Anyžiai – tai daugeliui pažįstamas skonis. Sirupas nuo kosulio, pastilės, ledinukai, saldymedžio guminukai – tai dažniausiai vartojami produktai, atskleidžiantys šį, gana specifinį, anyžių skonį. Sakoma, kad anyžiai abejingų nepalieka – arba jie mėgstami, arba ne. O ar esate ragavę anyžių arbatos? Netgi paruoštos iš namuose, vaistažolių lysvėje užaugintų anyžių? Anyžių arbata, ruošiama iš anyžių sėklų, turi gydomųjų savybių ir gali būti veiksminga gydant įvairius negalavimus.
Paprastasis anyžius (lot. Anisum vulgare), dar kitaip vadinamas anyžine ožiažole (lot. Pimpinella anisum L.), yra artimas petražolių, morkų, salierų, kalendrų, pankolių, kmynų giminaitis.
Anyžius yra iki 1 m užaugantis, žolinis augalas. Iš pažiūros jis primena kmynus. Augalas turi tamsiai žalius lapus, išsidėsčiusius trimis pakopomis. Apatiniai lapai yra širdies pavidalo, viduriniai – triskilčiai, o viršutiniai – plunksniški, dantytu pakraštėliu. Žydi baltais, stiebo viršūnėse sutelktais, skėtiniais žiedais. Vasaros pabaigoje žiedynuose subręsta vaistinės sėklos.
Anyžiai kilę iš Egipto ir rytinio Viduržemio jūros regiono. Manoma, kad maždaug VIII amžiuje anyžių sėklas benediktinų vienuoliai atvežė į Vokietiją, o iš čia šis augalas išplito į daugelį Europos šalių. Šiais laikais anyžiai auga arba yra auginami beveik visuose Pasaulio žemynuose.
Lietuvoje anyžiai natūraliai neauga, tačiau yra dažnai auginami kaip vienmečiai vaistiniai augalai.
Gydomųjų savybių turinčios anyžių sėklos renkamos vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Sėklų derlius gali būti surenkamas dar pilnai nesunokęs arba visiškai sunokęs. Galutinei produkto kokybei sėklų surinkimo būdas neturi reikšmės, skiriasi tik proceso trukmė.
Anyžių sėklos pradeda nokti maždaug liepos mėnesį. Pilnai nesunokusios sėklytės žiedynuose būna žalios spalvos, o augalą pajudinus jos nebyra.
Anyžių sėklos sunoksta maždaug rugsėjo mėnesį. Tačiau viskas priklauso nuo oro sąlygų. Kartais gali nutikti taip, kad pilnam sunokimui sutrukdo ir ankstyvos šalnos. Sunokusios anyžių sėklos tampa ryškios rudos spalvos, o augalą pajudinus jos byra.
Būtent dėl šalnų pavojaus kai kurie specialistai rekomenduoja anyžių sėklas surinkti dar joms pilnai nesunokus.
Renkant natūraliai sunokusias anyžių sėklas, procesas yra trumpesnis. Sklandesniam darbui pateikiama keletas rekomendacijų:
Surinktas anyžių sėklas geriausia laikyti sandariame inde, pavyzdžiui, stiklainyje, pastatytame tamsioje ir vėsioje vietoje. Aukštos kokybės naudingąsias savybes sėklos išlaiko vienerius metus. Vėliau jų efektyvumas pradeda mažėti. Beje, rudenį surinktas anyžių sėklas pavasarį vėl galima pasėti.
Istoriniai tyrimai atskleidė, kad senovės Egipte maždaug 1500 m. prieš Kristų, anyžių sėklos buvo naudotos kaip vaistas daugeliui ligų gydyti. Liaudies medicinoje iki šių dienų anyžiai vartojami kaip patikima priemonė kvėpavimo takų ligų ir virškinimo sutrikimų gydymui. Anyžių sėklų gydomasis poveikis yra tyrinėjamas mokslininkų.
Anyžių sėklos pasižymi turtinga maistinių medžiagų sudėtimi. Jose yra mažai kalorijų, tačiau daug svarbių mineralų – geležies, mangano ir kalcio. Anyžių sėklose yra eterinių aliejų, kuriuose yra svarbių komponentų – anetolio ir estragolio. Anyžių sėklose taip pat yra daug antioksidantų – pagrindinių imuniteto stiprintojų, užkertančių kelią lėtinėms ligoms ir uždegimams.
Moksliniai tyrimai patvirtina arba įžvelgia keletą svarbių sričių, kuriose gydymas anyžių sėklų preparatais yra perspektyvus:
Anyžių sėklos savo skoniu primena saldymedį. Neatsitiktinai būtent saldymedis ir anyžiai yra dažnas duetas saldumynuose, gėrimuose ir kt.
