Taip vadinama žydinti arbata yra specialiai paruošti žaliosios arbatos gumulėliai, kurie išsivynioja vandenyje ir „pražysta“ kaip gėlė. Šis efektas maloniai stebina, todėl suteikia ramybės, palaimos, estetikos. Deja, žydinti arbata neatsispindi senųjų tradicijų arbatos gėrimo ceremonijose, nes ji dar visai jauna, tačiau sulaukia populiarumo šiuolaikinėje visuomenėje dėl egzotiškos prigimties. Taipogi, jos paruošimas ne tik kuo mažai skiriasi nuo įprastų arbatų, bet ir išlaiko joms būdingas savybes ir naudas. Padiskutuokime, kas tokia yra žydinti arbata, iš ko ir kaip ji ruošiama, kokia jos istorija ir nauda.
Kas iš tiesų yra žydinti arbata?
Žydinti arbata yra unikali, rankų darbo sukurta patirtis, kuomet specialiai paruoštas arbatos gumulėlis, įdėtas į karštą vandenį, pamažu išsiskleidžia ir arbatos viduje „pražysta“ gėlės. Tokiam ypatingam žydinčios arbatos efektui sukurti reikia specialiai rankomis į gumulėlius suvyniotos žaliosios/baltosios arbatos lapelių kartu su džiovintomis gėlėmis.
Žydinti arbata paprastai esti švelnaus, lengvai salsvo skonio su žaliosios arbatos ir subtiliais gėlių akcentais. Tačiau ji vertinama ne konkrečiai dėl skonio savybių, o labiau vizualinio įspūdžio. Pagrindiniai jos elementai yra žaliosios ar baltosios arbatos lapeliai, dažniausiai iš Kinijos Fujian provincijos arba Yunnan regiono, bei tam tikros gėlės ir žiedai, pavyzdžiui:
- Chrizantemos (viena populiariausių, baltos arba geltonos)
- Jazminai (baltų gėlių žiedlapiai, kurie suteikia saldų kvapą)
- Kvepenė (auksinės spalvos, saldūs žiedai)
- Rožės (raudonos arba rožinės, dažnai naudojamos arbatai papuošti)
- Amarantai (ryškios raudonos/violetinės spalvos)
- Lelijos (retesnė, bet labai graži versija)
- Gvazdikai (kartais pridedami spalvai)
- Lobelijos (mėlynos spalvos akcentams)
Žydinti arbata paprastai ruošiama stikliniame arbatinuke, kad arbatžolių pritraukimo metu būtų matomas visas žiedų išsiskleidimo procesas.
Žydinti arbata: apgaulinga jos istorija
Nors atrodytų, kad žydinti arbata jau mini tūkstantmetines tradicijas, tačiau šį teiginį reikia paneigti. Žydinti arbata atsirado visai neseniai – tik prieš 30–40 metų, maždaug apie 1980–1990-uosius metus. Šios gėlių arbatos kilmės šalis vis tiek išlieka Kinija, nors tai ir tebūtų eksperimentinis, turistus viliojantis bandymas sukurti kažką naujo ir vizualiai patrauklaus.
Be abejo, turistai ir arbatos entuziastai įvertino žydinčią arbatą kaip egzotišką naujovę, todėl ilgainiui populiarėjo jos gamyba ir eksportas. Vakarų rinkas (Europa, JAV) žydinti arbata pasiekė maždaug apie 2000-uosius, kuri tapo populiari dovanų ir specialių progų atributika. Be to, ši arbata tuo laiku populiarėjo ir socialiniuose tinkluose dėl vizualinio poveikio. Nors šiai arbatai ir trūksta amžių senumo, ji vis tiek reprezentuoja kinų meistriškumą, estetiką ir novatoriškumą arbatos kultūroje.
Kaip gaminama žydinčios arbatos žaliava?
Paruošti žiedų gumulėlį žydinčiai arbatai užtrunka daugybę laiko, tam tikro paruošimo etapų, žmogaus praktikos ir kruopštumo. Procesas apima kelis žingsnius:
Arbatžolių ruošimas. Anksti ryte arba vėlų pavasarį/ankstyvą vasarą renkami tik jauni, švelnūs lapeliai, kurie turi būti vienodo dydžio, nesugadinti ir švelnūs. Šie lapeliai paliekami vėdinamoje patalpoje 1–3 valandoms, kol netenka apie 30 % drėgmės, tampa lankstesni. Tuomet lapeliai trumpai (apie 30–120 sekundes) kaitinami 250–300 °C. Tada lapeliai rankomis gniaužiami, kad taptų lanksčiais, tinkamais vyniojimui. Atliekamas pirminis džiovinimas 110–120 °C iki 5–7 % drėgmės.
