Meškauogė (lot. Arctostaphylos uva-ursi) – krūmas / krūmokšnis, ant kurio auga meškų pamėgtos uogos. Lietuvoje auga vienintelė rūšis – miltinė meškauogė, nors pasaulyje yra apie 60 šio augalo rūšių. Būtent iš miltinės meškanuogės ir gaminama meškauogių arbata. Miltinė meškauogė Lietuvoje dar vadinama arkliauoge, kiauluoge (nes uogas mėgdavo šie naminiai gyvūliai). Augalas prigludęs prie žemės, maždaug 60 cm aukščio, su palei žemę besidriekiančiomis šakomis ir smulkiais storais standžiais lapais. Žydi baltai gegužės – birželio mėn., žiedai nusvirę, sukrauti svyrančiose kekėse. Vainikėlis rausvas. Vaisius – apvali nedidelė, miltinga, ryškiai raudona uoga. Meškauogė auga sausuose pušynuose, sutvirtina smėlio paviršių, dažnai sutinkama pietryčių Lietuvoje, vakarinėje šalies dalyje sutinkama rečiau.
Meškauogių lapai renkami anksti pavasarį arba vasaros pabaigoje.
Medicininio meškauogės naudojimo istorija siekia mažiausiai II a., todėl jis plačiai naudojamas kaip diuretikas, sutraukianti ir antiseptinė priemonė. Amerikos indėnai jį naudojo kaip vaistą nuo galvos skausmo, cistitui gydyti ir kaip bendrą tonizuojančią priemonę inkstams stiprinti – tuo metu dar nebuvo atrasti sulfatiniai vaistai ir antibiotikai. Indėnai meškauogių lapus kartu su tabaku ir kitomis žolelėmis naudojo religinėse apeigose kaip smilkalus (smilkalų rūšis, skirta išvalyti orą nuo neigiamų medžiagų) arba rūkytus šventoje pypkėje, kad rūkančiojo maldos būtų perduotos Didžiajai dvasiai.
Medicininiais tikslais dažniausiai naudojami meškauogių lapai. Jie renkami anksti pavasarį, kol dar neišsprogę pumpurai arba liepos pabaigoje, rugpjūčio mėnesį, kai suauga pirmamečiai lapai.
Lapai džiovinami nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Tinkamai sudžiovinta žaliava turi būti gražios, natūraliai žalios spalvos, lengvai trupantys, be kvapo ir sutraukiančio, kartoko skonio. Džiovinti meškauogių lapai laikomi orui laidžioje pakuotėje, sausoje, tamsioje vietoje. Naudingųjų savybių jie nepraranda 5 metus nuo surinkimo.
Meškauogių arbata naudojama labiau kaip vaistas ligų gydymui, nei tiesiog gėrimui, kaip mūsų įprastos kitos arbatos. Meškauogių nauda sveikatai:
Meškauogių arbatą geriausia ruošti tradiciniu ir kitoms vaistažolėms paruošti taikomu metodu. Meškauogių lapelius užpilkite verdančiu vandeniu, siekiančiu 100 laipsnių. Palaikykite apie 15 minučių, priklausomai nuo to, kokio stiprumo arbatos norite. Kadangi meškauogių arbata yra karti, ją galite pasaldinti cukrumi, medumi ar mėgstamu sirupu.
Meškauogių arbatą galite ruošti ir mirkymo būdu – tuomet arbata bus mažiau karti ir turės didesnį kiekį antioksidantų. Meškauogės lapelius užpilkite šaltu vandeniu (kuo vandens ph bus aukštesnis, tuo arbata gausis stipresnė) ir mirkykite 12 val.
Jei meškauogių arbatą vartojate nuo šlapimo pūslės uždegimo, galite padidinti jos efektyvumą prieš arbatos gėrimą suvartojant ½ arbatinio šaukštelio sodos su vandeniu. Tai šarmina šlapimo reakciją, dėl to meškauogių gydomoji galia būna veiksmingesnė.
Geriau vartoti gydomąjį meškauogių lapų antpilą. Virinti šių vaistažolių nepatartina, nes tuomet jos išskiria daug rauginių medžiagų, kurios gali neigiamai veikti skrandžio ir žarnyno gleivinę.
Meškauogių arbatą gydomaisiais tikslais galima vartoti 1 savaitę. Jei būklė negerėja, reikia kreiptis į gydytoją.
