Lakišius – Lietuvoje plačiai paplitusi ir gana žinoma piktžolė. Tačiau kai kitą kartą ravėdami daržus norėsite ją švystelėti per tvorą, geriau susilaikykite ir pasidėkite džiovinimui. Lakišių arbata nuo seno žinoma ir naudojama dėl savo gydomųjų savybių. Tibete ja gydoma anemija, aterosklerozė, sąnarių ligos. Tradicinėje kinų medicinoje – tuberkuliozė. O štai Lietuvoje lakišių arbata gana gerai žinoma dėl savo dezinfekcinių savybių: anksčiau jos patardavo įpilti į kūdikių maudynėms skirtą vandenį.
Kuo dar naudinga lakišių arbata, kaip ją paruošti ir kada rinkti lakišius, skaitykite toliau.
Lakišius (Bidens) priklauso astrinių šeimos augalų genčiai. Paplitęs visame pasaulyje, o labiausiai – Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Lietuvoje auga trys rūšys:
Būtent pastarasis, triskiautis lakišius, yra naudojamas vaistinėms arbatoms ruošti. Ilgakotis lakišius yra invazinė rūšis. Deja, labai sparčiai plintanti.
Triskiautis lakišius yra vienmetė žolė, užauganti iki 30–100 cm aukščio. Stiebas rausvas arba žalias, status, sultingas, šakotas. Lapai triskiaučiai, priešiniai, suaugę kotais, tamsiai žalios spalvos.
Triskiautis lakišius žydi birželio–spalio mėnesiais. Žiedai sukrauti į pavienius graižus stiebų ir šakelių viršūnėse. Žiedeliai geltoni, vamzdiški. Vaisius – lukštavaisis su 2–3 akuotais viršūnėje. Panašiai kaip varnalėšos vaisiai, lakišiaus – labai kibūs. Vaisiai subręsta rugsėjo–spalio mėnesiais.
Tai labai dažnas augalas Lietuvoje. Todėl ypatingai jo ieškoti tikrai neteks. Greičiausiai ne kartą esate išrovę ir išmetę kaip piktžolę savo darže. Lakišius taip pat auga upių, ežerų, balų, griovių pakrantėse, laikinai išdžiūstančiose vietose (pelkėse, lankose). Mėgsta purią, humusingą, drėgną dirvą ir saulėtas vietas. Neretai aptinkamas ir pasėliuose ar pievose.
Neatidžiai renkant, galima supainioti su pelkiniu lakišiumi. Tačiau pastarojo lapai neskiautėti, bekočiai, o graižai palinkę žemyn.
Lakišiaus žolė renkama prieš pat augalo žydėjimą. Tinkamiausias metas – birželio–rugpjūčio mėnesiai. Pjaunamos jaunos lakišių viršūnėlės su žiedpumpuriais ir maždaug 15 cm ilgio stiebu. Žydintys lakišiai vaistinei žaliavai netinkami. Nebent ką tik lengvai prasiskleidę žiedynai.
Arbatai ruošti rekomenduojama rinkti lakišių žolę švariose, ekologiškose vietose. Toliau nuo kelių, gatvių, didelių miestų ar kitų pramoninių objektų. Renkama pirmoje dienos pusėje, kai nudžiūvusi rasa. Lakišių žolė neskinama po lietaus, šlapia, drėgna, nes sunkiai ir ilgai džius.
Surinkta žaliava patiesiama plonu sluoksniu ant natūralaus audinio ar popieriaus. Džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ir sausoje vietoje. Dažnai pavartoma, kad tolygiai išdžiūtų. Lakišių žolė yra visiškai išdžiūvusi, kai lenkiami stiebai lūžta.
Lakišius gali būti džiovinamas specialioje džiovyklėje, 40–45 °C temperatūroje.
Gerai išdžiovintų lakišių lapai žali ar rusvi, stiebai žalsvos arba žalsvai violetinės spalvos, savotiško kvapo ir kartoko skonio.
