Ar esate iš tų žmonių, kurie negali pradėti ryto be puodelio kavos? Ar juodoji arbata su citrina arba šlakeliu pieno yra neatsiejama jūsų pusryčių dalis? Galime kirsti lažybų, kad bent vienas iš šių gėrimų tikrai atlieka svarbų vaidmenį jūsų rutinoje – juk, pasak statistikos, jie užima antrą ir trečią vietas pagal populiarumą po vandens.
Nesvarbu, kuriai stovyklų priklausote, tačiau suprasti kas slepiasi jūsų kasdieniame puodelyje yra ne šiaip naudinga, o net ir privalu. Gal esate aktyvus abiejų gėrimų vartotojas? Rinkitės sąmoningai – sužinokite daugiau apie kavos ir arbatos savybes bei nominuokite savo favoritą.
Ar tiesa, kad arbata turi mažiau kofeino?
Į šį klausimą sunku atsakyti vienareikšmiškai, nes galutinį kofeino kiekį daugiausiai lemia paruošimo būdas ir laikas. Galbūt nustebsite, bet jei lygintume sausas žaliavas procentiškai (https://vlkk.lt/konsultacijos/10390-procentaliai-procentiskai), tuomet arbata lenkia kavą – viename jos miligrame yra 3,5 % kofeino, o kavos pupelėse nuo 1,1-2 % (https://www.vlkk.lt/konsultacijos/7369-procentai-tarpas). Tačiau kortos apsiverčia ekstrakcijos metu, kai karštas vanduo „ištraukia“ kofeiną į išorę. Kadangi kava yra malta, ji gauna daugiau sąlyčio su vandeniu, o pats gėrimas paprasčiausiai tampa labiau koncentruotas. Taigi, galutinis rezultatas kardinaliai pasikeičia: standartiniame juodos kavos puodelyje yra apie 95 mg kofeino, o juodoje arbatoje maždaug 50-60 mg.
Arbatoje esantis kofeinas yra kitoks nei kavoje?
Pradėkime nuo to, kad arbata nelygu arbatai. Juodosios arbatos įprastai turi beveik dvigubai daugiau kofeino nei žaliosios. Tai aktualu ir kavoms – robusta yra beveik 1/3 stipresnė nei jos populiarioji pusseserė arabika, o tirpi kava visada yra šiek tiek silpnesnė nei malta. Bet ir šiuo atveju, svarbų vaidmenį atlieka gaminimo, ekstrakcijos laikas ir kiti faktoriai. Pavyzdžiui, palikus arbatžolės pusvalandžiui, gausite kavos lygio energijos dozę. Kuo karštesnį vandenį naudosite – tuo jis geriau pasisavins kofeiną, bet paveiks ir gėrimo skonį.
Reikėtų turėti omenyje ir skirtingą kofeino poveikį mūsų organizmui. Tarkime, espreso kava mus tonizuoja greitai, nes yra labai koncentruota. Jos poveikį pajuntame staigiai ir intensyviai, tačiau jis taip pat greitai mus apleidžia. Arbatoje esantis kofeinas išsiskiria lėčiau ir palaipsniui, todėl jos efektas yra švelnesnis, bet išlieka ilgiau. Panašų poveikį turi ir kai kurios filtrinės kavos, kaip chemex ar V60 metodu gaminami gėrimai. Tačiau kofeino kiekis jose vis tiek gerokai viršija arbatą, tad ir perdozavimo galimybė išlieka didesnė. Nepamirškite, kad sveikam suaugusiam žmogui nevertėtų viršyti 400 mg paros dozės.
Antioksidantų beieškant
Arbata garsėja kaip didysis antioksidantų klodas, o ypatingai daug dėmesio šiame kontekste susilaukia žalioji arbata. Tačiau atsakymas į klausimą, ar kava jai nusileidžia, yra toks pats nevienareikšmis, kaip ir kofeino atveju.
Pradėkim nuo to, kad pats kofeinas yra galingas antioksidantas, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais. O jo, kaip žinia, kavoje yra gerokai daugiau. Tačiau visada reikia įvertinti jo poveikį savo organizmui, kad žala nenusvertų potencialios naudos.
Arbata yra turtinga polifenolių – tai gana ypatinga antioksidantų rūšis, prevenciškai veikianti prieš daugumą vėžio formų ir širdies ligų. Kavoje gausu chlorogeninės rūgšties, mažinančios uždegiminius procesus ir didinančios atsparumą prieš degeneracines nervų sistemos ligas.
Turėkite omenyje, jog didelę reikšmę antioksidantų kiekiui turi terminis žaliavos apdorojimas. Kaip žinia, tiek arbatžolės, tiek kavos pupelės yra veikiamos karščiu. Visgi, kava dažnai skrudinama tamsiai, tad ir rizika prarasti naudingas medžiagas didėja. Todėl tiek šiuo, tiek kitais aspektais, arbata gali būti išties patikimesnis pasirinkimas gerai savijautai puoselėti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.