Anyžių sėklų arbata dažniausia vartojama gydomaisiais tikslais. Tačiau anyžių mėgėjai ja tikrai gali pasimėgauti ir atokvėpio valandėlę.
Šią arbatą rekomenduojama ruošti kaip nuovirą – tokiu būdu maksimaliai išsiskirs naudingosios anyžių sėklų savybės. Rekomenduojama vienam puodeliui vandens naudoti 0,5 arbatinio šaukštelio anyžių sėklų. Nuovirą ruošti paprasta:
Jei anyžių sėklų nuoviru gydote kvėpavimo takų ligas, vartokite jį taip: po 100 ml arbatos tris kartus per dieną – ryte, per pietus ir vakare.
Jei anyžių sėklų nuoviru lengvinate virškinamojo trakto negalavimus – pilvo pūtimą, dieglius, vartokite jį taip: stilinę arbatos išgerkite maždaug 10 minučių iki sotesnio valgymo.
Profesionaliose kosmetikos priemonėse, kaip vienas iš veikliųjų komponentų, dažniausiai naudojamas anyžių eterinis aliejus. Šio aliejaus galima įlašinti ir į namines grožio puoselėjimo priemones. Tačiau efektyvių, odą puoselėjančių priemonių, galima pasigaminti ir su anyžių sėklų nuoviru.
Ingredientai:
Visus ingredientus gera išmaišykite iki vientisos masės. Paruoštą kaukę tepkite ant veido ir laikykite 10 minučių. Nuplaukite vos šiltu vandeniu.
Ingredientai:
Dribsnius sumalkite kavamale. Visus ingredientus sumaišyti iki vientisos, grietinės konsistencijos, masės. Jei masė per skysta, įdėkite dar maltų avižinių dribsnių. Paruoštą kaukę tepkite ant veido ir laikykite 10 minučių. Nuplaukite vos šiltu vandeniu.
Manoma, kad anyžių sėklose esančios medžiagos turi savybių imituojančių estrogeno poveikį. Tai svarbu menopauzės laikotarpiu, nes toks anyžių poveikis gali sumažinti menopauzės simptomus.
Viename keturias savaites trukusiame tyrime 72 moterys, kamuojamos karščio bangų, tris kartus per dieną vartojo placebą arba kapsulę, kurioje buvo 330 mg anyžių sėklų. Vartojusioms anyžius karščio bangų sunkumas ir dažnis sumažėjo beveik 75 %.
Anyžių sėklose esantys junginiai, ypač eterinis aliejus (anetolis), gali padėti išvengti kaulų retėjimo, neretai pasireiškiančios menopauzės laikotarpiu.
Nepaisant šių daug žadančių rezultatų, anyžių sėklų poveikis menopauzės simptomams ir toliau tyrinėjamas.
Liaudies medicinos šalininkai propaguoja anyžių sėklų arbatos vartojimą žindančioms moterims. Manoma, kad ji skatina pieno liaukų sekreciją ir gausina pieną. Šią anyžių savybę tyrinėja ir medicinos mokslas. Vis dėl to iki šiol atlikta nepakankamai tyrimų, leidžiančių tvirtai kalbėti apie tokią anyžių sėklų arbatos naudą. Kita vertus, esami tyrimai nefiksavo ir šalutinio poveikio žindomiems kūdikiams.
Beje, anyžiai gali įtakoti ir motinos pieno kvapą, kuris nebūtinai patiks kūdikiui. Bet kokiu atveju pagrindinis ir svarbiausiais dalykas – žindančios moterys neturėtų piktnaudžiauti šia arbata. Anyžių sėklų arbatos perdozavimas gali pakenkti ir kūdikiui, ir mamai.
Anyžių sėklų, tiek nesmulkintų, tiek sumaltų galima dėti į įvairius patiekalus. Tačiau patariama jų nepadauginti, pernelyg intensyvus šių sėklų skonis situaciją gali ir pabloginti. Jei esate anyžių gerbėjas, o gal dar tik juos beatrandantis, praturtinkite savo maistą ne tik papildomais skoniais, bet ir sveikatai svarbiomis medžiagomis. Anyžius galite naudoti:
Saikingas anyžių sėklų arbatos vartojimas daugeliui žmonių yra laikomas saugiu. Rekomenduojama paros dozė yra iki 20 gramų anyžių sėklų suaugusiems, neigiamų kontraindikacijų šiam produktui neturintiems, žmonėms. Primygtinai rekomenduojama neviršyti saugios anyžių paros normos, nes tai gali išprovokuoti alergines reakcijas.
Anyžių sėklų arbatos venkite arba vartokite tik pasitarę su gydytoju, jei:
Šaltiniai:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16375827/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15368661/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24250540/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15368661/
https://www.healthline.com/nutrition/anise#TOC_TITLE_HDR_2
https://www.gardeningknowhow.com/edible/herbs/anise/harvesting-anise-seed.htm
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.