Žagrenio arbata – rūgščioji gamtos dovana imuninei sistemai ir virškinimui

Žagrenio arbata – vis dažniau vaistažolių mylėtojų atrandamas gėrimas, kurio pagrindas yra seniai žinomi, tačiau Lietuvoje dar nepakankamai įvertinti žagrenio augalo vaisiai ir lapai. Rūgštusis žagrenis (Rhus typhina) ir kiti šios genties atstovai šimtmečius naudoti liaudies medicinoje Šiaurės Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje. Šiandien moksliniai tyrimai patvirtina tai, ką tradicija žinojo jau seniai – žagrenio arbata pasižymi stipriomis antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis ir antimikrobinėmis savybėmis, todėl verta atidžiau pažvelgti į šį neįprastą žolinį gėrimą.

Kas yra žagrenis ir kodėl jo arbata verta dėmesio?

Žagrenis (Rhus) – tai anakardinių (Anacardiaceae) šeimos augalų gentis, apimanti apie 250 rūšių, paplitusių visuose žemynuose vidutiniškai šilto ir paatogrąžių klimato srityse. Tai lapus metantys krūmai arba neaukšti medžiai su savitais neporiniais, į plunksneles panašiais lapais ir ryškiomis vaisių šluotelėmis. Lietuvoje labiausiai paplitęs rūgštusis žagrenis (Rhus typhina), neretai aptinkamas parkuose ir soduose, kartais sulaukėjęs miško pakraščiuose – jis plinta šaknų atžalomis ir yra atpažįstamas iš aksominių raudonų vaisių kekių.

Arbatai dažniausiai naudojami plikojo ir rūgščiojo žagrenių (Rhus glabra, Rhus typhina) vaisiai – sultingi kaulavaisiai, kuriuose sukaupiama didžiausia biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija. Kininis žagrenis (Rhus chinense) ir kvapusis žagrenis (Rhus aromatica) taip pat priskiriami prie vaistinių rūšių. Sicilinio žagrenio (Rhus coriaria) vaisiai jau seniai naudojami kaip prieskoniai Viduržemio jūros virtuvėje – tai žinomas Artimųjų Rytų prieskonis sumak. Visi šie giminaičiai turi bendrą bruožą: ryškų, rūgštoką skonį ir vertingą cheminę sudėtį.

Žagrenio cheminė sudėtis – kuo jis toks vertingas?

Žagrenio vaisiuose ir lapuose randama gausi biologiškai aktyvių junginių įvairovė:

• Taninai (galotaninai) – suteikia sutraukiančių savybių, saugo nuo bakterijų ir grybų, stiprina gleivinę.
• Organinės rūgštys (obuolių, citrinų, vynuogių) – suteikia charakteringą rūgštumą, gerina medžiagų apykaitą.
• Flavonoidai ir antocianinai – galingi antioksidantai, saugantys ląsteles nuo oksidacinio streso.
• Vitaminas C – sustiprina imuninę sistemą ir veikia kaip antioksidantas.
• Polifenoliai – mažina uždegimus, saugo širdies ir kraujagyslių sistemą.
• Eteriniai aliejai (kvapiojo žagrenio) – suteikia specifinį aromatą ir turi antimikrobinių savybių.
• Galo rūgštis – pasižymi stipriu antimikrobiniu ir priešnavikiniu poveikiu. Tai puikiai mokslininkams žinomas junginys.

Šių medžiagų derinys lemia plačią žagrenio arbatos naudą organizmui – nuo imuninės sistemos stiprinimo iki virškinimo gerinimo ir odos priežiūros.

Kada ir kaip rinkti žagrenio vaisius arbatai?

Žagrenio vaisiai arbatai renkami rugsėjo–spalio mėnesiais, kai kekės įgauna sodrią tamsiai raudoną spalvą, o vaisiai jau būna pilnai subrendę. Būtent šiuo laikotarpiu juose susikaupia didžiausia naudingųjų medžiagų koncentracija. Geriausias rinkimo metas – sausas rytas, kai rasa jau išgaravusi.

Pagrindinės rinkimo taisyklės:

• rinkite tik ryškiai raudonas, sveikai atrodančias vaisių kekeles – išvengsite per anksti nuskintų ar pažeistų vaisių;
• venkite augalų, augančių šalia kelių, pramoninių zonų ar intensyviai tręšiamų laukų;
• rinkite sausą, giedrą dieną – šlapios kekės greičiau pelyja ir praranda vaistines savybes;
• naudokite švarias žirkles ar sekatorių – neplėšykite rankomis;
• nerinkite daugiau nei trečdalio kekių nuo vieno augalo;
• lapams rinkti geriausias laikas – gegužė ir birželis, kol lapai dar jauni ir švieži.