Meškauogių lapų arbatą galima pastiprinti spanguolių naudingosiomis savybėmis. Spanguolėse esantys antioksidantai (vitaminai A ir C) bei kitos medžiagos taip pat efektyviai slopina uždegimus, padeda gydyti šlapimo takų infekcijas.
Šiai arbatai paruošti reikės:
Meškauogių lapus užpilkite verdančiu vandeniu, uždenkite ir palikite 20–25 minutes pastovėti. Tuomet antpilą perkoškite ir įpilkite spanguolių sultis ir įdėkite medaus. Gerkite šiltą.
Dėl turtingos antioksidantais sudėties, meškauogės padeda stabdyti odos senėjimo procesus. Meškauogė taip pat gali sumažinti odos pigmentaciją. Ji gali būti naudojama kaip vietinio poveikio priemonė, tepama ant odos, kad padėtų sumažinti odos šviesėjimą ir pigmentaciją. Toks odą teigiamai veikiantis poveikis siejamas su meškauogėse esančiais antioksidantais, bei junginiu arbutinu.
Įtemptas gyvenimo ritmas, miego trūkumas ir daugybė stresinių situacijų neretai palieka savo pėdsakus mūsų veide, pirmiausia – patamsėjimais paakiuose. Šiai būklei valdyti ypač tinka preparatai su meškauogių ekstraktu.
Meškauogė taip pat pasižymi sutraukiamuoju ir valomuoju poveikiu, padedančiu mažinti iššutimus ir riebumą. Meškauogių nuoviras tinkamas slaugomų ligonių prausimui / apšluostymui lovoje.
Meškauogių uogos yra valgomos žalios arba virtos. Juose taip pat yra naudingųjų medžiagų, todėl jomis verta praturtinti savo mitybą. Amerikos indėnų gentys iš meškauogių uogų gamino padažus mėsai ir žuviai gardinti. Džiovintas uogas naudojo duonai, pyragams kepti.
Šios uogos nepasižymi išskirtiniu skoniu. Tačiau derinant jas su kitomis uogomis ar vaisiais, galima pasigaminti skanią uogienę ar džemą.
Iš meškauogių uogų galima paruošti vertingą padažą, tinkantį žvėrienos, žuvies patiekalams.
Ingridientai:
Uogas suberkite į puodą ir virkite ant vidutinės ugnies, apie 5–10 minučių, kol suminkštės. Tuomet uogas sutrinkite, perkoškite per sietelį arba marlę, kad pašalintumėte sėklas. Svarbu, kad liktų kuo daugiau minkštimo. Perkoštas uogas sudėkite atgal į puodą ir suberkite cukrų. Vienam puodeliui uogų masės galima naudoti apie 1 puodelį cukraus. Įpilkite citrinos sulčių, gerai išmaišykite ir pakaitinkite iki užvirimo. Išjunkite ugnį, leiskite atvėsti ir išpilstykite į sandarius indelius. Padažą geriausia laikyti šaldytuve.
Vaistažolių vartojimas yra nuo seno žinomas būdas stiprinti organizmą ir gydyti ligas. Tačiau vaistažolės gali sukelti šalutinį poveikį vartojant vienas arba sąveikaujant su kitomis vaistažolėmis, papildais ar vaistais. Dėl šių priežasčių vaistažoles reikėtų vartoti atsargiai, nuolatos stebint savo sveikatą, o dar geriau – prižiūrint sveikatos specialistui.
Nors meškauogės yra labai naudingos sveikatai, ypač šlapimo sistemai, jų negalima vartoti ilgiau kaip 5 dienas iš eilės ir daugiau kaip 5 kartus per metus. Hidrochinonas yra stiprus junginys, naikinantis bakterijas, tačiau dažnas jo vartojimas gali pakenkti kepenims.
Meškauogių arbatos nerekomenduojama vartoti vaikams, nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims.
Žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, arba žmonės, sergantys Krono liga, virškinimo sutrikimais, opomis, inkstų ar kepenų ligomis, taip pat turėtų vengti meškauogių arbatos.
Padauginus meškauogių arbatos galimas šalutinis poveikis:
Dėl meškauogių arbatos vartojimo geriausia pasitarti su savo gydytoju.
Viršelio iliustracija ©.
Kitos nuotraukos asociatyvinės © Canva.