Kiekvienas sodininkas ir daržininkas puikiai pažįsta agresyvią ir sunkiai išnaikinamą piktžolę – dirvinį asiūklį. Maždaug nuo gegužės mėnesio vidurio jos ūgliai ima želti tai vienur, tai kitur darže, o kovoti su šia piktžole, atrodo, beprasmiška. Ji tarytum nesunaikinama. Nepaisant to, kad tai tikrai kenksminga daržo augalams piktžolė, mums ji – netgi labai vertinga vaistažolė. Asiūklio arbata gelbsti nuo daugelio negalavimų: ja gydomos širdies bei kraujagyslių ligos, šlapimo takų uždegimas, sunkiai gyjančios žaizdos.
Norite daugiau sužinoti apie asiūklio arbatą? Svarstote, kaip ją paruošti ir kada vartoti? Šiame straipsnyje rasite svarbiausią informaciją, kviečiame skaityti.
Dirvinis asiūklis
Jeigu daržininkyste ir sodininkyste nesidomite, galbūt nepažįstate dirvinio asiūklio. Tad trumpai apžvelgsime, kaip atrodo šis augalas ir kur jis randamas.
Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense) priklauso asiūklinių šeimos augalų genčiai. Tai daugiametis žolinis augalas, besidauginantis sporomis. Šakniastiebiai ir stiebai nariuoti, sudaryti iš bamblių ir tarpubamblių. Lapų neturi. Ant stiebo pakopomis auga spyglio pavidalo šakelės. Tad savo išvaizda šis augalas labai primena mažą eglutę.
Pavasarį pirmiausia pasirodo vaisingi (pavasariniai) stiebai. Išbarstęs sporas, augalas greitai nudžiūsta, tačiau vėliau iš šakniastiebių išauga vegetatyviniai (vasariniai) stiebai. Būtent šie, vasariniai ūgliai, tinkami vaistinei žaliavai.
Dirvinis asiūklis dažnas visoje Lietuvoje. Daugiausiai auga laukuose, pievose, daržuose, rečiau aptinkamas miškuose. Mėgsta rūgštų, drėgną dirvožemį. Idealios sąlygos augti – priesmėlio dirvos.
Beje, šnekamojoje kalboje dirvinis asiūklis vadinamas labai įvairiai: asiukas, ožkabarzdis, dirvos eglutė, gandro pupa, gegutės duonelė ir kt. Tad jeigu išgirsite kurį nors iš šių pavadinimų, nenustebkite – tai tas pats dirvinis asiūklis.
Žaliava asiūklio arbatai
Vaistinei žaliavai renkama visa antžeminė dirvinio asiūklio dalis. Tačiau, kaip jau minėjome, ne patys pirmieji stiebai, kurie skirti augalui daugintis, tačiau vėlesni, išdygę pirmiesiems nudžiūvus. Paprastai vasariniai stiebai pasirodo ir yra skinami birželio–rugpjūčio mėnesiais.
Pjaunama visa antžeminė dalis (stiebai su šakelėmis), maždaug 5 cm nuo žemės. Dirvinis asiūklis vaistinei žaliavai renkamas sausą, giedrą dieną, nudžiūvus rasai. Drėgno pjauti nepatariama, nes sunkiai ir ilgai džius.
Dirvinio asiūklio džiovinimas
Asiūklio arbata ruošiama tik iš džiovinto augalo. Šviežias dirvinis asiūklis pasižymi toksiniu poveikiu.
Nupjautas stiebas su šakelėmis džiovinimui patiesiamas plonu sluoksniu ant popieriaus ar natūralios medžiagos audeklo. Džiovinama tiesioginių saulės spindulių nepasiekiamoje, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Jei norima džiovinti specialioje džiovyklėje, rekomenduojama parinkti 45 °C temperatūrą.
Džiūvimo metu stiebeliai kelis kartus per dieną pavartomi, pakedenami, kad tolygiai ir vienodai išdžiūtų. Išdžiūvęs dirvinis asiūklis būna šviesiai žalios spalvos, silpno kvapo ir kiek rūgštoko skonio. Džiovintą augalą rekomenduojama pasmulkinti rankomis ir sudėti į sandarius, lininius arba popierinius, maišelius. Taip pat puikiai tiks ir sandarūs stikliniai indeliai. Teisingai laikomas džiovintas dirvinis asiūklis tinkamas naudoti net iki 4 metų.
Kuo ypatinga asiūklio arbata?
Asiūklio arbata dažnai dar vadinama „organizmo šluota“, nes pašalina susikaupusius toksinus, turi šlapimą varantį poveikį, gerina medžiagų apykaitą ir stiprina imunitetą.
Džiovintame dirviniame asiūklyje gausu flavanoidų, alkaloidų, vitamino C, rauginių, karčiųjų, mineralinių medžiagų, dervų, karotino ir tirpių silicio rūgšties druskų. Visos šios medžiagos labai svarbios ir naudingos mūsų organizmui. Štai silicio rūgštis būtina stipriam skeletui, sveikai gleivinei bei žaizdoms gyti. Be to, ji padeda tirpdyti inkstų akmenis.
