Tradiciškai arbatų kategorijoje dažniausiai minimi gėrimai iš vaistažolių bei iš Kinijos arbatos plantacijų žaliavos, na daugių daugiausia – kiek įvairesnės indiškos, japoniškos ir kitos arbatos. Tačiau kai kada arbata gali būti itin specifinė, o žaliava aptinkama tik lokaliai. Viena tokių unikalių, endemiškų ir autentiškų gėrimų yra medaus krūmo arbata. Pats medaus krūmas auga tik siaurame Pietų Afrikos ruože, o arbata iš šio augalo dažnai siejama su raudonąja rooibos rūšies arbata. Pasidomėkime, kuo ši arbata ypatinga, kokių naudų galima pasisemti, iš kur jos gauti ir pasiruošti.
Kas yra medaus krūmu vadinamas augalas?
Medaus krūmas – tai Pietų Afrikoje augančių Cyclopia genties krūmai, iš kurių paruoštos arbatos skonis pasižymi medaus tonais – iš čia ir bendrinis pavadinimas. Iš tiesų, medaus krūmų žinoma ne viena rūšis ir arbatai naudojamos bent kelios žaliavos: Cyclopia intermedia, Cyclopia subternata, Cyclopia genistoides ir kt. Patys augalai yra Pietų Afrikos dalies pasididžiavimas, nes tai endeminės rūšys, neaugančios niekur kitur pasaulyje. Nors kai kurios rūšys jau yra labai pažeidžiamos ir esti ant išnykimo ribos, tačiau greitu metu arbatos pritrūkti dar niekam neteks, nes populiarios rūšys kultivuojamos ir auginamos pramoniniu būdu.
Kadangi patys augalai priklauso pupinių šeimai (Fabaceae), tai jų bruožai gana išraiškingi ir atspindintys šeimą: trilapiai, siauri lapeliai palei stiebus, ryškiai geltoni, maloniai kvepiantys ir netaisyklingos formos žiedai, maži ankščių tipo vaisiai. Medaus krūmai nėra aukšti – daugiausiai gali užaugti iki 3 metrų, bet dažniausios rūšys siekia tik 1–2 metrus.
Kokia ta medaus krūmo arbata?
Medaus krūmo arbata iš pirmo žvilgsnio nesiskirs nuo raudonosios arbatos rooibos, tačiau jai būdingos esminės skonio savybės. Visų pirma, jus gali nustebinti pati medaus krūmo arbatos žaliava, nes ji panaši į žievelių, medienos gabaliukų mišinį. Šią arbatą sudaro džiovintos šakelės, lapeliai ir žiedai, todėl ir matoma tokia įvairialytė šviesiai ir tamsiai rudų „žolelių“ struktūra.
Pati medaus krūmo arbata artima garsesnei raudonajai rooibos arbatai, tačiau turi švelnesnį, saldesnį skonį su medaus poskoniu. Tai natūraliai saldus gėrimas, kuris primena medų, karamelę, vanilę, persikus. Kai kurių Cyclopia rūšių skonis lengvai gėlinis ar citrusinis. Medaus natos būdingos ir aromatui, kuris dar palydimas švelnių, šiek tiek gėliniu, vaniliniu, maloniai šiltu kvapu. Jei lygintume su rooibos, medaus krūmo arbata yra kiek mažiau „žolinė“, be kartumo ar jokio burną sutraukiančio prieskonio.
Šios arbatos galima rasti grynos ir fermentuotos. Papildomas fermentacijos procesas lemia kiek kitokias arbatos spalvines gamas: nuo gelsvai auksinės, gintarinės iki varinės–raudonai rudos.
Kokie medus krūmo arbatos „turtai“?
Bet kokias spalvines, aromatines, skonines ir naudingąsias savybes arbatai suteikia žaliavoje esančios ir ištirpstančios bioaktyvios medžiagos. Mokslininkai aptiko daugybę antioksidantinių, polifenolinių, flavonoidinių medžiagų, tokių kaip mangiferinas, isomangiferinas, hesperidinas, isookumentinas, luteolinas, orientinas, fenilpropanai (kumaratai, ferulatai). Taip pat aptinkami nedideli kiekiai vitamino C ir E, kalcio, mangano, kalio, magnio, cinko, vario, geležies. Šios galingos medžiagos bendrai pasižymi priešuždegiminiu, antidiabetiniu poveikiu, neuroprotekciniu potencialu bei aktyviai tiriami ir kitose srityse.
Verta paminėti net tuos elementus, kurių ši arbata neturi, o tai yra kofeinas ir taninai. Šios medžiagos vertinamos dvejopai, nes jų vengiantiems (dėl kofeino kiekio sunaudojimo balanso ir kartesnio skonio netoleravimo) gali būti naudinga vartoti arbatą be šių komponentų.
