Arbata su pienu yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje. Be abejo, labiausiai arbata su pienu mėgiama Didžiojoje Britanijoje bei buvusiose jos kolonijose, ypač Indijoje. Su pienu gali būti ruošiama praktiškai bet kuri arbata: juodoji, žalioji, chai, Earl Grey. Taip pat yra begalės skirtingų arbatos su pienu receptų, patarimų, kaip teisingai ją paruošti. Tačiau ar arbata su pienu yra tik skonio bei tradicijos reikalas, ar tai ir papildoma nauda mūsų organizmui?
Arbata su pienu: mitai ir istorija
Kai galvojame apie arbatą su pienu, dažniausiai iškyla britų aristokratų šeimos, gurkšnojančios popiečio arbatėlę, vaizdinys. Todėl didžioji pasaulio dalis įsivaizduoja, kad būtent ten, Didžiojoje Britanijoje, ir atsirado ši tradicija – arbata su pienu. Tačiau iš tiesų britai tiesiog išpopuliarino šį gėrimą, išplatindami begalinėse savo kolonijose.
Patys britai arbatą apskritai pradėjo gerti tik XVII a. O štai Tibete pieno produktai (dažniausiai sviestas) į arbatą buvo dedami dar 781 metais.
Kitas populiarus mitas, kad būtent britai atvežė ir paskleidė arbatos su pienu tradiciją Indijoje. Tiesa ta, kad Indijoje jau tūkstančius metų buvo žinoma ir ruošiama masala chai arbata su pienu kaip ajurvedinis gėrimas. Tiesa, tradiciškai masala chai būdavo tik prieskonių arbata, o arbatos lapeliai į šį gėrimą buvo pradėti dėti tik XIX a.
Europoje arbata su pienu išpopuliarėjo po to, kai Madame de la Sablière, svarbi tuometinės Prancūzijos visuomenės veikėja, arbatą su pienu pateikė savo garsiajame Paryžiaus salone 1680 m. Kalbama, kad pieno į arbatą ši ponia įpylė norėdama apsaugoti savo trapius porcelianinius puodelius nuo įtrūkimų.
Kodėl arbata buvo geriama su pienu?
Taigi žmonės nuo labai senų laikų arbatą gardindavo pienu: vieni, saugodami savo prabangųjį porcelianą nuo skilimo įpildavo šiek tiek šalto pieno, kiti – tibetiečiai, britų darbininkai – arbatą praturtindavo pienu dėl jo maistinių savybių, nes pienas ir jo produktai turi daug maistingųjų medžiagų, pasotina ilgesniam laikui, suteikia daugiau energijos ilgai darbo dienai. Taip pat, manoma, kad tik atkeliavus arbatai į Europą, ši dažnai būdavo labai nekokybiška. Dėl sudėtingo ir ilgo transportavimo dažnai būdavo atgabenami nekokybiški, netgi padirbti arbatos lapeliai, todėl arbata būdavo labai karti, neskani. Pienas tiesiog suteikdavo jai pakenčiamo skonio.
Vis dėlto šiais laikais mes galime įsigyti tikrai itin aukštos kokybės arbatos, kurios nebereikia papildomai paskaninti. Taip pat mums pakanka maisto ir nereikia papildomai pilti pieno į arbatą, kad ilgiau išliktume sotūs. Tad kodėl arbata su pienu vis dar lieka tokia populiari? Tradicijos, įprotis, skonio reikalas, o galbūt ir didesnė nauda mūsų organizmui?
Kokį poveikį pienas turi žaliajai ir juodajai arbatoms?
Iš tiesų nėra pakankamai patikimų tyrimų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti papildomą pieno naudą arbatoje. Tuo labiau, kad visi pagrindiniai tyrimai buvo atliekami tik su žaliąja arbata su pienu bei juodąja arbata su pienu. Kaip žinia, tiek žaliojoje, tiek juodojoje arbatoje gausu augalinių junginių, vadinamų flavonoidais. Flavonoidai yra stiprūs antioksidantai, saugantys mūsų organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Tokiu būdu yra sumažinama vėžio, širdies bei kai kurių kitų ligų rizika.
