Kai pereinamuoju laikotarpiu dažnai užklumpa įkyrus kosulys, dažnai ieškome įvairių liaudiškų būdų, kaip jį nuraminti. Jeigu po ranka neturite jokių vaistų kosuliui mažinti, tai visada namie rasis koks svogūnas, vadinasi, ir iš jo pagaminama sveikuoliška svogūnų arbata. O kas sakė, kad šį gėrimą reikia vartoti tik kosulio metu? Arbata pasižymi stiprių antioksidantų gausa, kuri apsaugo širdį, gerina miegą, palengvina diabetikų gyvenimą. Tai reiškia, kad vienas kitas puodelis šio gėrimo pravers ir kasdienai, pastiprins imunitetą ir užkirs kelią ligoms. Tad, ar jau pasipjaustėte svogūno arbatai?
Valgomasis svogūnas (Allium cepa) – amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos narys, bet mums žinomas kaip populiari visame pasaulyje paplitusi daržovė, kurią įprasta naudoti kulinarijoje. O kaip ingredientas jis naudojamas kone visas: tiek lapai, tiek svogūnas, tiek lukštai, iš kurių ruošiama ir svogūnų lukštų arbata. Iš svogūnėlio išaugantys laiškais vadinami lapai yra tuščiaviduriai, statūs, pailgi, žalsvos spalvos „vamzdeliai“. Pati svogūno galva botaniniu atžvilgiu yra požeminė stiebo dalis.
Pastaruoju metu virtuvėje ar buityje panaudojami ir svogūnų lukštai – auksinės, baltos ar raudonos spalvos plona žievelė, kuri dengia svogūno galvutę. Augalas yra dvimetis ar daugiametis, todėl kitąmet svogūnas išleidžia tvirtą stiebą, ant kurio puikuojasi apvalios formos skėtiškas žiedynas.
Reikia džiaugtis, kad svogūnas yra pigi daržovė, kuri turi sveikatai brangių komponentų. Svogūnuose esantys junginiai pasižymi įvairiomis sveikatai naudingomis savybėmis, įskaitant priešvėžį, antitrombocitinį, antiastminį aktyvumą ir antimikrobinį poveikį. Fitocheminės medžiagos, antocianinai, flavonoidai, kurių svogūnuose suskaičiuojama mažiausiai 17, gali padėti sumažinti Parkinsono ligos, širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką. Svogūnuose labai vertinama medžiaga kvercetinas, kurio antioksidacinės savybės kovoja su įvairiausio plauko uždegimais (vėžiu, diabetu, kraujospūdžio mažinimu, UV spinduliuote, senėjimo procesais).
Negana to, svogūnai yra puikus vitaminų B6, B9, C šaltinis, jame gausu kalio, mangano ir mažesniais kiekiais kitų mineralų. Valgydami kaip daržovę iš jo gausite tik 39 kcal/100 g ir juose rasite 1,7 g skaidulinių medžiagų.
Svogūnų arbatoje, kaip ir pačiuose svogūnuose esti flavonoidų, kvercetino, vitaminų ir mineralų, kurie gali padidinti antioksidantų kiekį kraujyje. Būtent pastarąsias medžiagas reikia kelti ant pjedestalo, nes jie atlieka visą darbą. Šių komponentų turtinga arbata padeda išvengti peršalimo ir kosulio keičiantis metų laikams. Dar svarbu tai, jog gėrimas sugeba pagerinti imunitetą ir suteikti energijos. Įrodyta, kad svogūnų arbata padeda kontroliuoti hipertenziją, stresą, užkirsti kelią uždegimams ir jų lemiamoms ligoms. Bet apie viską konkrečiau papasakosime toliau.
Vienas labiausiai paplitusių svogūnų arbatos gydymo tikslų – įkyrus stiprus kosulys. Ši arbata gali apsaugoti nuo šio simptomo ir su juo susijusių ligų, nes padidina antioksidantų kiekį kraujyje, o tai stiprina imunitetą. Svogūnuose yra stiprių antibakterinių ir priešuždegiminių junginių, kurie padeda išvengti peršalimo, kosulio ir gripo, taip pat gali padėti sumažinti kvėpavimo takų diskomfortą.
Paantrinant teiginiui, kad svogūnai puikiai susitvarko su kosuliu, reikia dėkoti jų antiastminėms savybėms. Kadangi svogūnai gali atpalaiduoti trachėjos raumenis, juos vartojantys astma sergantys žmonės, greičiau pasijunta geriau ir gali lengviau kvėpuoti.
Šis bruožas ne iš piršto laužtas, o tą įrodė ir 2016 metais atliktas tyrimas su žiurkėmis, kurioms buvo sukelta alerginio tipo astma. Rezultatai parodė, jog vandeninis svogūnų ekstraktas sumažino alerginių astma sergančių žiurkių ląstelių infiltraciją ir plaučių uždegimą.
Svogūnuose gausu kvercetino, kuris gali padėti kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Jis tai daro skatindamas gerojo cholesterolio gamybą ir mažindamas blogojo cholesterolio kiekį organizme. Tai savo ruožtu užtikrina gerą širdies sveikatą, o tokių rezultatų pasieksite kasdien išgerdami po 1–2 puodelius šio gėrimo.