Medaus krūmo arbatos nauda
Kadangi medaus krūmo arbata pasižymi gana unikaliomis biologiškai aktyviomis medžiagomis, jų veikla ir suteikiamomis savybėmis, nedaugžodžiaujant galima išvardinti jų naudą:
Antioksidantinis poveikis. Daug in vitro ir in vivo tyrimų rodo, kad Cyclopia ekstraktai turi stiprių antioksidacinių savybių (mažina laisvųjų radikalų aktyvumą ir oksidacinį stresą).
Antidiabetinis poveikis. Kelios studijos su diabetinėmis pelių/žiurkių linijomis ir in vitro modeliais parodė, kad medaus krūmo ekstraktai gali mažinti gliukozės kiekį, gerinti antioksidacinę apsaugą kasos audinių ir slopinti fermentus, dalyvaujančius angliavandenių skaidyme. Visgi reikia turėti omenyje, kad klinikinių (žmonių) tyrimų dar labai mažai.
Uždegimą slopinantis poveikis ir odos apsauga. Tyrimai rodo, kad medaus krūmo arbata (fermentuota ir nefermentuota) gali mažinti UVB spinduliuotės sukeltą odos uždegimą, sumažinti COX-2 ekspresiją ir pasižymėti priešraukšliniu poveikiu gyvūnams ar odos modeliuose. Tai sudaro pagrindą kosmetiniam panaudojimui.
Kaulų apykaita. Mėgintuvėliniai tyrimai ir eksperimentiniai duomenys su komerciniais medaus krūmo ekstraktais parodė slopinimą osteoklastų formavimuisi ir sumažintą kaulų rezorbciją.
Mitochondrijų apsauga/neuroprotekcija. Kai kurie in vitro tyrimai rodo, kad medaus krūmo ekstraktai gali „išgelbėti“ mitochondrijų funkciją po oksidacinio streso ir mutacijų atsiradimo. Iš čia kilo hipotezė potencialaus poveikio senėjimo/neurologinių procesų modeliams.
Iš ko ir kaip ruošiama medaus krūmo arbata?
Medaus krūmo arbatos Lietuvoje įsigyti paprasta kaip du kart du. Jos galite nusipirkti laisvų žolelių pavidalu didžiosiose maisto prekių parduotuvėse ar specializuotose krautuvėse.
Jei kiltų abejonių dėl arbatos autentiškumo, stebėkite etiketes ir pakuotes. Jose turėtų būti nurodytas rūšies pavadinimas (Cyclopia ar medaus krūmas), Pietų Afrikos kilmė. Gamintojai taip pat dažnai turi autentiškumo ir kokybės sertifikatus. Vis dėlto, klastojimo galimybės šiai arbatai retai pasitaiko ir problemos nėra tokios opios, kaip kad Matcha, Darjeeling ar kitoms arbatoms.
Taigi, norėdami paruošti gėrimą, įberkite 1 arbatinį šaukštelį arbatos žolelių mišinio į 250 ml tūrio puodelį ir užpilkite šviežiai užvirinto vandens. Palikite išmirkti apie 5–7 minutes. Galima mirkyti net ir 10 minučių, kad išsiskirtų daugiau antioksidantų. Kadangi jo sudėtyje yra mažai taninų, jis netaps kartus. Galite gerti su pienu ir saldikliu arba be jų. Šią arbatą galima gerti prieš miegą, nes neturi kofeino.
Medaus krūmo arbatos šalutinis poveikis
Daug papasakoti apie nepageidaujamas reakcijas, sukeltas medaus krūmo arbatos, negalėtume, nes ši arbata itin švelni. Netgi su išlygomis šią arbatą galima vartoti nėštumo metu ar vaikams, kaip raudonosios arbatos alternatyvą. Vis dėlto, ekspertai visada pateikia teoriškai pasitaikančių reakcijų sąrašą, į kurį įeina:
- Alerginės reakcijos ir jas lydintys odos bėrimas, niežulys, pilvo spazmai.
- Sąveika su vaistais. Nors nėra daug duomenų, kai kurie junginiai gali paveikti kepenų fermentus (konkrečiau – CYP450), todėl teoriškai gali keisti kai kurių vaistų skaidymą.
- Minimalus cukraus kiekio sumažėjimas. Kai kuriuose tyrimuose (gyvūnų modeliai) ekstraktai mažino gliukozės koncentraciją kraujyje, todėl tam tikros grupės žmonės turi stebėti sveikatą vartojant šią arbatą.
- Labai retais atvejais gali atsirasti lengvas pilvo pūtimas ar pykinimas, ypač jei geriama labai koncentruota, stipriai užplikyta arbata.
Nėščiųjų ir krūtimi maitinančių asmenų grupei bei vaikams nėra pateikta pakankamai klinikinių duomenų, todėl geriau vartoti saikingai (1 puodelis per dieną).
Šaltiniai:
https://www.healthline.com/nutrition/honeybush-tea
https://www.webmd.com/diet/health-benefits-honeybush-tea
https://www.researchgate.net/publication/273083376_Fact_Sheet_on_Honeybush_Tea
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/jfbc.13478
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.