoje. Jie susiję su padidėjusia tulžies sekrecija ir kai geriama nevalgius.
- Tulžies pūslės problemų paūmėjimas yra svarbus klinikiniu požiūriu, galinčiu turėti rizikos tulžies latakams užsikimšti ir dideliems tulžies akmenims susidaryti.
- Artišokas priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai, todėl atsargūs turėtų būti žmonės, alergiški ramunėlėms, pelynui, medetkoms. Alergijos simptomai tipiniai: burnos, lūpų ar gerklės niežėjimas, odos bėrimai, dilgėlinė.
- Kraujo cukraus ir cholesterolio pokyčiai (mažinantis poveikis) pasitaiko retai, bet sunerimti turėtų tie, kas vartoja vaistus nuo diabeto ar statinus ir kitus lipidų kiekį mažinančius vaistus.
- Silpna sąveika dar gali atsirasti su vaistais, kurie metabolizuojami kepenyse, diuretikais bei cholagogais.
- Dėl nepakankamų klinikinių duomenų nėštukėms ir žindančioms moterims nereikėtų gerti artišokų arbatos.
Šaltiniai:
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1043661818312672
https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/10408398.2017.1332572
https://www.liebertpub.com/doi/abs/10.1089/jmf.2022.0025
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9348909
https://www.mdpi.com/2072-6643/16/6/872
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/ptr.3698
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.