Asiūklio arbata dažniausiai naudojama šlapimo takų, inkstų ligoms gydyti. Taip pat ji stiprina kraujagysles, užtikrina gerą širdies bei kraujagyslių sistemos darbą.
Išoriškai asiūklio arbata naudojama kompresams, kuriais gydomos įsisenėjusios, sunkiai gyjančios žaizdos.
Kam negalima vartoti asiūklio arbatos?
Asiūklio arbatos negalima vartoti sergant inkstų ligomis bei esant edemoms, atsiradusioms dėl širdies ar inkstų nepakankamumo. Taip pat atsargiai vartoti turėtų asmenys, sergantys nervų bei širdies ligomis, nes ši arbata stipriai veikia širdį bei nervų sistemą.
Asiūklio arbata nerekomenduojama nėščiosioms, krūtimi maitinančioms moterims.
Kiek laiko gali būti vartojama asiūklio arbata?
Reikia atminti, kad asiūklio arbata, visų pirma, yra vaistas. Tai nėra paskanavimui skirtas gėrimas, todėl prieš gydantis šia arbata, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Daugumai žmonių saugia laikoma dozė yra 2 puodeliai asiūklio arbatos per dieną. Taip vartoti ją galima ne ilgiau nei savaitę. Ši arbata stiprus diuretikas, todėl vartojant ilgesnį laiką, kyla pavojus, kad iš organizmo bus pašalinti svarbūs mikroelementai. Taip pat dideli asiūklio arbatos kiekiai gali sukelti dehidrataciją, viduriavimą, stiprius galvos skausmus, net pankreatitą.
Asiūklio arbata kraujo spaudimui mažinti
Asiūklio arbata veiksmingai kovoja su per dideliu kraujospūdžiu, tad ją atsargiai turėtų vartoti žmonės, kurių kraujo spaudimas žemas. Jiems asiūklio arbatos geriau vengti. Visgi, jeigu skundžiatės padidėjusiu kraujo spaudimu, asiūklio arbata gali būti puiki pagalbinė priemonė.
Ingredientai:
- 1 a. š. džiovintos dirvinio asiūklio žolės;
- 1 puodelis vandens.
Paruošimas: užpilti asiūklio žolę verdančiu vandeniu ir palikti pritraukti 5–10 min. Nukošti.
Vartojimas: gerti po 1 puodelį 2 kartus per dieną. Geriausia, pirmoje dienos pusėje, po valgio.
Asiūklio arbata nuo šlapimo pūslės uždegimo
Ši arbata pasižymi antibakteriniu bei antimikrobiniu poveikiu. Ji veiksminga gydant šlapimo takų, šlapimo pūslės uždegimą, tirpdant inkstų akmenis.
Ingredientai:
- 1 a. š. džiovintos dirvinio asiūklio žolės;
- 1 a. š. bruknių lapų;
- 1 stiklinė vandens.
Paruošimas: užpilti asiūklio žolę verdančiu vandeniu ir palikti pritraukti 10 min. Nukošti.
Vartojimas: gerti po 1 stiklinę 2 kartus per dieną po valgio. Nerekomenduojama verdančio vandens užpilti pakartotinai, geriau kaskart paruošti naują arbatą.
Asiūklio arbata nuo reumato, podagros, sąnarių skausmų
Arbata padeda palengvinti reumato, podagros ar kitų ligų sukeliamus skausmus. Ji pašalina skysčių perteklių, todėl gali būti naudojama kaip pagalbinė priemonė šių ligų gydymui.
Ingredientai:
- 1 v. š. džiovintos dirvinio asiūklio žolės;
- 1 stiklinė vandens.
Paruošimas: žolė užplikoma verdančiu vandeniu ir paliekama pritraukti 10 min. Nukošiama.
Vartojimas: gerti po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną tarp valgymų.
Asiūklio arbata kompresams
Ši arbata sėkmingai kovoja su kai kuriomis bakterijomis, grybeliais, mikrobais. Ji ne tik veikia dezinfekuojančiai, tačiau ir gelbsti gydant sunkiai ar ilgai gyjančias žaizdas, opas, padeda stabdyti kraujavimą.
Ingredientai:
- 4 a. š. džiovintos dirvinio asiūklio žolės;
- 1 puodelis vandens.
Paruošimas: žolę užpilti vandeniu ir pavirti ant nestiprios ugnies apie 10 min. Nukošti.
Naudojimas: mirkyti švarų marlės gabalėlį ir dėti ant pažeistų odos vietų 2–3 kartus per dieną.
Teisingai ir saikingai vartojama asiūklio arbata gali gelbėti ir padėti gydant kai kuriuos susirgimus. Tačiau labai svarbu saikas. Nepersistenkite gydydamiesi.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/asiuklis/
- https://www.tuasaude.com/en/horsetail-tea/
- https://www.verywellhealth.com/horsetail-4692253
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK583202/
- https://www.healthline.com/nutrition/horsetail
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.