Džiovinta lakišių žolė susmulkinama rankomis ir laikoma sandariuose popieriniuose ar lininiuose maišeliuose. Tinkama naudoti iki 2 metų.
Galima išskirti kelias pagrindines lakišių arbatos naudas sveikatai ir panaudojimo būdus:
Lakišių arbatos negalima gerti nėštumo metu, nes ji skatina gimdos susitraukimus ir gali iššaukti persileidimą. Taip pat nėra pakankamai duomenų ar ji saugi maitinančioms moterims, todėl geriau nuo jos vartojimo susilaikyti.
Lakišių arbatos neturėtų vartoti astrinių šeimos augalams alergiški žmonės, nes labai didelė alerginių reakcijų tikimybė. Astrinių šeimai priklauso gerai žinomi augalai: ramunėlės, chrizantemos, medetkos, ambrozijos ir kt.
Ši arbata skatina prakaito išsiskyrimą, mažina temperatūrą, todėl gali būti veiksminga pagalbinė priemonė peršalus. Taip pat kosint, nes skystina bronchų sekretą, mažina uždegimą.
Ingredientai:
Paruošimas: vaistinę žaliavą užpilti vandeniu, uždengti ir pavirti ant silpnos ugnies 10–15 min. Palikti 45 min pritraukti. Nukošti ir įpilti vandens, kad būtų pilna stiklinė.
Vartojimas: gerti po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną po valgio.
Taip paruošta arbata liaudies medicinoje gydomos odos ligos, valant organizmą iš vidaus. Taip pat ji tinka sergant avitaminoze, kolitu.
Ingredientai:
Paruošimas: žoleles užpilti verdančiu vandeniu, uždengti ir paliki 5–10 min pritraukti. Nukošti.
Vartojimas: gerti po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną.
Ši arbata pagerina ir pagreitina medžiagų apykaitą. Taip pat veikia priešuždegimiškai, valo organizmą, todėl patariama ją vartoti, kai kamuoja spuogai, votys.
Ingredientai:
Paruošimas: visas žoleles suberti į puodą ir užpilti verdančiu vandeniu. Uždengti ir palikti pritraukti maždaug 60 min. Nukošti.
Vartojimas: gerti po ¼ stiklinės 3–4 kartus per dieną, maždaug 30 min prieš valgį.
Ši arbata gali būti naudojama kaip kosmetikos priemonė: veido tonikas ar prausiklis. Taip pat jos galima pilti į vonią. Ypač tinka maudant mažus vaikus, turinčius odos problemų: egzema, psoriazė, dilgėlinė. Ji ramina, dezinfekuoja odą, greitina žaizdelių gijimą. Naudojant voniai, rekomenduojama ruošti iš dvigubos ingredientų normos.
Ingredientai:
Paruošimas: lakišių užpilkite vandeniu ir pavirkite ant silpnos ugnies apie 10 min. Nukoškite.
Naudojimas: atvėsusia arbata galima prausti veidą ar kitas pažeistas kūno vietas, pilti į vonią. Prausiant veidą lakišių arbata mažėja inkštirų, spuogų, normalizuojasi riebi veido oda, ji tampa skaistesnė, minkštesnė, švelnesnė ir sveikesnė.
Anksčiau buvo rekomenduojama netgi naujagimių vonelę ruošti su lakišių žolės arbata. Vis dėlto šios praktikos atsisakyta dėl galimos alergijos rizikos. Tačiau paaugusiems, astriniams augalams nealergiškiems vaikams, kamuojamiems egzemos, lakišių arbatos vonelė gali būti tikras išsigelbėjimas. Žinoma, prieš ruošdami tokią vonelę pasitarkite su gydytoju ir išbandykite nuprausdami nedidelį odos plotą.
Visi pateikti lakišių arbatos receptai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl visada, prieš gydantis, pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku.
Šaltiniai:
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, viršelio nuotrauka © Jurga Creations.