Mėlynojo lotoso pavadinimas jau savaime siūlo subtilią, paslaptingą, egzotišką, ramybę skleidžiančią aurą, tačiau šias savybes galime priskirti ir iš šio augalo ruošiamam gėrimui. Mėlynojo lotoso arbata – tai lietuviams visiškai neįprastas sodrios spalvos gėrimas, kurio skonį apibūdina šiek tiek saldžių gėlių ir žolinės natos. Ši arbata charakterizuojama kaip sąlyginai gydomoji ar net kiek psichotropinė dėl lengvo euforinio, galimai haliucinogeninio poveikio. O panaudojimas meditaciniuose seansuose atspindi ir jos raminamąjį, atpalaiduojamąjį efektą. Taigi, čia sužinosite visas mėlynojo lotoso arbatos naudas, galimus šalutinius poveikius, paruošimo būdą ir vartojimo gaires.
Kas yra mėlynasis lotosas?
Mėlynuoju lotosu (Nymphaea caerulea arba pagal kitas klasifikavimo metodikas – N. nouchali var. caerulea)vadinama gėlė, dar pažįstama kaip egiptinė vandens lelija. Augalas labai daug kuo primena mūsų vandens lelijas – platūs, apvalios-ovalios formos, vandens paviršiuje plaukiojantys 8–35 cm skersmens lapai, povandeniniai rizomai ir į dienos šviesą reaguojantys žiedai. Žiedų spalva gali varijuoti tarp melsvos, švelniai violetinės, baltos, rožinės, o dydis atitinka 8–12 cm diametrą.
Šis lūgninių šeimos augalas (Nymphaeaceae) natūraliai aptinkamas rytinėje Afrikos dalyje, Egipte, pietinėje Arabijoje, bet dėl dekoratyvinių savybių dabar plačiai auginamas visame pasaulyje kaip vandens telkinių puošmena.
Mėlynojo lotoso arbatos savybės
Siekiant pasiruošti ir paragauti nepakartojamos mėlynojo lotoso arbatos, pirmiausiai reikia atpažinti ir įsigyti jai reikalingos žaliavos. Lietuvoje šio augalo žiedus parduoda įvairios internetinės svetainės.
Džiovinti mėlynojo lotoso žiedlapiai atrodo ploni, trapūs, švelniai mėlyni arba violetiniai su gelsvomis gyslomis. Juos užpylus karštu vandeniu atsiskleidžia šviesiai mėlyna ar melsvai auksinė arbatos spalva, kuri priklauso nuo žiedlapių kiekio ir vandens pH (rūgštesnis vanduo sukelia violetinį atspalvį). Paruošta arbata skleidžia subtilų, gėlišką, levandas ar jazminus primenantį aromatą su medaus nata. Kvapui antrina ir skonis – švelniai saldus, gėliškas, su medaus ir žolinėmis natomis. Kai kurie žmonės jaučia šiek tiek kartumo arba lengvą, šiek tiek minerališką ar ramunėles primenantį poskonį.
Labiausiai mėlynojo lotoso arbata išsiskiria dėl sudėties, nes joje slypi gana kontraversiškai vertinami alkaloidai nuciferinas ir aporfinas (retkarčiais apomorfinas). Joje aptinkami ir flavonoidai (kaemferolis, kvercetinas, miricetinas), polifenoliai (galinė rūgštis, kofeino rūgštis, ferulo rūgštis), eteriniai aliejai ir mineralinių medžiagų pėdsakai.
Galima mėlynojo lotoso arbatos nauda
Mėlynojo lotoso arbatos nauda žmonėms vertinama gana atsargiai, nes tikroji gydomoji vertė aiškinama tik remiantis senovės egiptiečių patirtimi ir itin negausiais in vitro bei gyvūniniais tyrimais. Galima įžvelgti keletą unikalių, veiksmingų šio gėrimo savybių, galinčių tam tikrais atvejais prisidėti prie žmogaus sveikatos. Bene visą garbę susigriebia šioje arbatoje esantys alkaloidai, tačiau realaus potencialo turi ir dar neištirti antioksidantai.
- Neuromoduliacija. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad alkaloidas nuciferinas aktyviai veikia daugelį receptorių (tokių kaip D₂, 5-HT₂A, 5-HT₁A ir kt.) ir taip valdo dopamino ir serotonino sistemą. Jam būdingas taip vadinamas polifarmakologinis profilis, dėl kurio pastebimi elgsenos pokyčiai gyvūnų modeliuose.
- Raminantis, atpalaiduojantis arba sedacinis potencialas (smegenų lygmenyje). Duomenys rodo, kad mėlynojo lotoso ekstraktai gali turėti raminantį, skausmą malšinantį (analgezinį) poveikį, tačiau dauguma šių duomenų atlikti tikin vitro arba gyvūnų modeliuose. Vis dėlto vartotojai mano, kad dėl arbatos poveikio žmogui lengviau užmigti, atsipalaiduoti, įveikti ir nuslopinti stresą.
