Dažnas šiuolaikinės kasdienybės palydovas yra stresas. Skubame, prisiimame pernelyg daug atsakomybių, bandome būti nepakeičiami, siekiame daugiau, greičiau… Kol galiausiai mūsų smegenys ir kūnas pradeda siųsti signalus, kad tokio tempo mums per daug. Nors nerimas ir stresas yra normalūs jausmai, kuriais reaguojame į tam tikras neįprastas, nemalonias, skaudžias ar pavojingas situacijas, tačiau jei šie jausmai yra itin stiprūs, neproporcingi esamai situacijai, tęsiasi nuolat ir ilgą laiką – būtina susirūpinti. Kuo anksčiau atkreipsime dėmesį į savo būklę, tuo didesnė tikimybė, kad sau padėti galėsime liaudies medicinos priemonėmis. Būtent apie tai ir šis straipsnis. Perskaitykite ir sužinokite kaip kovoti su nerimu ir depresija kasdienėmis priemonėmis, tokiomis kaip žolelių arbata, mityba, gyvenimo būdo korekcijos.
Nerimo sutrikimų priežastys iki šiol nėra visiškai suprantamos. Paprastai tai siejama su trauminėmis gyvenimo patirtimis, nuolatiniu ir padidintu stresu, asmens polinkiu į nerimą, psichikos sveikatos sutrikimais, priklausomybėmis.
Nerimas kaip normali organizmo reakcija, kylanti dėl gyvenimiškų situacijų nėra kažkas neįprasto ar pavojingo. Tačiau jei tokia būsena yra nuolatinė, perdėta, labai intensyvi ir iš esmės bloginanti kasdienio gyvenimo kokybę, labai tikėtina, kad susiduriama su patologiniu reiškiniu – nerimo sutrikimu. Tokiu atveju išmintingiausia pirmiausia kreiptis į gydytoją ir pasikonsultuoti dėl efektyviausių gydymosi būdų.
Beje, pasak Amerikos psichiatrų asociacijos, dažniau nerimo sutrikimas diagnozuojamas moterims nei vyrams. Dažniausi nerimo simptomai yra šie:
Nerimo sutrikimas taip pat skirstomas į keletą tipų, sąlygotų skirtingų priežasčių. Jiems būdingi panašūs bendrieji simptomai, tačiau tam tikri simptomai yra labiau būdingi konkrečiam nerimo sutrikimo tipui.
Kai kuriais atvejais pasireiškiantys nerimo simptomai gali būti pirmieji indikatoriai, pranešantys apie tam tikrą ligą. Nerimo sutrikimas gali atsirasti dėl tam tikrų pokyčių organizme, kuriuos sukelia širdies ligos, diabetas, skydliaukės problemos, kvėpavimo sistemos sutrikimai, tokie kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir astma, dirgliosios žarnos sindromas, reti augliai.
Jei kyla įtarimų, kad atsiradęs nerimo sutrikimas gali turėti medicininę priežastį, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau bus nustatyta problema, tuo sėkmingesnis bus ir jos gydymas.
Žmonės, varginami nerimo sutrikimo, dažnai susiduria su nerimo priepuoliais, kitaip vadinamais panikos atakomis. Tai – staigūs intensyvios baimės, diskomforto ar kontrolės praradimo jausmo periodai, pasireiškiantys be aiškios priežasties, kai jokio realaus pavojaus net nėra. Nerimo priepuoliai prasideda staiga ir per kelias minutes pasiekia piką. Priepuolio metu pasireiškia tokie simptomai:
Depresija yra dar viena pavojinga psichikos sveikatos problema. Tai nėra tas pats kas nerimas, tačiau sergant depresija nerimas taip pat gali pasireikšti. Priklausomai nuo būklės sunkumo, kartais gali padėti depresijos gydymas be vaistų. Tačiau esant sunkiai depresijos formai negalima apsieti be medicininio gydymo.
Depresijos priežastys siejamos su trimis pagrindiniais dalykais: biocheminiais procesais žmogaus smegenyse, genetiniu polinkiu, asmeninėmis savybėmis. Tačiau išsivystyti šiai būklei įtakos taip pat gali turėti ir aplinkos poveikiai, tokie kaip smurtinė, emociškai nesaugi, nestabili, žeminanti aplinka, skurdas ir pan.
Pirmi depresijos požymiai, kuriems atsiradus reikia ieškoti būdų sau padėti, yra šie:
Gyvename regione, kur didelę metų dalį saulės spinduliai mūsų nelepina. O būtent saulė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gerą emocinę būseną. Iš patirties žinome, kad saulėtą dieną ir nuotaika būna geresnė. Tai vyksta ne šiaip sau – būtent saulės spinduliai stimuliuoja smegenų veiklą ir skatina vadinamųjų laimės hormonų (serotonino, endorfino) gamybą.