Svarbu: Lietuvoje auginamas rūgštusis žagrenis (Rhus typhina) ir plikasis žagrenis (Rhus glabra) yra tinkamos vaistinės rūšys. Tačiau reikia gerai pažinti augalą – žagrenis neturi būti painiojamas su nuodinguoju raugmeniu (Toxicodendron radicans), kuris taip pat priklauso anakardinių šeimai, tačiau kelia pavojų sveikatai.

Žagrenio vaisių džiovinimas ir saugojimas

Tinkamas žagrenio vaisių paruošimas – svarbus žingsnis siekiant išsaugoti visas jų gydomąsias savybes. Nuskintas kekes pirmiausia reikia kruopščiai apžiūrėti, pašalinti pažeistus ar patamsėjusius vaisius.

Natūraliam džiovinimui išdėstykite atskirus vaisius arba supjaustykite kekeles į mažesnes dalis ir plonu sluoksniu paskleiskite ant švarios medžiagos arba popieriaus gerai vėdinamoje vietoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Džiovinimas trunka 5–10 dienų, priklausomai nuo drėgmės. Kasdien pavartykite ir pažiūrėkite, ar nepradėjo pelyti. Džiovykloje džiovinkite 35–40 °C temperatūroje 8–10 valandų.

Tinkamai išdžiovinti vaisiai būna tamsiai raudoni, truputį kieti liečiant ir skleidžia savotišką rūgštelėjantį aromatą. Laikykite juos sandariuose stiklainiuose arba popieriniuose maišeliuose tamsioje, sausoje vietoje. Tinkamai saugomi džiovinti žagrenio vaisiai išlaiko savo vaistines savybes iki 2 metų.

Žagrenio arbatos nauda sveikatai

Žagrenio arbata veikia daugelį organų sistemų, o jos poveikis pripažintas tiek tradicinėje liaudies medicinoje, tiek šiuolaikiniuose moksliniuose tyrimuose:

• Imuninė sistema. Didelis vitamino C kiekis ir polifenoliai stiprina organizmo gynybines jėgas, padeda greičiau įveikti peršalimą, mažina infekcijų riziką.
• Virškinimo sistema. Taninai stiprina žarnyno gleivinę, mažina viduriavimą, padeda kovoti su virškinimo sutrikimais. Organinės rūgštys skatina virškinimo sulčių gamybą ir gerina maisto pasisavinimą.
• Kraujagyslės ir širdis. Flavonoidai ir polifenoliai mažina cholesterolio oksidaciją, gerina kraujagyslių elastingumą ir saugo nuo aterosklerozės.
• Burnos ir gerklės sveikata. Antibakterinės ir sutraukiančios savybės padeda kovoti su gerklės uždegimu, dantenų ligomis, burnos mikrobais – žagrenio arbata labai tinka skalavimui.
• Odos priežiūra. Priešuždegiminės savybės padeda esant odos uždegimams, išbėrimams, nedidelėms žaizdoms. Išoriškai naudojama arbata veiksminga esant grybelinėms odos infekcijoms.
• Antioksidacinė apsauga. Gausi polifenolių sudėtis neutralizuoja laisvuosius radikalus, lėtina oksidacinį stresą ir ląstelių senėjimą.

Kokios skonio ir aromato žagrenio arbata?

Žagrenio arbata turi labai savitą charakterį – tai ne subtilus žolinis gėrimas, o ryžtingas, sodriai rūgštus ir lengvai sutraukiantis skonis, primenantis laukines spanguolių ar granato sultis su šiltu žolės fonu. Arbata puikiai tinka kaip karštas gėrimas šaltą dieną arba atšaldyta kaip gaivus vasaros gėrimas.

Spalva – ryški rausvai ruda, graži taurėje. Aromatas – žolinis, su lengvomis rūgštelėjančiomis natomis. Rūgštumą galima paryškinti pridėjus citrinų arba sušvelninti – medaus šaukšteliu ar gabalėliu cukraus. Puikiai dera su imbieru, cinamonu ar kadagio šakelėmis.

Klasikinė žagrenio arbata

Žagrenio arbata – paprastas ir tradicinis būdas pasinaudoti šių ryškiai raudonų vaisių savybėmis. Ji pasižymi malonia, lengvai rūgštele primenančia skonio nata ir gaiviu aromatu. Tokia arbata dažniausiai geriama organizmui stiprinti, virškinimui palaikyti ar tiesiog kaip natūralus kasdienis gėrimas. Paruošimas labai paprastas, tačiau svarbu nenaudoti verdančio vandens, kad išliktų daugiau vertingų medžiagų.

