Rūtų arbata arba rūtų nuoviras dažnai sutinkamas lietuviškoje tautosakoje. Daugelis mūsų tik iš lietuvių rašytojų kūrinių ir žinome, kad rūtų arbata egzistuoja. Ir dažniausiai mūsų žinios apsiriboja tuo, kad rūtų arbata buvo naudojama nepageidaujamam nėštumui nutraukti. Iš tiesų, rūta ne veltui vadinama malonės žole. Rūtų arbatos nauda yra didžiulė, tereikia mokėti tinkamai paruošti ir žinoti, kam ir kada ją galima vartoti.
Rūta (Ruta) priklauso rūtinių (Rutaceae) šeimos augalų genčiai. Iš viso žinoma 14 skirtingų rūšių. Rūtos gimtinė – Balkanai. Dabar plačiai paplitusi Viduržemio jūros regione ir Pietvakarių Azijoje. Tai daugiametė 20–80 cm aukščio žolė arba puskrūmis. Labiausiai iš kitų augalų rūta išsiskiria savo stipriu, aitriu kvapu. Stipriai kvepia ne tik rūtos žiedai, tačiau ir visas augalas. Augalo stiebas gausiai šakotas, apatinė dalis sumedėjusi. Lapai melsvai žali, kai kurių rūšių tamsiai žali, sudėtiniai, 2–3 kartus plunksniški, sudaryti iš kiaušiniškų arba lancetiškų lapelių. Rūta žydi geltonais arba gelsvais žiedais. Žiedai – dvilyčiai, susitelkę ūglių viršūnėje į skėtiškas kekes. Vaisius – atsidarančioji dėžutė.
Žalioji rūta (Ruta graveolens) yra vaistinis bei prieskoninis augalas. Iš jos išgaunami eteriniai aliejai naudojami parfumerijos pramonėje. Būtent iš žaliosios rūtos ruošiama ir rūtų arbata. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad visų rūšių rūtos yra nuodingi augalai. Todėl su jomis reikia elgtis atsargiai, o prieš vartojant rūtų arbatą būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Įspėjimas! Rūtų arbatos jokiu būdu negalima vartoti besilaukiančioms ir maitinančioms moterims, vaikams ir senyviems žmonėms.
Rūta nuo seno buvo labai vertinama dėl savo gydančiųjų savybių, todėl nenuostabu, kad yra pilna mitų bei legendų apie šį augalą. Rūta dėl savo kartaus skonio buvo laikoma apgailestavimo, atgailos ir liūdesio simboliu. Ji dažnai vadinama malonės žole, laikoma atleidimo simboliu.
Rūta buvo laikoma tokiu stipriu augalu, jog pasakojama, kad jos bijojęs net pats baziliskas – mitinis gyvačių karalius. Viduramžiais rūtos buvo smilkomos, siekiant apsisaugoti nuo velnio, raganų ir kitų piktųjų dvasių. Buvo tikima, kad jos gali išgydyti daugelį ligų. Netgi prieš šv. Mišias Katalikų Bažnyčioje į šventintą vandenį būdavo beriama rūtos lapelių.
Lietuvoje rūta laikoma nacionaline gėle ir dažnai sutinkama tautodailės kūriniuose: ornamentuose, dekoruose. Apie ją sukurtos dainos, sutartinės, skaičiuotės, pasakos. Rūta laikoma nekaltybės, skaistumo simboliu.
Nuo seno rūtų arbata buvo naudojama menstruacijoms skatinti, kraujo spaudimui mažinti ir netgi kai kurioms psichikos ligoms gydyti. Vis dėlto dėl savo toksiškumo rūtų arbatos populiarumas pamažu išblėso. Tačiau laikantis nurodytos dozės, paruošimo ir vartojimo rekomendacijų, rūtų arbata gali palengvinti daugelį negalavimų. Rūtų arbata:
Išoriniam naudojimui tinkamiausias yra rūtų eterinis aliejus, tačiau ne mažiau veiksminga gali būti ir rūtų arbata. Išoriniam naudojimui galima rinktis stipresnės koncentracijos rūtų arbatą. Tik prieš tai būtinai įsitikinkite, jog nesate alergiškas rūtoms. Išbandykite patepdami nedidelį odos plotą. Tačiau net jeigu nesate alergiškas, panaudojus rūtų arbatą išoriškai, tą vietą saugokite nuo saulės spindulių. Sureagavusios su saule, rūtos veikliosios medžiagos, sukelia odos pažeidimus, sudirgimus, bėrimus ir pan.