Svogūnų arbata taip pat labai naudinga sergantiesiems diabetu. 2010 m. atlikus nedidelį tyrimą su 84 žmonėmis, sergančiai I arba II tipo diabetu, nustatyta, kad suvalgius 100 g žalių raudonųjų svogūnų po 4 valandų gerokai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje ir jo šuolių rizika. O 2020 m. tyrimas su diabetu sergančiomis žiurkėmis, kurios 8 savaites vartojo maistą su 5 % džiovintų svogūnų milteliais, parodė, jog joms sumažėjo tiek cukraus, tiek trigliceridų ir cholesterolio kiekis kraujyje. Jo priešuždegiminės ir antioksidacinės savybės padeda sumažinti diabeto simptomus.
Svogūnai taip pat yra geras inulino šaltinis, kuris naudingas žarnyno sveikatai. Reguliariai gerdami svogūnų arbatą išsaugosite žarnyno sveikatą ir išvengsite tokių negalavimų kaip virškinimo sutrikimai, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ir kitos problemos.
Vienas puodelis svogūnų arbatos kasdien padeda geriau išsimiegoti. Svogūnuose yra L-triptofano – aminorūgšties, kuri yra natūrali raminamoji medžiaga. Ji taip pat padeda sumažinti streso lygį, o tai savo ruožtu padeda geriau miegoti.
Čia galima paminėti daugelį svogūnų arbatos naudų širdžiai ir kraujagyslėms. Svogūnų arbatoje esančios medžiagos, tokios kaip flavonolis ir kvercetinas padeda kontroliuoti kraujospūdį. Arbatoje galima rasti sieros, kuri padeda praskiesti kraują, o tai neleidžia susidaryti kraujo krešuliams. Flavonoidai ir polifenoliai veikia kaip antioksidantai ir padeda išlaikyti sveikas kraujagysles, nes apsaugo sieneles nuo oksidacinės pažaidos, uždegimų ir trigliceridų kiekio kaupimosi. Tokiu būdu svogūnų arbata gali būti naudinga mažinant padidėjusio cholesterolio kiekio ir prastos kraujotakos problemą, bei užkertant kelią hipertenzijai, širdies priepuoliams ir insultui.
Svogūnai gali sumažinti riziką susirgti tam tikromis vėžio rūšimis, tokiomis kaip skrandžio, storosios žarnos, kiaušidžių vėžys. Tai įrodė keli moksliniai tyrimai. 2015 m. atliktoje tyrimų apžvalgoje mokslininkai padarė išvadą, kad žmonėms, kurie vartojo daugiausiai svogūnų, skrandžio vėžys buvo diagnozuotas 22 % rečiau nei tiems, kurie jų vartojo mažiausiai.
O 2014 m. 16 tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 13 333 žmonės, apžvalgoje mokslininkai teigė, kad daugiausiai svogūnų vartojantys žmonės turėjo 15 % mažesnę riziką susirgti storosios žarnos vėžiu nei tie, kurie jų vartojo mažiausiai. In vitro tyrimai rodo, kad svogūnuose esantis junginys onioninas A gali padėti sumažinti navikų vystymąsi ir sulėtinti kiaušidžių vėžio plitimą.
Daugybė tyrimų rodo, kad svogūnai veiksmingai kovoja prieš tokius mikrobus kaip Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus, Bacillus cereus – svarbius žmonių ligų sukėlėjus. O naujausi tyrimai rodo, kad svogūnai gali susitvarkyti ir prieš XXI a. rykštes: skrandžio bakteriją Helicobacter pylori bei Vibrio cholerae.
Kai jau įsitikinote nepamatuojama svogūnų ir iš jų pagamintos arbatos nauda, pasiruoškite ingredientus ir priemones jai paruošti. Nors paprasčiausią arbatos variantą galite paruošti tik iš pačių svogūnų, siūlome jums receptą su papildomais komponentais, pagerinančiais ir skonį, ir imunitetą. Jums reikės:
Paruošimas:
Kad pasijustų ilgalaikis arbatos poveikis (pavyzdžiui, cukraus lygio ir cholesterolio kiekio kraujyje mažėjimas ar kontroliuojamas kraujospūdis), išgerkite jos po puodelį kasdien bent kurį laiką.
Visgi svogūnų arbatos nauda gali džiaugti ne visi. Kai kurie žmonės šios arbatos turėtų vengti arba dėl nepageidaujamų neigiamų savybių gerai įvertinti situaciją. Štai kokį šalutinį efektą turi svogūnai ir iš jų gaminama arbata:
Nors ir paminėta nemažai neigiamų savybių, tačiau juk visi žinome, kad svogūnai yra nepaprasta daržovė. Tad jeigu jį sėkmingai vartojote iki šiol, naudojimo nenutraukite. O pastebėjus neigiamus sveikatos nukrypimus ar pradedant vartoti tam tikrus vaistus, pasikonsultuokite su gydytoju.
Šaltiniai:
https://girlswhoeat.com/recipes/drinks-recipes/immune-boosting-onion-tea/
https://www.livescience.com/45293-onion-nutrition.html
https://www.thehealthsite.com/fitness/diet/brew-some-onion-tea-a-cup-a-day
https://healthiersteps.com/13-health-benefits-of-onions/
Tyrimai:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31893634/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9322202/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21702293/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9470917/
https://www.ajol.info/index.php/bajopas/article/view/151997
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.