Ingredientai:

• 1–2 v. š. džiovintų žagrenio vaisių
• 400 ml vandens
• medus arba citrina pagal skonį (nebūtina)

Paruošimas: šiek tiek sutrinkite ar sugrūskite džiovintus žagrenio vaisius, kad išsiskirtų daugiau naudingųjų medžiagų. Užpilkite šiltu (ne verdančiu – apie 85–90 °C) vandeniu. Uždenkite ir palikite pritraukti 15–20 minučių. Nukoškite per smulkų sietelį arba marlę. Jei pageidaujate, pasaldinkite medumi arba parūgštinkite citrinos sultimis.

Vartojimas: gerkite po 1–2 puodelius per dieną tarp valgių. Rekomenduojamas kursas – 3–4 savaitės, vėliau daroma 2 savaičių pertrauka.

Žagrenio arbata nuo peršalimo su imbieru ir cinamonu

Šis žagrenio arbatos variantas ypač tinka vėsesniu metų laiku, kai norisi sušildančio ir organizmą stiprinančio gėrimo. Imbieras suteikia arbatai šilumos ir aštresnę natą, o cinamonas prideda malonų aromatą. Kartu su žagrenio vaisiais jie sukuria kvapnų gėrimą, kuris dažnai geriamas pajutus pirmuosius peršalimo simptomus ar norint palaikyti imunitetą.

Ingredientai:

• 1 v. š. džiovintų žagrenio vaisių
• 1 a. š. tarkuoto šviežio imbiero
• 1 nedidelė cinamono lazdelė
• 350 ml vandens
• medus pagal skonį

Paruošimas: sugrūskite žagrenio vaisius, sudėkite į puodelį kartu su imbieru ir cinamonu. Užpilkite 85–90 °C vandeniu, uždenkite ir palikite pritraukti 20 minučių. Gerai nukoškite. Įmaišykite medaus.

Vartojimas: gerkite šiltą esant peršalimui, gerklės skausmui ar pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams.

Šalta žagrenio arbata

Žagrenio vaisiai puikiai tinka ir šaltajam gėrimui – tradiciniam Šiaurės Amerikos indėnų gėrimui, žinomam kaip sumac lemonade arba rhus juice. Užpilkite sugrūstus šviežius arba džiovintus vaisius šaltu vandeniu (ne karštu – taip geriau išsaugoma spalva ir aromatas), palikite pritraukti 20–30 minučių, tuomet gerai nukoškite. Pasaldinkite pagal skonį, įspauskite citrinų sulčių ir patiekite su ledukais.

Kam žagrenio arbata nerekomenduojama?

Nors žagrenio arbata yra natūrali ir daugeliui žmonių tinkama, yra situacijų, kai reikia būti atsargiems:

• Nėštumas ir žindymas – atsargumo dėlei geriau nevartoti, kol nėra pakankamai tyrimų šia tema.
• Alergija anakardinių šeimos augalams (anakardžių riešutams, mango, pistacijoms) – galimas kryžminis jautrumas.
• Sumažėjęs kraujo krešumas arba vartojant kraują skystinančius vaistus – taninai gali sustiprinti poveikį.
• Opinės virškinamojo trakto ligos – sutraukiantys junginiai gali dirginti pažeistą gleivinę.
• Inkstų ligos – galimas padidėjęs diuretinis poveikis.
• Vaikams iki 12 metų žagrenio arbata apskritai nerekomenduojama.

Sergant bet kokiomis lėtinėms ligoms ar vartojant kokius nors vaistus, visuomet prieš pradedant gydymo kursą žagrenio arbata, būtina pasitarti su gydytoju.

Žagrenio arbata – tai savitas, ryškaus skonio ir turtingos sudėties gėrimas, kuris dar tik skinasi kelią į Lietuvos žolininkų lentynas. Šis rūgštusis augalas, augantis mūsų parkuose ir soduose, slepia gerokai daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tinkamai surinkti, išdžiovinti ir paruošti žagrenio vaisiai gali tapti vertingu natūralios sveikatos palydovu – ypač šaltuoju metų laiku, kai organizmui labiausiai reikia imuninės paramos ir šildančio, vitaminingo gėrimo.

Šaltiniai:

1. https://www.vle.lt/straipsnis/zagrenis/
2. https://www.healthline.com/nutrition/sumac-benefits-uses-and-forms
3. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7828031/
4. https://www.realsimple.com/food-recipes/ingredients-guide/sumac
5. https://curesquest.com/sumac-tea-benefits-side-effects/
6. https://www.canr.msu.edu/news/making_sumac_tea

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.