Rūtų arbata išoriškai dažniausiai naudojama kaip kompresas:
Kaip minėta pradžioje, rūta yra nuodingas vaistinis augalas. Todėl iš jos paruoštą arbatą reikia vartoti labai atsakingai ir tik gydomaisiais tikslais. Labai svarbu neviršyti rekomenduojamos arbatos dozės. Taip pat neruošti arbatos iš šviežių rūtų. Naudoti tik džiovintus augalus.
Rūtų arbatos toksinis poveikis gali pasireikšti įvairiai:
Šviežios rūtos per daug toksiškos, tad arbatai ruošiama tik džiovinta žaliava. Džiovinimui renkama visa antžeminė augalo dalis. Ji nupjaunama vos pradėjusi žydėti, paliekant tik 10-15 cm aukščio stiebus. Pirmaisiais augimo metais rūtos nepjaunamos. Žaliavą galima pradėti rinkti tik antraisiais augalo augimo metais. Rūtos džiovinamos vėsioje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai išdžiūvusi žaliava yra šviesiai žalios spalvos, specifinio kvapo ir aštraus, kartaus skonio.
Išdžiūvusios rūtos susmulkinamos, stambiausi stiebai išmetami. Laikomos užrištuose medžiaginiuose (idealiu atveju lininiuose) arba popieriniuose maišeliuose. Tamsioje, vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Teisingai laikant – tinkamos vartoti iki 2 metų.
Ruošiant rūtų arbatą griežtai reikia laikytis nurodytų kiekių. Taip pat neviršykite rekomenduojamo suvartoti kiekio.
Ingredientai:
Paruošimas: Rūtos lapeliai užpilami stikline verdančio vandens, uždengiama ir paliekama pastovėti 10–15 min, kad gerai pritrauktų. Nukošiama ir galima gerti.
Vartojimas: Patariama išgerti ne vienu kartu, o pamažu gurkšnoti visą dieną. Rekomenduojama gerti ne daugiau nei 250 ml arbatos per dieną. Gydymą tęsti ne ilgiau nei vieną savaitę.
Ši arbata gali padėti sureguliuoti mėnesinių ciklą, sumažinti menstruacijų sukeliamus skausmus bei spazmus. Netinka toms moterims, kurios kenčia nuo gausių mėnesinių, nes gali sukelti stiprų kraujavimą.
Ingredientai:
Paruošimas: Rūtų lapeliai užpilami verdančiu vandeniu, uždengiama, paliekama pritraukti 10–15 min ir nukošiama.
Vartojimas: arbata pradedama gerti pirmąją mėnesinių dieną ir geriama 5 dienas iš eilės. Po to vartojimas nutraukiamas. Rekomenduojama gerti kasdien po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną. Jei reikia, kito ciklo metu gydymą galima kartoti.
Rūtų arbatą galima naudoti itin sunkaus ir varginančio klimakso simptomams sušvelninti. Tačiau prieš vartojimą būtinai pasikonsultuokite su jus prižiūrinčiu gydytoju. Rūtų arbata – vaistas, ne papildas, todėl turi būti vartojama labai atsargiai ir atsakingai.
Ingredientai:
Paruošimas: Rūtos lapelius užpilti šaltu virintu vandeniu, uždengti ir palikti pritraukti 8 valandoms. Po to nukošti.
Vartojimas: Gerti po 0,5 stiklinės prieš valgį 4 kartus per dieną. Naudoti ne ilgiau nei 1 mėnesį. Po to būtina 7 dienų pertrauka. Jei reikia, gydymą tęsti dar mėnesį.
Rūtų arbata – vaistinis preparatas. Todėl visi patarimai yra informacinio pobūdžio. Dėl konkretaus vartojimo būdo bei kiekio parinkimo būtent jums būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Neužsiimkite savigyda, nes rūtos gali būti mirtinai nuodingas augalas.
Šaltiniai:
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.