Gėlių paruošimas. Priklausomai nuo augalo, žiedai skinami tada, kai jie pilnai pražydę, bet dar švieži. Tai atliekama ryte, po rasos išgaravimo. Žiedus reikia išdžiovinti ore arba specialiuose džiovintuvuose 40–50 °C šilumoje apie 24–72 valandas, kol lieka maždaug 8–12 % drėgmės kiekis. Gėlės turi išlaikyti formą, spalvą ir kvapą, o tolesnei gamybai atrenkami gražiausi, sveikiausi žiedai.
Gumulėlio vyniojimas. Gumulėliui vynioti atrenkami 5–12 arbatos lapeliai, paruošiami medvilniniai ar kiti saugūs siūlai. Taikoma speciali vyniojimo technika, kuomet ant darbo paviršiaus suformuojama bazė ir išdėstomas pirmasis lapas. Tada į centrą dedamos 1–3 džiovintos gėlės, o aplink gėles koncentriniais ratais dedami kiti lapeliai. Lapeliai atsargiai rankomis apvyniojami aplink centrą ir gautas gumulėlis gniaužiamas į norimą formą ir siūlu apvyniojamas kryžmiškai, kad išlaikytų formą. Paprastam gumulėliui pagaminti užtrunka 10–15 minučių, o sudėtingesnėms formoms – 20–40 minučių.
Galutinis džiovinimas. Suvynioti gumulėliai džiovinami 60–80°C apie 30–60 minučių – tai pirmasis džiovinimas. Po jo atsargiai nukerpami siūlai ir gumulėlis dar kartą džiovinamas 50–70°C apie 20–40 minučių, atvėsinamas ir supakuojamas.
Žydinčios arbatos nauda
Kažko naujo nepapasakosime apie žydinčios arbatos naudą, nes tai nėra „stebuklingas gėrimas“. Vis dėlto, ji turi tam tikrų teigiamų savybių kaip ir kitos kokybiškos arbatos.
Daugiausia žydinčios arbatos naudą apibūdina ją sudarantys komponentai, kaip antai žalioji arbata ir tam tikrų gėlių žiedai. Šios arbatos yra turtingos antioksidantais, tokiais kaip katechinai ir polifenoliai, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir gali sumažinti lėtinių ligų riziką. Arbata gali palaikyti širdies sveikatą, gerindama kraujo apytaką, mažindama cholesterolio kiekį ir kraujospūdį.
Jis taip pat suteikia švelnų kofeino pliūpsnį (jo būna apie 15–30 mg) vienoje puodelėje, stiprina protinį susikaupimą ir budrumą. Hidratacija iš pačios arbatos yra dar viena potenciali nauda, nes ji gali padėti išlaikyti energijos lygį, palaikyti virškinimą. Manoma, kad kai kurios žydinčios arbatos rūšys, pavyzdžiui, su jazminų ar kvepenės aromatu, turi raminančių savybių, kurios gali padėti virškinimui ir sumažinti pilvo pūtimą. Be abejo reikia atsiminti, kad nauda sveikatai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus mišinio ir arbatos vartojimo būdo.
Kaip teisingai ruošti žydinčią arbatą?
Kadangi žydinčią arbatą lydi labiau vizualas, o ne skonis, kone būtina jai ruošti turėti stiklinį arbatinuką arba aukštą (kad ir dvigubos sienelės) stiklinę (300–500 ml).
Kad nesugadintumėte arbatos, jai ruošti būtų nuostabu turėti reguliuojamos temperatūros vandens. Čia pravers termometras arba virdulys su temperatūros reguliavimu, nes arbata ruošiama būtent tik 80–85°C temperatūros vandenyje. Na, o labiau vertinantiems paprastus metodus, nuo vandens užvirimo palaukite apie 5–7 minutes ir per šį laiką jis atvės iki reikiamos temperatūros.
Vėliau seka gumulėlio įdėjimas. Įdėkite jį į tuščią indą, bet nepilkite vandens ant gumulėlio iš aukštai, o geriau vandenį pilkite palei indo sienelę arba pirmiau įpilkite truputį vandens, tada įdėkite gumulėlį. Vienam gumulėliui skirkite ne daugiau nei 300-500 ml vandens.
Paprastai įpilama vandens iki pusės indo, stebima, kaip gumulėlis lėtai ima skleistis (3–5 min), o kai beveik visiškai išsiskleidžia, užpilamas likęs vanduo. Bendras arbatos plikymo laikas trunka 3–7 minutes.
Čia procesas dar nesibaigia. Kai gurkšnojate pirmus gurkšnius, po 10–15 min galite nepašalindami gumulėlio įpilti dar vandens ir palaukite 2–4 minutes. Taip padarysite antrą plikymą, kurio arbata bus kiek stipresnė. O jei pirkote kokybišką arbatą, tai galite ją užplikyti dar ir trečią kartą ir mirkyti dar papildomai 3–5 minutes.
Šaltiniai:
https://www.artoftea.com/blogs/tea-101/what-is-blooming-tea
https://www.chadotea.com/blogs/blog/blooming-tea-history
https://the-qi.com/blogs/journal/what-are-blooming-flowering-teas
https://aliveherbals.com/blogs/health-food-store/what-is-blooming-tea
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.