Sumažėjęs saulės poveikis sutrikdo žmogaus biologinio laikrodžio (cirkadinio ritmo) ritmą, įtakoja serotonino kiekio organizme sumažėjimą ir melatonino padidėjimą, o tai gali sukelti sezoninę depresiją. Ši depresijos rūšis, tiesiogiai susijusi su sezonų kaita, prasideda ir baigiasi maždaug tuo pačiu metu kiekvienais metais. Dažniausiai simptomai prasideda rudenį ir išnyksta pavasario ir vasaros pradžioje. Pagrindiniai sezoninės depresijos simptomai yra šie:
Pogimdyminė depresija yra rimta psichinė liga, kuri paveikia smegenis ir turi įtakos moters elgesiui bei fizinei sveikatai. Pagrindinė priežastis, dėl kurios kyla pogimdyvinė depresija, yra hormoniniai pokyčiai. Nėštumo metu moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono lygis organizme yra labai padidėjęs. Per pirmąsias 24 valandas po gimdymo šis hormonų lygis greitai nukrenta iki įprastinio. Toks šokui prilygstantis hormonų svyravimas gali sukelti depresiją. Būtinai kreipkitės pagalbos, jei po gimdymo pasireiškia tokie simptomai, kurie tęsiasi ilgiau nei 2 savaites:
Negydoma pogimdyvinė depresija gali peraugti į pogimdyvinę psichozę. Nors ši būklė yra reta, statistiškai pasitaikanti 4 moterims iš 1000, tačiau jį yra ypatingai pavojinga tiek moteriai, tiek vaikui. Pogimdyvinė psichozė pasireiškia neegzistuojančių vaizdų matymu ir garsų girdėjimu, ekstremaliais nuotaikų svyravimais – nuo verkimo iki isteriško juoko, paranoja, dideliu dirglumu, bandymu pakenkti sau ar kūdikiui.
Nesvarbu dėl kokių priežasčių suserga žmogaus siela, svarbiausia – kuo anksčiau tai pastebėti ir pripažinti, kad ši kankinanti būsena nėra normalu. Jei gyvenime susiklosto daug veiksnių, kurie gali būti nerimo sutrikimo ar depresijos rizikos faktoriai, pirmas žingsnis, galintis padėti, yra prevencinės priemonės. Iš esmės – tai gyvenimo būdo koregavimas, sąmoningumas ir pastangos padėti sau:
Tai, kad maistas, kurį valgome, turi tiesioginės įtakos smegenų veiklai, yra įrodyta moksliškai. Turintiems polinkį į nerimą ir depresiją, į savo mitybos racioną rekomenduojama įtraukti linų ir chia sėklas, riebią žuvį (lašišą, skumbrę, silkę), ciberžolę ir daug magnio turinčius produktus (žalias lapines daržoves, riešutus, ankštines daržoves, visų dalių grūdus, avokadus, bananus, juodąjį šokoladą).
Neatsiejamas sveikatos šaltinis taip pat yra žolelių arbatos. Jos gali būti ne tik nerimo ir depresijos prevencinė priemonė, tačiau ir padėti esant būklėms, kurias dar įmanoma suvaldyti namų priemonėmis. Tai, kad tam tikri augalai gali būti naudingi gydant nerimo sutrikimus ir depresiją, patvirtina ir klinikiniai tyrimai. Pavyzdžiui, 2015 m. buvo atlikta 11 tyrimų, kurių rezultatai parodė ryšį tarp arbatos vartojimo ir sumažėjusios depresijos rizikos.
Tačiau svarbiausia prisiminti, kad jei būklė negerėja, tęsiasi daugiau kaip 2 savaites ir darosi tik blogiau – laikas pagalbos ieškoti pas specialistus.
Toliau pateikiame 10 arbatų, kurios siejamos su psichikos sveikatos stiprinimu, turinčių raminamąjį, balansuojantį poveikį.
Nerimo sutrikimai bei įvairių formų depresija yra klastinga ir pavojinga būklė. Neretai riba tarp galimybės ją pačiam kontroliuoti ir nebesuvaldyti yra labai plona. Jaučiant nerimui ar depresijai būdingus simptomus, svarbu atidžiai stebėti save ir laiku reaguoti į pokyčius. Esant sunkioms būklėms, kurioms reikalingas medikamentinis gydymas ir medicininės terapijos, negalima apsiriboti vien tik naminėmis priemonėmis. Tačiau naminės priemonės gali būti nebloga pagalbinė priemonė gydymo procese.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios žolelės, pavyzdžiui jonažolė, gali turėti neigiamą sąveiką su receptiniais vaistais nuo depresijos. Be to, kai kurios žolelės gali turėti ir šalutinį poveikį, kuris neretai priklauso ir nuo individualių žmogaus savybių ir aplinkybių, pavyzdžiui, vartojamų vaistų, gretutinių ligų, alergijų ir pan.
Taigi – pagrindinė taisyklė, padėsianti sau nepakenkti – prieš vartojimą pasikonsultuoti su mediku. Ypač, jei yra padidintų rizikos veiksnių.
Ypatingai atsargios su savarankišku nerimo ir depresijos gydymu turėtų būti nėščiosios ir krūtimi maitinančios moterys. Šiame gyvenimo etape geriau neeksperimentuoti. O jeigu pasireiškia nerimui ar depresijai būdingi simptomai – geriau nelaukti ir nedelsiant kreiptis pagalbos.
Šaltiniai:
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/anxiety/symptoms-causes/syc-20350961
https://www.nimh.nih.gov/health/topics/anxiety-disorders
https://www.healthline.com/health/anxiety
https://www.psychiatry.org/patients-families/depression/what-is-depression
https://www.womenshealth.gov/mental-health/mental-health-conditions/postpartum-depression
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2290997/
https://www.healthline.com/health/depression/benefits-sunlight#mental-health
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/seasonal-affective-disorder/symptoms-causes/syc-20364651
https://www.healthline.com/health/tea-for-depression#takeaway
Reader’s Digest. Didžioji žolelių knyga. Vilnius: Alma Littera, 2009, p. 217
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.