- Galimos antipsichotinės savybės. Nuciferinas su in vivo modeliais parodė keletą efektų, kurie kartais interpretuojami kaip antipsichotiniai (mažinantys psichozinius simptomus, depresiją), tačiau tai nėra lygu klinikinei rekomendacijai žmonėms. Dėl to mėlynojo lotoso arbata negali pakeisti ar jos vartoti kaip gydymo priemonės rimtoms būklėms slopinti (depresijai, psichozei, Parkinsono ligai).
- Antioksidantai ir fitocheminiai komponentai. Analizės rodo, kad lotosas turi flavonoidų ir kitų fitoaktyviųjų junginių, kurie teoriniu požiūriu gali turėti antioksidacinį poveikį. Vis dėlto reikia nusivilti, nes specifinių žmogui pritaikomų duomenų praktiškai nėra.
- Manoma, kad mėlynojo lotoso arbata turi afrodiziakinių, nuotaiką pakeliančių ar net virškinimą gerinančių savybių, tačiau tai tik egiptiečių liaudies medicinos argumentai be realaus mokslinio pagrindimo (kol kas).
Kaip ruošiama ir vartojama mėlynojo lotoso arbata?
Jei mokate pasiruošti įprastas žolelių arbatas, tai mėlynojo lotoso arbatą pasigaminti galėsite net užmerkę akis. O jei tiksliau, tereikia 1–2 g džiovintų žiedlapių užpilti karštu, užvirintu (80–90 °C) puodeliu vandens. Gėrimą uždenkite ir palaikykite 10–15 minučių ir po to nukošti, jei tik prireikia.
Kadangi arbata turi raminantį poveikį, ją vartoti geriausias laikas prieš miegą ir iki jo likus 1–2 valandoms. Taip pat, jei planuojate meditacijos, atsipalaidavimo sesiją, jos vartojimas prieš šias procedūras taip pat naudingas. Tačiau venkite arbatą gerti, jei ketinate vairuoti ar užsiimti protine veikla. Arbatą vartoti galima kas antrą vakarą prieš miegą, o meditacijos tikslais – 2–3 kartus per savaitę.
Ar mėlynojo lotoso arbata bei produktai – legalūs?
Kaip jau paaiškėjo, mėlynojo lotosos arbata ar žiedai turi sukaupę alkalaidų, pasižyminčių psichotropiniu, kiek narkotiniu poveikiu. Tai savo ruožtu kelia klausimą, ar mėlynasis lotosas yra legali žaliava? Lietuvoje šis klausimas nėra aptariamas ir apibrėžtas įstatymų, todėl džiovintų žiedų galima įsigyti įvairiose pardavimo vietose. Vis dėlto, mūsų šalyje mėlynasis lotosas apibūdinamas botaniniu požiūriu ir reglamentuojamas tik kaip dekoratyvus augalas, o iš jo pagaminti produktai – nėra akcentuojami.
Būtina paminėti, kad mėlynojo lotoso ekstraktus, arbatas ar kitus produktus vartoti draudžia mūsų kaimyninės šalys Latvija, Lenkija.
Mėlynojo lotoso šalutinis poveikis
Itin svarbu paminėti, kad mėlynojo lotoso arbata dažnai pristatoma ne tik kaip natūrali, švelni ir raminanti priemonė, bet jos sudėtyje esantys alkaloidai gali turėti nepageidaujamų arba sąveikinių poveikių. Ją vartojant galima pastebėti šiuos šalutinius efektus:
- Mieguistumas ir vangumas atsiranda dėl raminančio poveikio CNS.
- Galvos svaigimas ar apsvaigimo pojūtis gali atsirasti vartojant didesnes dozes arba koncentratus. Šis jausmas dažnai praeina per kelias valandas.
- Pykinimas ar lengvas skrandžio diskomfortas jaučiamas retai, bet efektas galimas dėl alkaloidų kartumo ar jautrumo fitocheminiams junginiams.
- Kai kuriuose vartotojų ataskaitose pastebimas simptomas – sausa, džiūstanti burna, kuris tikėtinas dėl anticholinerginio poveikio.
- Dėl kraujagysles plečiančio aporfino poveikio galimas nežymus kraujospūdžio sumažėjimas.
- Kai kuriuose atvejuose (ypač garinant ar koncentruojant ekstraktus) aprašytos haliucinacijos, laiko suvokimo pakitimai.
Kadangi mėlynasis lotosas veikia centrinę nervų sistemą, jis gali sąveikauti su daugybe vaistų (raminamaisiais, antidepresantais, antipsichotikais ar dopamino agonistais).
Jokiu būdu mėlynojo lotoso arbatos negalima vartoti nėščiosioms, žindančioms, vaikams ir kitiems jautriems asmenims. Tai riboja mokslinių tyrimų trūkumas.
Šaltiniai:
https://www.mdpi.com/1420-3049/28/20/7014
https://tripsitter.com/blue-lotus/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37894493
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18534639
https://www.healthline.com/nutrition/blue-lotus-flower
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.