Skip to content

Mėlyna matcha: kodėl šis pavadinimas klaidina ir kaip atsirado trend‘o fenomenas?

Mėlyna matcha: kodėl šis pavadinimas klaidina ir kaip atsirado trend‘o fenomenas?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Socialiniuose tinkluose plintančios nuotraukos su ryškiai mėlynais gėrimais dažnai pažymimos grotelėmis #mėlynamatcha. Tačiau šis populiarėjantis pavadinimas yra vienas didžiausių kulinarijos pasaulio nesusipratimų. Tikroji mėlyna matcha neturi nieko bendra su tradicine žaliąja matcha, o jos populiarumas atskleidžia įdomius šiuolaikinės gėrimų kultūros bruožus.

Mėlyna matcha: rinkodaros gudrumai

Terminas „mėlyna matcha“ atsirado kaip rinkodaros sprendimas, siekiant sudominti Vakarų šalių vartotojus, jau pažįstančius matcha koncepciją. Tikroji šio gėrimo kilmė glūdi visiškai kitame augale – mėlynosios balnapupės žieduose (Clitoria ternatea), kurie Tailande vadinami „anchan“, Malaizijoje – „bunga telang“, o Indijoje – „aparajita“.

Pavadinimo pasirinkimas atskleidžia, kaip globalėjančioje rinkoje tradiciniai produktai gali įgyti naują tapatybę. Panašiai kaip kokosinis pienas tapo „pienu“, nors neturi nieko bendra su gyvulinės kilmės produktais, taip ir mėlyna matcha pasiskolino žinomą terminą, kad lengviau patektų į Vakarų vartotojų sąmonę.

Ritualų skirtumai: Rytų ramybė prieš Vakarų spektaklį

Tradicinė matcha ceremonija Japonijoje yra meditacijos forma, kurioje kiekvienas judesys turi prasmę. Priešingai, mėlynos matcha vartojimas Vakaruose tapo spektaklinės pramogos forma. Spalvos kaitos efektas, kai pridedama citrinos, virto tikru šou elementu baruose ir kavinėse.

Įdomu tai, kad Azijos šalyse, kur mėlynųjų balnapupių žiedai naudojami šimtmečius, šis spalvos kaitos efektas nebuvo laikomas pagrindiniu traukos tašku. Tailande anchan dažniau naudojamas kaip natūralus dažiklis tradiciniams mėlyniems desertams, tokiems kaip „khanom dok anchan“ – ryžių tortams, kurie patiekiami religinių švenčių metu.

Ritualų skirtumai: Rytų ramybė prieš Vakarų spektaklį

Mėlyna matcha – Instagram‘o epochos gėrimas

Mėlyna matcha tapo pirmuoju gėrimu, kuris buvo sukurtas būtent socialinių tinklų eroje. Jos populiarumas tiesiogiai susijęs su vizualinio turinio kultūra – niekas negeria mėlynos matcha, nepublikuodamas nuotraukos. Šis fenomenas atskleidžia, kaip šiuolaikinė maisto kultūra yra formuojama ne tik skonio, bet ir estetikos principų.

Barmenai ir baristos greitai suprato šį potencialą. Mėlynos matcha kokteiliai tapo hit‘u ne dėl išskirtinio skonio, o dėl to, kad kiekvienas gurkšnis gali virsti mažu eksperimentu. Pridėjus citrinos, violetinės spalvos sluoksnis sukuria kosminį efektą, kuris socialiniuose tinkluose surenka tūkstančius pažymėjimų.

Mėlyna matcha: kulinarijos alchemija

Mėlynos matcha spalvos kaitos principas pagrįstas antocianų cheminiu elgesiu. Šie pigmentai, kurie taip pat randami raudonuosiuose kopūstuose ir juoduosiuose serbentuose, reaguoja į pH pokyčius. Tačiau kulinarijos pasaulyje šis efektas buvo panaudotas kūrybiškai.

Pažangūs barmenai sukūrė šešėlių kokteilius, kur viename stikle galima pamatyti spalvų gradientą nuo mėlynos iki rožinės. Konditeriai naudoja mėlyną matcha sluoksniuotiems tortams, kur kiekvienas sluoksnis turi skirtingą pH lygį ir, atitinkamai, spalvą. Tai virto tikra kulinarijos alchemija.

Mėlyna matcha: kulinarijos alchemija

Mėlyna matcha – Z kartos gėrimas

Tyrimai rodo, kad mėlyna matcha populiariausia tarp 16–25 metų amžiaus grupės – tos kartos, kuri išaugo su Instagram ir TikTok. Šiai generacijai maistas ir gėrimai yra ne tik mitybos, bet ir saviraiškos forma. Mėlyna matcha puikiai dera su jų vertybėmis: ji natūrali, instagramiškai patraukli ir leidžia eksperimentuoti.

Skirtingai nei tradicinė matcha, kuri reikalauja kantrybės ir technikos, mėlyna matcha yra „demokratiška“ – ją gali paruošti kiekvienas, o rezultatas visada atrodo įspūdingai. Šis prieinamumas padarė ją idealiu gėrimu namų eksperimentams, ypač išpopuliarėjusiems karantino laikotarpiu.

Falsifikacijos problema

Populiarėjant mėlynai matcha, rinkoje atsirado nemažai falsifikatų. Kai kurie gamintojai naudoja sintetinius mėlynus dažiklius, kurie neturi spalvos kaitos savybių. Tikrą produktą galima atpažinti pagal tai, kad jis keičia spalvą pridėjus citrinos sulčių.

Kita problema – pavadinimo naudojimas produktams, kurie iš viso nesusiję su mėlynosios balnapupės žiedais. Kai kurie gamintojai „mėlyna matcha“ vadina bet kokį mėlyną miltelių pavidalo produktą, klaidinami vartotojus dėl tikrosios kilmės ir savybių.

Falsifikacijos problema

Ateities tendencijos

Mėlynos matcha fenomenas rodo, kad šiuolaikinėje gėrimų kultūroje vizualinis patrauklumas gali būti svarbesnis už skonį. Tai keičia maisto pramonės požiūrį į produktų kūrimą – dabar svarbu ne tik kaip produktas ragaujamas, bet ir kaip jis atrodo Instagram’e.

Tikėtina, kad ateityje pasirodys daugiau panašių „Instagram gėrimų“, kurie bus kuriami būtent socialinių tinklų kultūrai. Mėlyna matcha nubrėžė kelią kitiems vizualiai įspūdingiems produktams, kurie derins natūralumą su spektakliškumu.

Nors mėlyna matcha ir nėra tikroji matcha, ji tapo svarbiu šiuolaikinės gėrimų kultūros simboliu, atskleidžiančiu, kaip globalizacija, socialiniai tinklai ir vartotojų poreikiai formuoja naują kulinarijos tradiciją.

Šaltiniai:

  1. https://health.clevelandclinic.org/blue-matcha-benefits
  2. https://www.kusmitea.com/int/blue-matcha/artmm-5.html
  3. https://richingmatcha.com/what-is-blue-matcha-and-how-does-it-taste/
  4. https://www.everydayhealth.com/diet-nutrition/is-drinking-blue-matcha-good-for-you/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Šalavijo arbata – ligoms gydyti ir grožiui puoselėti Ramunėlių arbata pagelbės ne tik sutrikus virškinimui Bananų arbata: kuo ji naudinga ir kaip ją paruošti Pelyno arbatos nauda ir poveikis organizmui