Daugelis puikiai žino, naudoja ir netgi augina baziliką. Tai neatskiriamas itališkos virtuvės prieskonis, puikiai derantis su makaronų patiekalais. Mėgstamas tiek šviežias, tiek džiovintas. Tačiau ar žinote, kad ne mažiau dėmesio verta ir baziliko arbata? Nuo kokių negalavimų ji gelbsti ir kam baziliko arbata nepatartina sužinosite skaitydami žemiau.
Maistui bei arbatai ruošti naudojamas kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum). Jo gimtinė pietinė Azija, tačiau puikiai auga ir Lietuvoje. Bazilikas – vienmetis žolinis augalas. Priklauso notrelinių (Lamiaceae) augalų šeimai. Užauga iki 30–70 cm aukščio. Stiebas status, šakotas, keturbriaunis. Lapai kotuoti, kiaušiniški, žalsvos, žalsvai arba rausvai violetinės spalvos.
Lietuvoje auginami bazilikai žydi liepos mėnesį. Žiedai gali būti rausvos, rausvai violetinės spalvos, susitelkę lapų pažastyse menturiais po tris. Vos pražydęs bazilikas gali būti skinamas ir džiovinamas arbatai ruošti. Prieskoniams naudojami švieži arba džiovinti baziliko lapeliai.
Į šiltnamius bazilikai sėjami nuo balandžio pradžios, tačiau juos lengvai galima auginti ant palangės ištisus metus. Tik šaltuoju sezonu būtinas papildomas apšvietimas bei šviesi, šilta vieta augti.
Galima džiovinti jaunus baziliko lapelius, kurie skinami iki augalo žydėjimo, arba visą antžeminę baziliko dalį, kai tik sužydi. Be abejo, jeigu auginate baziliką namuose ant palangės, taip pat galite ruošti baziliko arbatą iš šviežių lapų.
Kadangi bazilikai savyje sukaupia didelį kiekį vandens, juo patariama džiovinti specialioje džiovykloje arba orkaitėje. Džiovinant orkaitėje reikėtų nuskintą sausą baziliko žaliavą paskleisti kuo plonesniu sluoksniu ir nustatyti 90–100 °C temperatūrą. Retkarčiais patikrinti, kaip džiūsta, pavartyti.
Jeigu vis dėlto mėginsite baziliką džiovinti įprastai, tam parinkite nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą, tamsią, sausą ir labai gerai vėdinamą patalpą. Lapelius galima džiovinti paskleidus plonu sluoksniu ant audeklo, o nuskintus stiebelius su lapeliais geriau džiovinti surišus į ryšelį ir pakabinus kotais aukštyn palubėje. Tokie ryšeliai turėtų būti kuo plonesni, kad kuo geriau cirkuliuotų oras ir kuo greičiau išdžiūtų.
Vis dėlto džiovinti natūraliai yra rizikinga, nes bazilikas sunkiai džiūsta, greitai juoduoja, pelija.
Bet kuriuo būdu išdžiovintą baziliko žaliavą pasmulkiname pirštais ir laikome sandariuose popieriniuose ar lininiuose maišeliuose tamsioje, gerai vėdinamoje, sausoje vietoje.
Dar vienas puikus būdas pasiruošti baziliko atsargų, jį užšaldyti. Paprasčiausiai imame lapelius ar visą antžeminę dalį, gerai nuplauname, labai gerai nusausiname ir pasmulkiname. Sudedame į specialius šaldymo maišelius ir, kai prireikia, tiesiog išsiimame šaukštelį ar du arbatai ruošti ar patiekalams gardinti.
Nerekomenduojama šaldyti nepjaustytų, visų baziliko lapelių, nes atšilę jie praranda formą, išvaizdą. Be to, smulkintus lengviau dozuoti arbatai plikyti.
Ne veltui bazilikas visais laikais buvo laikomas svarbia žole. Štai prancūzams jis buvo karališka žolė, italams – meilės ženklas, o indams – šventa žolė. Bazilikas išsiskiria ne tik savo kvapu, skoniu, tačiau ir vaistinėmis bei maistinėmis savybėmis.
Jame gausu vitaminų K bei A, mangano, magnio, karotino, fitoncidų, rutino. Reguliariai vartojant baziliko arbatą stiprinamas imunitetas, ji gelbsti ir peršalus, susirgus gripu bei nuo kitų negalavimų. Be to, baziliko arbata veikia tonizuojančiai, tad gali pakeisti kavą, tačiau kofeino joje nėra.
Be to, baziliko arbata:
Nepaisant to, kad bazilikas naudingas prieskoninis bei vaistinis augalas, tačiau ne visiems žmonėms patariama vartoti jo arbatos arba kitokių baziliko preparatų. Baziliko arbata nerekomenduojama:
Bazilikas pasižymi tonizuojančiomis savybėmis, todėl labai tinka atgauti jėgas sergant gripu. Jis taip pat stiprina imunitetą ir padeda greičiau įveikti ligą.
Ingredientai:
Paruošimas: bazilikas užplikomas verdančiu vandeniu, uždengiama ir paliekama 10–15 min pritraukti. Nukošiama.
Vartojimas: gerti po stiklinę arbatos 2–3 kartus per dieną.
Patarimas: jeigu karščiuojama į baziliko arbatą patariama įberti žiupsnelį maltų juodųjų pipirų – tokia arbata padės numušti temperatūrą.
Taip paruošta arbata ne tik nuramins nervų sistemą, pakels nuotaiką, pagelbės sergant depresija, tačiau ir sustabdys vėmimą bei pykinimą.
Ingredientai:
Paruošimas: bazilikas suberiamas į puodą ir užpilamas stikline verdančio vandens. Paverdama apie 5–10 min ir paliekama 30 min nusistovėti. Nukošiama.
Vartojimas: gerti po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį.
Patarimas: taip paruoštą arbatą patariama gerti ryte, pagardintą medumi, darbingumui pakelti, aštriam protui visą dieną išlaikyti.
Tokią arbatą patariama naudoti persišaldžius, kosint, kai bėga sloga ir yra užgulusi nosis. Ji ne tik pagerins savijautą, tačiau ir padės kovoti su mikrobais, greičiau sveikti bei atgauti jėgas po ligos.
Ingredientai:
Paruošimas: visus ingredientus supilti į puodą ir užpilti stikline verdančio vandens. Pavirti apie 5 min ir palikti pritraukti dar 5–10 min. Nukošti.
Vartojimas: gerti po stiklinę 2–3 kartus per dieną.
Baziliko arbata ne tik sušildo, gydo, padeda įveikti įvairius negalavimus, tačiau ir puikiai atgaivina. Tad vasarą galite pasiruošti šaltos arbatos su šviežiais baziliko lapeliais. Be to, baziliko lapelis, įmestas į vandenį, jį dezinfekuoja. Ir, be abejo, suteikia gėrimui malonų skonį bei kvapą.
Šaltiniai:
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.