Taigi tiek juodoji, tiek žalioji arbatos yra labai sveikos ir naudingos mūsų organizmui. O kas nutinka į jas įpylus pieno? Kai kurie tyrimai rodo, kad pienas gali sumažinti flavonoidų pasisavinimą, kiti tyrimai rodo, kad pienas tam neturi visiškai jokios reikšmės. Priešingai, arbatą pagardinus pienu, gaunama papildoma nauda, kurią teikia pienas: tai maistingumas, saldumas, todėl arbatos nebereikia papildomai saldinti, kalcis bei proteinai, kurie labai svarbūs gerai kaulų bei dantų būklei palaikyti.
Neginčijama pieno nauda yra juodojoje arbatoje. Juodoji arbata ypač gausi taninų, kurie pasireiškia burną „sutraukiančiu“ poveikiu – tai kartumo ir sausumo pojūtis burnoje. Būtent piene esančios medžiagos neutralizuoja taninus, todėl juodoji arbata su pienu yra švelnesnio, malonesnio skonio, nepalieka nemalonaus „sutraukimo“ jausmo.
Be to, geriant arbatą su pienu, apsaugomi dantys nuo nusidažymo, kuris atsiranda geriant arbatą. Tai ypač aktualu šiais laikais, kai visi norime išlaikyti šypseną spindinčiai baltą.
Kaip ruošiama arbata su pienu?
Didžiojoje Britanijoje arbata su pienu yra toks populiarus gėrimas, jog ten net kyla diskusijos, ką pirma reikėtų pilti į puodelį: pieną ar arbatą. Taip pat diskutuojama, koks pieno kiekis yra idealiausias ir pan. Kadangi britai neabejotinai yra geriausi arbatos su pienu ruošimo žinovai, pateikiame keletą jų „auksinių“ taisyklių:
- Visų pirma į puodelį turėtų būti pilama arbata. Taip galima reguliuoti tiek arbatos karštumą, tiek skonį, įpilant daugiau arba mažiau pieno.
- Idealus pieno kiekis 5 ml vienam arbatos puodeliui. Per daug pieno gali užmaskuoti tikrąjį arbatos skonį bei aromatą.
- Jeigu norite putojančios baristos stiliaus latė, išplakite šiltą pieną ir tik tuomet įpilkite šlakelį į arbatą. Šiltas pienas neatvėsins arbatos.
- Tinkamiausia yra juodoji arbata su pienu dėl jos sodraus skonio bei aromato. Žalioji arba baltoji arbata mažiau tinkamos gardinti pienu, nes yra subtilaus skonio ir pienas gali jį visiškai užgožti.
Arbatų su pienu įvairovė
Nors esame įpratę, kad su pienu dažniausiai geriama juodoji arbata, tačiau iš tiesų arbatų su pienu yra daugybė rūšių. Štai keletas populiariausių:
- Latė arbata – tai bet kurios rūšies arbata, patiekiama su pieno putomis. Gali būti papildomai pasaldinta arba ne.
- Boba arbata – tai pieno arbata iš Taivano, dar vadinama burbuline arbata. Į ją papildomai dedama tapijokos perlų ir geriama šalta.
- Honkongo stiliaus arbata su pienu yra viena seniausių pasaulyje. Ji ruošiama iš stiprios juodosios arbatos, ją pagardinant garintu arba kondensuotu pienu. Patiekiama karšta.
- Masala Chai – tradicinė indiška arbata, ruošiama kartu su įvairiais prieskoniai, pagardinama pienu. Tai stipri ir aštri arbata.
- Londono rūkas – tai latė stiliaus arbata, ruošiama iš Earl Grey juodosios arbatos rūšies, dažnai pagardinama vanile.
- Statybininkų arbata – terminas bei gėrimas vis dar naudojamas Didžiojoje Britanijoje. Atsiradęs tais laikais, kai darbininkai arbatą praturtindavo pienu bei cukrumi, kad ilgiau išliktų sotūs ir turėtų jėgų ilgai darbo dienai. Tai stipri juodoji arbata su daug cukraus bei pieno.
- Teh Tarik – Pietryčių Azijoje ruošiama juodoji arbata su kondensuotu pienu. Arbata sumaišyta su kondensuotu pienu pilstoma tarp dviejų indų, kol gerai susimaišo ir gaunama lengva bei putojanti tekstūra.
- Rytų Fryzijos arbata – unikali arbata, ruošiama tik šioje Vokietijos dalyje. Į stiprią juodąją arbatą dedama grietinėlės bei cukraus kristalų.
Kuo pakeisti karvės pieną arbatoje?
Tradiciškai arbata su pienu ruošiama su karvės pienu, tačiau alergiškiems žmonėms, veganams ar tiesiog nemėgstantiems karvės pieno, yra daugybė kitų alternatyvų. Arbatai ruošti puikiai tinka augalinis pienas: migdolų, avižų ar kokosų. Kokosų pienas idealus subtilaus skonio žaliajai ar baltajai arbatai gardinti, avižų labiau tinkamas stipriai juodajai arbatai pagardinti. O štai sojų pienas nerekomenduojamas nei vienai arbatos rūšiai ruošti, kadangi aukštoje temperatūroje jis sušoka į gabaliukus. Kaštas vanduo jį „sutraukia“, be to, karštame vandenyje sojų pienas tampa rūgštus.
Juodoji arbata su pienu
Tai standartinė juodoji arbata su pienu, tačiau taip ruošti tinkama bet kurios rūšies arbata. Galite drąsiai rinktis pagal savo skonį. Taip pat galite keisti vandens ir pieno proporcijas: naudoti tik pieną arba daugiau vandens ir vos vos pieno.
Ingredientai:
- 2 a.š. arbatos lapelių
- 250 ml pieno
- 60 ml vandens
- 3 a.š. cukraus
Paruošimas: užvirinti vandenį ir į jį suberti arbatą bei cukrų, dar pavirti apie 3-4 min. Supilti pieną ir toliau virti apie 6-7 min, kol pradės kilti burbuliukai. Išjungti, leisti kiek pastovėti ir perkošti į puodelius. Gerti karštą.
Šildanti ir gydanti tradicinė masala Chai
Masala Chai – tradicinė ajurvedinė arbata, ypač populiari Indijoje. Tai stipri, aštri prieskoninė arbata, kuri ne tik šildo, tačiau padeda kovoti su peršalimu, gydo susirgus, stiprina imuninę sistemą, gerina virškinimą ir netgi normalizuoja širdies ritmą.
Ingredientai:
- 2 puodeliai pieno
- 2 v.š. tarkuoto imbiero
- 1 kardamono ankštis (arba 1 v.š. malto kardamono)
- 1 cinamono lazdelė
- 3-4 gvazdikėliai
- 1 a.š. malto muskato riešuto
- 1 a.š. maltų juodųjų pipirų (arba 3-4 juodųjų pipirų žirneliai)
- 2 a.š. juodos arbatos lapelių (idealu chai rūšies arbatos)
- 3 a.š. cukraus
- ¼ puodelio vandens
Paruošimas: vandenį, visus prieskonius, arbatos lapelius bei cukrų užvirinti ir pavirti apie 3-4 min. Supilti pieną ir pavirti dar 5-6 min, kol pradės kilti burbuliukai. Išjungti, leisti arbatai pastovėti minutę ar dvi. Nukošti į puodelius. Gerti karštą.
Patarimas: galima įsigyti jau paruošto mišinio Masala Chai arbatai ruošti.
Šaltiniai:
- https://tecompanytea.com/blogs/tea-atelier/adding-milk-to-tea
- https://steepeddreams.com/blog/adding-milk-to-tea
- https://foodviva.com/tea-recipes/masala-chai-recipe/
- https://www.healthline.com/nutrition/the-benefits-of-tea-with-milk
Autorius: Vaida Janikūnienė
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.